TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šventosios smėlio teks ir latviams

2013 02 18 6:01
Vidos Bortelienės nuotrauka/Šventosios uosto atkūrimas dėl jūros grąžinamo iškasto smėlio kelia rūpesčių ir projektuotojams, ir mokslininkams, ir rangovams.

Uostamiesčio mokslininkai dairosi naujos grunto gramzdinimo vietos jūroje - reikia kur nors paskandinti iš uosto dugno iškeltą smėlį.

Baltijos bangos kasmet pasiglemžia didžiulius pakrantės plotus. Specialistai pastebi, kad vienur krantų erozija yra natūrali, kitur - Klaipėdos uosto gilinimo pasekmė. Pajūrio gyventojai šiurpsta stebėdami skardį prie Karklės kaimo kapinaičių, kuris vieną dieną  paplautas gali nuvirsti į jūrą ir atverti laidojimo vietas. Keistų minčių daugeliui kyla žvelgiant į bangų artėjimą prie kranto statinių ir nuolatines aplinkosaugininkų pastangas sutvirtinti žabais paplūdimių kopas.

Pasibaigus Europos Sąjungos (ES) finansuotai 20 mln. litų vertės krantų tvirtinimo smėliu programai, kai į Palangos paplūdimius kelerius metus buvo pilamas iš Klaipėdos uosto išsiurbtas ar iš kranto karjerų atvežamas smėlis, dabartiniu metu pasikliaujama tik kukliais savivaldybių ištekliais ir gamtos malone. Tačiau mokslininkai nepaliauja aiškintis, ar savo šalies žemės gramzdinimas  jūros sąvartynuose daro geriausią poveikį Baltijos jūros aplinkai ir šalies ekonomikai?

Rūpinasi normomis

Klaipėdos uoste kasmet po ledonešio susikaupia keli šimtai tūkstančių kubinių metrų sąnašų, o po audrų kartais tenka vaduoti nuo smėlio kanalą jūros vartuose. Vykdant didžiulius uosto navigacijos tobulinimo darbus, tokius kaip pernai ir šiemet, kai gilinamas ir platinamas laivų apsisukimo ratas, kasama duobė suskystintų gamtinių dujų terminalo laivui, į jūrą tenka versti ne tūkstančius, o milijonus kubų smėlio. Smėlio transportavimas kainuoja dešimtis milijonų litų. Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto atstovas Sergejus Suzdalevas mano, kad kol didžiausias institucijų rūpestis bus tai, ar tas smėlis atitinka tarptautinius taršos standartus, tol niekas neieškos kito uosto grunto panaudojimo būdo.

"Grunto gramzdinimas - praktiškiausias tvarkymo būdas. Pietų Baltijos regione yra apie 20 jūros sąvartynų. Kol Lietuvoje neatsiras galimybių šį smėlį panaudoti kitaip, tol jis bus skandinamas. Visi supranta, kad nereikėtų to daryti, bet taip pigiau", - per seminaro apie Baltijos jūros būklę diskusiją kalbėjo S.Suzdalevas.

Vykdant lenkų iniciatyva parengtą ir ES finansuojamą projektą apie grunto gramzdinimą Pietryčių Baltijos regione dalyvaujantys uostamiesčio mokslininkai ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) siekia praktinio tikslo - rasti naują sąvartyno vietą smėliui. Visų pirma tam gruntui, kuris po kelerių metų bus kasamas iš numatyto atkurti Šventosios uosto. Kartu mokslininkai siekia išsiaiškinti, koks dabartinių sąvartynų poveikis dugno reljefui, žuvų nerštavietėms ir kaip išvengti konfliktų su priekrantės žvejais.

Inovacijų bendrovės "Eksponentė" vadovas dr. Stasys Paulauskas stebisi, kad Lietuva neranda būdo, kaip panaudoti smėlį sausumoje. "Dar vieną sąvartyno vietą projektuoti netikslinga. Švarus smėlis gali būti panaudojamas statyboms ar dirvoms gerinti. O jei jis užterštas - kodėl savo šiukšles reikia vežti į jūrą? Ar taip prisidėsime prie Baltijos jūros ekologijos?"

Rengs Šventosios projektą

Šį mėnesį KVJUD planuoja pasirašyti sutartį su rangovu, kuris rengs techninį Šventosios uosto molų projektą. Anksčiau šiam objektui numatyti europiniai pinigai, įvairiais skaičiavimais - nuo 150 iki 200 mln. litų, buvo nukreipti į kitas Vyriausybės programas. Uosto vizijas kažkada rengti yra padėję net ispanai, tikėjęsi dalyvauti vykdant projektavimo procesą.

Pasak naujojo KVJUD direktoriaus Arvydo Vaitkaus, Šventosios uostui bus siekiama gauti finansavimą iš 2014-2020 metų ES finansinio paramos laikotarpio lėšų ir neeikvoti Klaipėdos uosto gaunamų rinkliavų. Prieš porą metų Šventosios uosto vidinei akvatorijai gilinti ir prieplaukoms įrengti KVJUD išleido 4 mln. litų, bet uostu naudotis negalima, nes įplauka užnešta smėliu. Be to, uostininkai su rangovu - Palangos bendrove "Alveta" įsivėlė į teisminius ginčus, kas kam ir kiek skolingas dėl nesėkmingo akvatorijos gilinimo.

Pasak S.Suzdalevo, numatoma, kad statant molus ir gilinant Šventosios uosto įplauką bus iškasta maždaug 0,5 mln. kubinių metrų smėlio. Modeliuojamos kelios vietos, kur jį geriau supilti. Užduotį apsunkina netoliese esanti Latvijos siena. Kadangi vyraujančios srovės smėlį neša į šiaurę - Latvijos link, jį reikėtų pilti arčiau Palangos 10-20 metrų gylyje, kad nebūtų nešamas atgal į Šventosios uostą. Kartu teks atsižvelgti į žvejybos barų išsidėstymą. Savo tyrimus klaipėdiečiai vykdys šiuos ir ateinančius metus.

Per seminarą apie Baltijos jūros būklę mokslininkai svarstė, kad latviai dėl lietuvišku smėliu papildomos ir platėjančios pakrantės tikriausiai nepyks. Bet tikimasi, kad šia tema pavyks organizuoti platesnių diskusijų, kurios apims ne tik mokslo, bet ir verslo bendruomenę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"