TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šventojoje atkuriamas uostas

2011 04 09 0:00
Iš upės dugno išsiurbtas smėlis pilamas į tris numatytas vietas, kur ateityje bus kuriama Šventosios uosto infrastruktūra.
Mindaugo Milinio nuotrauka

Prieš savaitę Šventojoje, Šventosios upės žiotyse, pradėti realūs šio prieškariu pastatyto uostelio atkūrimo darbai. Iš Latvijos atplaukusi žemsiurbė gilina įplaukos kanalo vagą.

Šiuo metu iš upės dugno siurbiamas smėlis, iš kurio formuojamos būsimojo Šventosios uosto teritorijos. "Kol kas mes tik išvalome upės žiotis, kad gylis įplaukos kanale ir pačiame uostelyje būtų bent jau 3 metrai ir į uostelį galėtų įplaukti jachtos ir pramoginiai laivai", - LŽ sakė Airida Čėsnienė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus pavaduotoja.

Smėlio neatiduos

Artimiausiu metu prasidės ir Palangos paplūdimių maitinimas iš jūros dugno iškastu smėliu, kuris tam tikslui bus atplukdomas iš jūros ties Juodkrante. Atstumas tarp Palangos ir smėlio siurbimo jūroje vietos yra apie 60 kilometrų. Nuotolis tarp Palangos ir Šventosios - kur kas mažesnis. Tačiau KVJUD nenori Šventojoje iškasto smėlio gabenti į Palangą.

Pasak KVJUD generalinio direktoriaus Egenijaus Gentvilo, Aplinkos ministerija pageidavo, kad šiuo smėliu būtų pildomi Palangos paplūdimiai. "Sakėme, kad pirmiausia norime savo pliažus užpilti. Juk negalime savo smėlio pilti į Palangos moterų paplūdimį, o savus pliažus palikti be jo. Aplinkos ministerija galiausiai sutiko, kad pirma turi būti paaukštinti pliažai Šventosios upės žiotyse, o jeigu susidarys grunto perteklius ir jo nebegalėsime pilti Šventojoje, tada bus galima juo papildyti ir kitus paplūdimius", - aiškino E.Gentvilas.

Tam pritaria ir A.Čėsnienė. "Juk mums teritorijos, kur kursime infrastruktūrą, bus reikalingos. O tam reikės iš kur nors atvežti grunto. Todėl ir išsiurbtą smėlį pilame į tris tam numatytas vietas", - aiškino A.Čėsnienė.

Šventosios valstybiniame jūrų uoste pradėtus dugno valymo darbus numatoma baigti iki birželio. Planuota, kad darbai bus atlikti iki gegužės 12 dienos, tačiau dėl užsitęsusios žiemos ir vėliau nutirpusių ledų, juos pradėti vėluota. Mat kovo pradžioje visas Šventosios uostas dar buvo sukaustytas ledo. Nors ir vėluojama pradėti darbus, tikimasi, kad šią vasarą uostelyje švartuosis ir pirmieji pramoginiai laiveliai bei jachtos.

Jiems bus pritaikytos dvi krantinės, šalia kurių bus įrengtos dvi plaukiojančiosios prieplaukos. Prie jų bus sudaryta galimybė švartuotis 72 laivams, kurių ilgis nuo 6 iki daugiau kaip 10 metrų.

Formuoja teritoriją

Darbai, kuriuos atlieka Latvijos kompanija BGS, kainuos 1,3 mln. litų. Lėšų jiems skiria KVJU direkcija. Planuojama iškasti apie 66 tūkst. kubinių metrų grunto. Šiuo metu iškastas švarus gruntas vamzdžiais pilamas į numatytą Šventosios uosto teritoriją krante, kad ji taptų aukštesnė. Parinktos trys tokios grunto išpylimo vietos, nes pagal parengtą techninę užduotį numatyta suformuoti pylimų teritoriją.

Pasak A.Čėsnienės, kol kas neketinama labai platinti Šventosios upės vagos, o tik ją pagilinti. Atlikus numatytus darbus įplaukos kanalo gylis turėtų siekti 3 m, ties vakarine krantine - iki 2,5 m, ties rytine - iki 2 metrų. Iki rekonstrukcijos pradžios gylis čia siekė tik 10 cm, o kai kur apie 0,5 metro.

Tarpukario Lietuvoje, ketvirtame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, gylis Šventosios uoste buvęs iki 8 metrų. Šventosios kanalo pagilinimas ir plaukiojančiųjų prieplaukų įrengimas - tik pirmas Šventosios uosto atstatymo etapas. Šiems darbams šiemet planuojama skirti apie 4 mln. litų.

Naujas uostas - 2013 metais

Tačiau realūs Šventosios uosto atstatymo darbai, kuriems reikės apie 53 mln. eurų (apie 170 mln. litų), prasidės tik 2013-aisiais. Pagal vieną pasiūlytų variantų jūroje bus pastatyti apie 400-420 metrų ilgio molai. Rekonstruotame Šventosios uoste šaltuoju laikotarpiu galėtų nuolat švartuotis apie 180 laivų. Taip pat būtų numatyta apie 500 vietų atplaukiantiems laivams, kurių ilgis iki 15 metrų. Taip pat būtų įrengta vieta ir vienam didesniam, iki 90 metrų ilgio, laivui. Kitaip sakant, į Šventosios uostą galėtų atplaukti ir mažas kruizinis laivas.

Atstačius Šventosios uostą, bus įvykdytas Europos Sąjungos reikalavimas, kad Baltijos ir Šiaurės jūrų valstybėse kas 50 pakrantės kilometrų būtų sudarytos sąlygos pramoginiams laivams pasislėpti uoste įvairių pavojų atvejais. Dabar nuo Klaipėdos artimiausias uostas yra Liepoja, iki jos - per 100 kilometrų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"