TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šventojoje - kompromisas dėl draugystės

2011 08 02 0:00
Jūrai nuplovus iškastą smėlį į Šventosios uosto kanalą, rangovas prarado uždarbį, bet konflikto nekėlė.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Baltijos jūros smėlio Šventojoje sugadintą reputaciją latvių kompanija BGS sieks pataisyti Klaipėdos uoste dalyvaudama užteršto grunto aikštelės projekte.

Didelį rezonansą sukėlė nesėkmingas pramoginio Šventosios uosto tvarkymas - vos kelias dienas po atidarymo šventės trukusi jo veikla rangovui, latvių kompanijai "Baltic Ground Services" (BGS), buvo pamoka, kad kartais geriau užsakovui neprieštarauti. Pripažinusi dalį kaltės, metusi savo verslui šešėlį ir praradusi kelis šimtus tūkstančių litų už bergždžią darbą, kompanija vis dėlto laimėjo kur kas daugiau - 22 mln. litų vertės sutartį ir savo verslo praktikoje galbūt pirmą tokį technologiškai sudėtingą projektą, kuris jai padės įsitvirtinti regiono rinkoje.

Patys save nubaudė

Kelis mėnesius šiemet iki vasaros trukęs smėliu užnešto Šventosios uosto skubus atvėrimas ir pritaikymas buriuotojams turėjo būti pavyzdys, kaip per labai trumpą laiką ir mažomis sąnaudomis galima įgyvendinti visuomenei naudingą projektą. Tačiau bandymas nepavyko - jūra žaibiškai grąžino smėlį ten, kur jis ir buvo.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas guodžiasi, kad dėl šios nesėkmės rankas iš džiaugsmo trynė tik tie, kurie iki šiol Šventosios uoste nė nemėgino ko nors daryti. KVJUD vadovybė pasidžiaugė, kad latviams dar nespėjo sumokėti visų pinigų. Sudaryta komisija išanalizavo įvykį ir nustatė kiekvienos šalies atsakomybę. Viena nesėkmės priežasčių - esą buvo birželio orams nebūdingos meteorologinės sąlygos (vyravo šiaurės, šiaurės vakarų vėjai, dėl to susiformavo 1,5 metro bangos), todėl esą nuslinkusi dalis iškasto ir sukaupto grunto. Atsakomybę šalys pasidalijo: dalį jos pripažino rangovas BGS, kadangi laikiną iškasto grunto kaupimo vietą suformavo ne pagal projektinę dokumentaciją, kitą dalį dėl nepakankamos projekto vadovo kontrolės prisiėmė pati direkcija. Kadangi nebuvę aprašyti rangovui nurodyti darbų trūkumai sutarties vykdymo metu, nepavykę įrodyti visų rangovo padarytų klaidų.

Direkcijos specialistų atliktų batimetrinių matavimų duomenimis, liepos 15 dieną parengta techninė užduotis dėl projektinio gylio atstatymo darbų. Numatyta išvalyti 11 423 kubinius metrus smėlio. Jis bus verčiamas kitoje vietoje, toliau nuo pietinio molo. Darbus esant palankioms oro sąlygoms rangovas planuoja atlikti per dvi savaites.

Tačiau vakar LŽ nepavyko sužinoti, ar Šventosios uostas iš naujo pagilintas, ar dar ne, nes dabar prasidėjęs už tai atsakingų darbuotojų atostogų metas.

KVJUD pranešime nurodoma, kad pusę užnešto grunto rangovas iš uostelio pašalins savo sąskaita, už kitą pusę uosto direkcija sumokės rangos sutartyje nustatytais įkainiais. Todėl pavyksią net sutaupyti, nes atlikus šiuos darbus nebus panaudota pradinėje sutartyje su rangovu numatyta lėšų suma - 1,3 mln. litų.

