TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Sveikata - mažiausias turtas

2012 02 22 7:58

Finansų ekspertai konstatuoja praėjusiais metais draudimo rinką išaugus beveik dešimtadaliu ir pažymi: galėdami daugiau lėšų skirti draudimui, Lietuvos gyventojai linkę pirmiausia rūpintis savo turto, o ne savo pačių draudimine apsauga.

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų - vienintelė paslauga, kurią siūlo ir gyvybės, ir ne gyvybės draudimo bendrovės. Pagal rizikinio draudimo sutarčių skaičių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų (sveikatos draudimas) yra trečia draudimo rūšis Lietuvoje, tačiau privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių pasirašoma 3,5 karto daugiau, o turto draudimo - beveik 1,5 karto daugiau, nors yra apskaičiuota, kad traumų, apsinuodijimo, apdegimo ir netgi mirties tikimybė yra didesnė nei vagystės iš buto, kaimynų užpylimo ir net transporto priemonės avarijos.

Eurostato duomenimis kiekvienais metais Europos Sąjungoje (ES) vien dėl nelaimingų atsitikimų darbe žūva 5580 žmonių. Dar 159 tūkst. 500 žmonių miršta nuo profesinių ligų. Vadinasi, dėl priežasčių, susijusių su darbu, ES kas 3,5 minutės miršta vienas žmogus.

Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje per metus vienas iš šimto dirbančių asmenų patiria nelaimingą atsitikimą darbe, o su darbu susijusių sveikatos problemų turi kas keturioliktas.

Išmokos dėl traumų

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų materialiai paremia ir atsitikus mažesnėms nelaimėms (ne darbe) - lūžus ar skilus kaului, atskilus daliai danties, pasitempus raiščius, apsinuodijus, apdegus ir pan.

Kompensacijų dydis nustatomas atsižvelgiant į traumos sunkumą, prarandamą darbingumo dalį ir būtiną laiką gydytis. Draudimo bendrovės yra parengusios specialias lenteles, kuriose surašyta, kokia kompensacija mokama patyrus vienokią ar kitokią traumą.

Pavyzdžiui, apsidraudus nuo nelaimingų atsitikimų 30 tūkst. litų sumai, "If P&C Insurance AS" filialas Lietuvoje išmoka 600 litų (2 proc. draudimo sumos) lūžus ar skilus kuriam nors kojos arba rankos pirštui, išskyrus nykštį (lūžus šiam, išmokama 900 litų, arba 3 proc. draudimo sutarties sumos). O štai pažeidus vidaus organus arba akis, galima tikėtis 13,5-18 tūkst. litų (45-60 proc.) kompensacijos.

Neįgalumo ar mirties atveju draudimo bendrovė išmokės visą šiam atvejui numatyta draudimo sumą (dažniausiai nuo mirties apdraudžiama 100-150 tūkst. litų suma).

Išvardytos sumos gali gerokai palengvinti problemų naštą nukentėjusiesiems, bet tik tiems, kurie yra apsidraudę nuo nelaimingų atsitikimų. Draudimo brokerio UAB "Balto Link|" yra apskaičiavusi, kad kasdien Lietuvoje traumas dėl nelaimingų atsitikimų patiria vidutiniškai 943 gyventojai, tačiau iš jų statistiškai tik 85 (kas vienuoliktas) gali pretenduoti į draudikų paramą, nes maždaug tokia dalis gyventojų yra apsidraudę arba apdrausti draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.

"BTA Insurance Company" SE filialo Lietuvoje duomenimis, dažniausiai traumas dėl nelaimingų atsitikimų patiria vaikai ir paaugliai, kurių rizikingiausias amžius yra nuo 7 iki 18 metų. Kaulų lūžiai yra labiausiai pasitaikanti trauma visose apdraustųjų amžiaus grupėse, tačiau mokyklinio amžiaus vaikų kaulų lūžiai sudaro net 25 proc. visų vaikų iki 18 metų patiriamų traumų. Kūdikiai iki metų neretai patiria nudegimų, o 1-4 metų amžiaus vaikai - apsinuodijimų. Didžiausia kaulų lūžių rizika yra 14 metų amžiaus berniukams ir 11 metų mergaitėms.

Per metus iš visų BTA registruotų nelaimingų atsitikimų 27 proc. atvejų sudarė vaikų nuo 7 iki 18 metų patirtos traumos, 20 proc. - jaunimo nuo 20 iki 29 metų, 14 proc. - suaugusiųjų nuo 30 iki 39 metų.

