TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šventės prekyba vyksta pagal orų prognozę

2012 08 04 10:07
Jūros šventė – proga vieniems užsidirbti, o kitiems – apsipirkti/Vidos Bortelienės nuotraukos

Prieš Jūros šventę kai kurie verslininkai pasirengę mokėti trigubai, kad gautų paklausią vietą prekybai. Plotų atokesniuose  pakraščiuos  šiemet  taip pat ne visiems užteko.

Tradicinė, jau 53 –ią kartą surengta,  Jūros šventė – svarbus įvykis ne tik klaipėdiečiams, miesto  svečiams, bet ir tautodailininkams ar amatininkams. Jie čia kasmet susirenka iš visos Lietuvos, daugėja atvykstančių iš kaimyninės Latvijos. O tai patvirtinimas, kad Klaipėda, kaip visus praėjusius septynis šimtmečius,  gera vieta parduoti ir pirkti. Šiemet miesto gimtadienio ir Jūros šventei skirtos 5 dienos, sprendžiant pagal pirmąsias, verslui buvo sėkmingos, nes nusistovėjo lauko prekybai geras oras. Mugės palapinių virtinė driekėsi ilgiau kaip kilometrą Danės gatve nuo „Teo“ pastato iki Šiaurės rago.

Mugę tobulina

Ketvirti metai pakeista prekybos vietų  pirkimo sistema Jūros šventės organizatoriams padeda išvengti nesusipratimų ir nepagrįstų kaltinimų. „Anksčiau paskelbtą dieną žmonės suvažiuodavo iš vakaro, nakvodavo kieme, sudarydavo dirbtines  eiles. Kildavo didžiulis piktumas. O dabar - patys sau šeimininkai. Užpildo paraiškas internetu ir įsigyja norimą plotą per bilietų platinimo sistemą. Nebereikia niekam specialiai  važiuoti į Klaipėdą “, - aiškino viešosios įstaigos „Jūros šventė“ direktorius Remigijus Mockus. Tačiau jis pripažino, kad nepatenkintų vis tiek yra, mat norinčiųjų prekiauti atsiranda daugiau, negu savivaldybė patvirtino vietų schemoje. O šiemet, pasimokius iš pernykštės palapinių išdėstymo klaidos,  jų skaičius sumažintas 60 iki 540 vietų. „Turėjome stabdyti paraiškų priėmimą terminui nesibaigus. Jeigu galėtumėme priimti 700-800 prekybininkų, irgi visas vietas išpirktų“, - įsitikinęs ilgametis šventės reikalų tvarkytojas.

Pastaraisiais metais smarkiai buvo apribota  pramoninių gaminių, ypač kiniškų niekučių,  prekyba, siekiant patenkinti  gyventojų ir Jūros šventės svečių išlavėjusį meninį bei kulinarinį skonį. Klaipėdos mugei suteiktas kokybės ženklas padeda pritraukti tikrų meistrų gaminių,  paveldo  produktų.

„Buvo nuspręsta 200 paraiškų skirti tikroms tautodailės prekėms, sertifikuotiems gamintojams, meistrams profesionalams. Įmonė gali gauti 2 vietas, dirbantys su verslo liudijimais – po vieną. Likusios 300 – prekiaujantiems kitokiais gaminiais. Mes suprantame, kad tokio masto renginyje negali būti tik tautodailės mugė, tam mes turime kitų švenčių. Kai kažkada teko sudarinėti prekybos schemą, nusprendėme nepaklausia vadinti tą vietą, kuri labiausiai nutolusi nuo Tiltų ir Manto gatvių – pagrindinio žmonių srauto. Prekybininkai pasirengę  už didelės paklausos vietą mokėti 2-3 kartus brangiau nei nustatyta, bet padidinti lankomo ploto  mes niekaip negalime “, - pasakojo R. Mockus.

Be savivaldybės paskirtų vietų  gatvėse ir aikštėse, šventinė prekyba taip pat vyksta privačiose įmonių teritorijose. Už tas vietas prekybininkai pinigus moka uosto įmonėms.

Pagrindinės pajamos

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu,  Jūros šventės sąmatoje vietinės rinkliavos sudaro pagrindinę  ir stabilią pajamų dalį. Vidutiniškai iš prekybos surenkama 400 tūkst. litų.  Šiemet planuota šventei išleisti 900 tūkst. litų, iš biudžeto skiriant du trečdalius. Likusius, kaip ir kasmet, tikimasi gauti iš rėmėjų. Nors tiksli  matematika , anot mero,  paaiškės po šventės, tačiau žinoma, kad  rėmėjai šiemet ne tokie dosnūs kaip ankstesniais metais, kai Klaipėdoje lankydavosi didieji burlaiviai.  

Vaikštant po Jūros šventės mugę į akis krito ne tiek  prekių margumynas, kiek anksčiau nematyta  naujovė – gražios įmautės ant šiukšlių maišų, nors ne visur. Pasak savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, bendrovė „Klaipėdos kartono tara“ pati pasisiūlė jų dovanoti, bet, matyt, gautų 60 įmaučių visur neužteko.

Šiemet Jūros šventėje pasirodė daug maistu prekiaujančių  Dzūkijos atstovų. Iš LŽ pakalbintų 5 smulkiųjų verslininkų ar ūkininkų, siūlančių duoną, pyragus, mėsos gaminius, 3 sakė atvykę pirmąkart.  Juos suviliojęs garsas, kad Jūros šventėje galima uždirbti. Be to, bandoma suderinti naudą ir pramogas – bent jau išsimaudyti jūroje. Pirmųjų dienų prekyba jie nesiskundė, priešingai – džiaugėsi geru oru ir vakarais į mugę traukiančiu dideliu žmonių srautu.

Prekiauti maistu šiemet paraiškas pateikė 160 įmonių, iš jų 40 - teikti maitinimo paslaugas. 

Pasak šventę organizuojančios įmonės direktoriaus R. Mockaus, skleidžiama netiesa, kad klaipėdiečiai šventiniuose renginiuose nesilanko. Prie keletą metų atlikta apklausa parodė, kad tokių – tik maždaug 3 proc., o 60 proc. pareiškė šia proga sulaukiantys svečių ir aplankantys kelis renginius. Tad per Jūros šventę mieste žmonių padaugėja kelis kartus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"