Klaidos nepripažįsta

Šventosios gyventojai ir poilsiautojai nuo pat darbų pradžios neabejojo, kad latviai uostelį dar gilins. Gal ir ne kartą. Tačiau priežastis, jų manymu, ne ta, kurią nurodė KVJUD, o kur kas paprastesnė - smėliui užnešus įplauką uostelyje liko stovėti latvių technika. Jai vis tiek kada nors reikės išplaukti ir latviams teksią atsikasti.

Tačiau buvo ir trečioji priežastis, apie kurią darbų užsakovas ir rangovas tuo metu nebuvo linkę kalbėti. Be reikalo apjuodinti latviai, kaip dabar aiškėja, nesiekė reikšti kitokios savo nuomonės sąmoningai siekdami aukštesnių verslo tikslų. Mat birželį buvo sudaryta kito KVJUD skelbto konkurso dalyvių pasiūlymų eilė ir BGS buvo atsidūrusi pretendentų eilės priekyje. Kitaip tariant - visai arti laimėjimo.

Birželio 27 dieną KVJUD ir BGS pasirašė sutartį dėl užteršto grunto aikštelės, užteršto grunto iškasimo iš dokų duobių, dumblo nusausinimo, saugojimo ir tvarkymo darbų. Jų vertė - 22 046 562,69 litų, įskaitant PVM. Terminas - 2 metai. Pasak KVJUD atstovų, latvių pasiūlymas pripažintas geriausiu dar iki jūrai užnešant Šventosios uostą smėliu.

Tačiau patys latviai teigia ką kita. "Mes galėjome kovoti iki galo, nes dėl to Šventosios uosto atvejo tikrai neįžvelgiame savo kaltės. Bet nenorėjome konflikto. Tyrimo išvada - tai kompromisas, nes uosto direkcija elgėsi korektiškai, sakė, kad jiems tai svarbu, ir mes su uosto vadovybe nesugadinome santykių", - LŽ atvirai pasakojo BGS direktorius Janis Tarantis.

Įsitvirtins rinkoje

Ši Latvijos kompanija tikina nekartosianti savo tautiečių padarytos klaidos Klaipėdos uoste. Įmonė "Latvijas tilti", pernai laimėjusi daugiau kaip 100 mln. litų vertės darbų konkursą keleivių ir krovinių terminalui pastatyti, pusmetį vargo dėl jai neįprastos dokumentų įforminimo tvarkos. Ir tik nuo vasaros vidurio pasisamdė darbų vadovą lietuvį, kuris, manoma, padės įveikti terminų atsilikimą. KVJUD neslepia, kad tokia latvių elgsena nuvylė. "Aš nesidomėjau, kaip dirba "Latvijas tilti", bet mes turime Lietuvos partnerį - bendrovę "Kelprojektas", kurios pajėgumu ir sugebėjimais niekas neabejoja", - sakė BGS vadovas. Jo teigimu, iki šiol tokio masto, daugiau kaip 200 tūkst. kubų grunto, kasimo ir valymo darbų latviams atlikti neteko. Laimėti konkursą padėjo bendradarbiavimas su vokiečiais, kurie be tarpininkų tieks medžiagas ir 1,5 tūkst. kubų talpos konteinerius polimerų technologijai. Projektą sudaro trys dalys: dugno gilinimas ir dokų duobių valymas, polimerų technologija ir konteinerių aikštelė. Nuo jos ir bus pradėta. Darbai Smeltės pusiasalyje prie Jūrų perkėlos terminalo prasidės ateinantį pavasarį, o vasarą bus gilinamas uosto dugnas.

Latvijoje ir užsienyje kompanija BGS yra atlikusi daugybę smulkių hidrotechninių darbų, o į Lietuvą įžengė paskatinta kitų latvių įmonių pavyzdžio ir žinodama, kad lietuviai statybininkai stiprūs tik sausumoje. Nors pirmas darbas lydimas skandalo, Šventosios uosto gilinimo istorija BGS atnešė ne vien nuostolių, bet ir naudos - Lietuvos visuomenė sužinojo įmonės pavadinimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"