"Sodros" parama kuklesnė

Socialinio draudimo fondo ("Sodros") dėmesys yra nukreiptas daugiausia į darbingo amžiaus žmonių dėl traumų patirtų žalų kompensavimą. Traumos atveju kalbama daugiausia apie nemokamą gydymą valstybinėse gydymo įstaigose ir nedarbingumo išmokas, kurios sudaro 40-80 proc. paskutinių 3 mėnesių atlyginimo, apskaičiuojant pagal nebuvimo darbe dienų skaičių.

Pasak AB "Lietuvos draudimas" Verslo rizikos skyriaus vadovo Arūno Raziūno, apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba dėl ūmios profesinės ligos, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų. Nuo 2012 metų sausio 1 dienos einamųjų metų draudžiamosios pajamos yra 1488 litai, todėl "Sodros" išmoka žuvusiojo artimiesiems šiandien negali būti didesnė kaip 148,8 tūkst. litų. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.

Tačiau ši suma būtų išmokama tik tokiu atveju, jei draudžiamojo mokesčiai "Sodrai" būtų maksimalūs. Jų dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į apdraudžiamojo atlyginimo dydį, bet ir į darbo rizikingumą.

Statistikos departamentas, atlikęs nelaimingų atsitikimų darbe analizę, nustatė, kad vieni pavojingiausių Lietuvos ūkio veikloje yra statybų, transporto, baldų, chemijos, statybinių medžiagų ir maisto pramonės sektoriai, miškininkystė ir žemės ūkis, elektros, dujų ir vandens tiekimas. Antai 2008 metais transporto sektoriuje žuvo net 22 žmonės, statybų - 21, apdirbamosios pramonės sektoriuje - 13, žemės ūkyje - 7 žmonės.

Tačiau darbdavys, mokėdamas mokesčius "Sodrai", negali būti tikras, kad ji perims visą jo atsakomybę dėl darbuotojų saugumo. Pasak UAB "ERGO Lietuva" Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo skyriaus vadovo Rimvydo Pociaus, Lietuvos teisės aktuose numatyta, kad darbdavys privalo atlyginti dėl darbuotojo nelaimingo atsitikimo patirtas tiesiogines išlaidas ir negautas pajamas. Jeigu darbuotojas miršta dėl nelaimingo atsitikimo, darbdavys privalo atlyginti laidojimo išlaidas ir negautas pajamas, kurias darbuotojo išlaikomi asmenys būtų galėję gauti. Jeigu nelaimingo atsitikimo padarinys yra trauma, darbdavys privalo atlyginti dėl nelaimingo atsitikimo patirtas išlaidas (gydymo, vaistų, tvarsliavos, papildomo maitinimo, protezavimo, slaugymo ir kt.).

Apdairesnieji darbdaviai nuo tokių nemalonumų daugeliu atvejų apsisaugo savo darbuotojus apdrausdami sveikatos draudimu.

Išmoką gali dalytis

"Verslo įmonių savininkai darbuotojų nelaimingų atsitikimų draudimą dažniausiai renkasi kaip darbuotojų motyvavimo priemonę", - teigė A.Raziūnas. Anot jo, įmonės draudžia darbuotojus nuo daugelio rizikų, tarp jų ir mirties, ir traumų atvejų. Labai retai pasirenkamas tik mirties ar sunkių traumų, kurių pasekmė gali būti neįgalumas ar nedarbingumas, draudimo variantas. Sumos mirties ir sunkių traumų atvejais dažniausiai siekia 100-150 tūkst. litų, o traumų - 20-30 tūkst. litų.

A.Raziūno teigimu, kiekviena verslo įmonė, individualiai įvertindama visas rizikas, pasirenka jai tinkamiausią draudimo variantą, todėl nereta pageidauja, kad darbuotojai būtų apdrausti ir nuo nelaimingų atsitikimų, patirtų ne darbo laiku, ir netgi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Tačiau darbdavys gali išmokos gavėju nurodyti patį save, o nukentėjusiam darbuotojui skirti tik tiek lėšų, kiek, darbdavio nuomone, būtų reikalinga. Pasak R.Pociaus, toks įrašas draudimo sutartyje gali atsirasti ne tiek dėl to, kad darbdavys norėtų pasipelnyti iš kito nelaimės, kiek dėl to, kad bent laikinai pasitraukus darbuotojui, kurio buvimas darbe gyvybiškai būtinas, papildomų išlaidų reikia pamainai surasti. Jos paprastai ir kompensuojamos sveikatos draudimo lėšomis.

