TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šventosios uostas laukia palankesnio sezono

2013 07 22 6:00
Pagal 2011 metais patvirtintą Šventosios jūrų uosto koncepciją turi būti kuriama galimybė priimti mažuosius pramoginius, žvejybinius, pagalbinius laivus. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Europos Sąjungos parama jūrinių projektų rengėjams kelia skirtingų rūpesčių: vieni savo poreikiams siekia gauti kuo daugiau pinigų, kitiems sunku panaudoti valstybės skirtas lėšas.

Šventosios uosto atkūrimo reikalais suinteresuotos net dvi ministerijos: Susisiekimo ir Žemės ūkio. Pirmoji rūpinasi planavimu, antroji – žuvininkystės infrastruktūra. Bet nei viena, nei kita reikšmingų rezultatų dar nėra pasiekusios. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), parengusi teritorijos detalųjį planą, šiuo metu tarsi ir neturi kur sparčiai lėkti, nes bangolaužių statyboms reikalingų daugiau kaip 180 mln. litų vis tiek nėra. Techninei dokumentacijai ruošti šiemet gauta 6 mln. litų europinių lėšų, o 2014–2020 metais numatomų įgyvendinti projektų sąraše Šventosios uostui suteiktas prioritetas.

Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) viskas priešingai: 5 mln. litų žvejų prieplaukos infrastruktūrai guli nepanaudoti nuo 2007 metų, bet jų išleisti iki šiol nėra kur.

Įsijungs nauja asociacija

Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus tikisi, kad ŽŪM dar suspės įšokti į nuvažiuojantį 2007-2013 metų finansinio laikotarpio traukinį ir žvejų pinigai nebus prarasti. „To vėlavimo istorija visiems žinoma. Tik šiemet vasario mėnesį Palangos taryba patvirtino „Sweco Lietuva“ parengtą Šventosios uosto detalųjį planą. Be jo nebuvo galima nustatyti sklypų ribų. O neturint sklypo neįmanoma skelbti rangos konkurso. Manau, kad spalio ar lapkričio mėnesį ministerija tokį konkursą paskelbs“, - svarstė valdininkas, susitikęs Palangoje su dar vienos žvejų perdirbėjų ir žvejų asociacijos steigėjais.

Formaliai ketvirtoji jūrinės žuvininkystės asociacija „Baltic Unity“ vadinama tarptautine ne tik todėl, kad tarp penkių steigėjų yra 3 laivus iš lietuvių įsigijusios estiško kapitalo įmonės „Monistico“ ir „Ramsun“. Pasak naujos organizacijos vadovo, Klaipėdos rajono politiko Prano Norvilo, vykę pokalbiai su dviem latvių ir lenkų įmonėmis, jos žadėjusios stoti į šią asociaciją vėliau. Numatyta, kad asociaciją sudarys maždaug 10 narių. Iš užsieniečių tikimasi įgyti žuvų apdorojimo ir perdirbimo patirties, nes ketinama siekti, kad Lietuvos pakrantėje būtų atgaivinta žuvininkystės pramonė.

P.Norvilas teigia, kad „Baltic Unity“ aktyviai dalyvaus kuriant ne tik Šventosios uostelio, bet ir Karklės žvejų prieplaukos infrastruktūrą.

Antrasis projektas, ko gero, jau yra žlugęs, jam numatyti 5 mln. litų gali būti išleisti kitur. Anksčiau ŽŪM pageidavo, kad Karklės uostelio iniciatore ir finansinės paraiškos teikėja taptų Klaipėdos rajono savivaldybė, o ne Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, kuri jau buvo atlikusi statybos galimybių studiją. Tačiau išsiaiškinę, kad skiriamų pinigų darbams nepakaks, rajono politikai pabūgo atsakomybės. Meras Vaclovas Dačkauskas pernai vasarą ŽŪM paprašė „problemą spręsti valstybės projektų planavimo būdu“. Esą tos prieplaukos labiau reikia Klaipėdos miestui negu rajonui, nes žvejų laivai dabar švartuojami Danės upėje.

Nesėkmių istorija

Pagal 2011 metais patvirtintą Šventosios jūrų uosto koncepciją turi būti kuriama galimybė priimti mažuosius pramoginius, žvejybinius, pagalbinius laivus. Pastačius bangolaužius, išorinio uosto gylis turėtų siekti 7 metrus, vidinio – 3-4 metrus. Akvatorijoje planuojama statyti 7 metrų gylio doką, degalinę.

Prieš dvejus metus vidinėje akvatorijoje už 4 mln. litų buvo įrengtos 146 švartavimosi vietos pramoginiams laivams ir 15 vietų žvejų prieplauka laivams iki 12 metrų. Tačiau užnešus išgilintą kanalą smėliu uostas tapo nepasiekiamas net žvejų valtims. Šiemet nuspręsta pinigų bergždžiai neleisti, uosto negilinti, kol nepastatyti bangolaužiai.

Šventosios uosto molų, krantinių, inžinerinių tinklų įrengimo ir akvatorijos gilinimo darbų techninis projektas turi būti parengtas per pusantrų metų – iki 2014-ųjų pabaigos. Pagal užduotį numatyti preliminarūs 6 statybos etapai - iki 2017 metų.

Koncepcija numato, kad su žvejų laivų prieplauka besiribojančiame sklype ŽŪM turėtų įrengti gamybines patalpas ir prekybos žuvimis salę, sandėlį šaldytuvą, pagalbines patalpas. Be to, bendrai naudoti būtini privažiuojamieji keliai, pėsčiųjų takai, informacijos stendai. Nors Vyriausybės nutarimu Šventosios uostui priskirta apie 15 hektarų teritorija, įgyvendinti žuvininkystės sumanymams, kaip ne kartą yra kalbėję žvejai, vietos neužteks. Arba teks į juos įtraukti privačių sklypų savininkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"