Vadinasi, sveikatos draudimu motyvuotas darbuotojas atsitikus nelaimei gali likti tik su simboline kompensacija, o blogiausiu atveju - be nieko. Todėl draudikai darbuotojams pataria pasidomėti, kas sutartyje yra įrašytas išmokos gavėju ir prireikus gal net apsidrausti pačiam.

R.Pociaus teigimu, skirtingai nei turto draudimo atveju, kai visa draudimo išmoka paprastai negali viršyti 90 proc. apdrausto turto likutinės vertės, apsidraudusiajam sveikatos draudimu išmokos mokamos pagal visas pasirašytas draudimo sutartis. Taigi darbuotojas, apdraustas darbdavio ir apsidraudęs pats, lūžus kojos kaului, gali pretenduoti ne į 2-3 tūkst. litų, o į 4-6 litų kompensaciją, o mirties arba invalidumo atveju - ne į 100-150 tūkst. litų, o į 200-300 tūkst. litų.

A.Raziūno teigimu, pasirinkusiesiems savanoriškąjį sveikatos draudimą draudikai siūlo rinktis ir papildomą draudiminę apsaugą: draudimą nuo ūmaus apendicito, Laimo ligos, erkinio encefalito, stabligės ir kt. Taip pat galima papildomai apsidrausti ir gauti ligonpinigių, kurie būtų mokami dėl nelaimingo atsitikimo atsidūrus ligoninėje, arba pasirinkti dienpinigius, kurie būtų mokami dėl nelaimingo atsitikimo atsiradus nedarbingumui. Kaip papildomą galima rinktis ir neblaivumo riziką. Tokiu atveju apsidraudusiojo girtumas nelaimingo atsitikimo metu nelaikomas nedraudžiamuoju įvykiu.

Lietuvos banko, parengusio 2011 metų draudimo rinkos apžvalgą, duomenimis, draustis papildomu sveikatos draudimu gyventojus skatina augantis verslo įmonėms skirto produkto - darbuotojų gydymo išlaidų draudimo - populiarumas. Mat skirtingai nei privalomojo sveikatos draudimo atveju darbuotojai, apdrausti darbdavio, gali gydytis ne tik valstybinėse gydymo įstaigose, bet ir rinktis privačios medicinos paslaugas. Be to, draustis savanoriškuoju sveikatos draudimu gyventojus skatina draudikų siūlomos nuolaidos apdraudžiant visą šeimą arba apdraudžiant nuo nelaimingų atsitikimų automobilio keleivius.

Faktai

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis vien 2011 metais vykdant statybos darbus žuvo 9 ir buvo sunkiai sužaloti 30 darbuotojų. Per penkerius pastaruosius metus šiame sektoriuje žuvo 74 ir buvo sunkiai sužaloti 217 darbuotojų. Iš viso darbe pernai žuvo 34 žmonės, per 100 buvo sunkiai sužaloti. Per pastaruosius 5 metus savo darbo vietose žuvo 324 darbuotojai, apie 800 buvo sužaloti. Nukentėjusiems per nelaimingus atsitikimus asmenims ir jų šeimoms 2011 metais "Sodra" išmokėjo per 34 mln. litų išmokų.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo iki 2009-ųjų Lietuvoje darbe žuvo ir buvo sužalota per 54 tūkst. žmonių. Tarp jų: žuvusiųjų - 1833, sunkiai sužalotų - 3537 žmonės. Eismo įvykiuose žuvo apie 400 darbuotojų (23 proc.), neblaivių darbe - apie 500 darbuotojų (27 proc.), nustatyta apie 12 tūkst. profesinių ligų atvejų.

2011 metais Lietuvoje įvyko 113 sunkių ir 50 mirtinų atsitikimų darbe.

Ne gyvybės draudimo sutartys 2011 metais

Draudimo grupės    Tūkst. vnt.    Pokytis per metus    Tūkst. vnt.    Proc.

TPVCA draudimas    2 472,3    +140,6    6,0

Turto draudimas    989,4    +37,0    3,9

Sveikatos draudimas    712,6    -43,9    -5,8

Laidavimo draudimas    310,6    -3,2    -1,0

Kasko draudimas    178,7    +8,9    5,3

BCA draudimas    116,5    +20,4    21

Kitos draudimo grupės    39,6    +5,1    14,9

Iš viso    4 819,6    +165,1    3,5

Šaltinis: Lietuvos bankas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"