TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šventosios uostas neatsivers ir kitąmet

2012 09 15 6:10
Šventosios uostas sezoninio šurmulio gali tikėtis ne anksčiau kaip 2014 metais. /Vidos Bortelienės nuotrauka  

Šventosios uosto atstatymo projekte latvių buvo prašoma verstis per galvą. Apsijuokta, nes paaiškėjo, kad projektiniai dokumentai dar neįveikė mūsų šalies institucijų slenksčių.

Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija užtektinai paliks darbo ir naujos kadencijos politikams. Jau 10 metų vis nauji valdžios vyrai braido po Šventosios pajūrio smėlį ir karštai diskutuoja apie uosto reikalus, o tie juda vėžlio žingsniu.

Dabartinei Vyriausybei apsisprendus finansinius užmojus sumažinti dešimteriopai, statybas pradėti nuo pramoginio uosto ir tai daryti etapais, tikėtasi spartesnio darbų tempo. Ypač tuomet, kai 2011 metais vidinėje akvatorijoje už 3 mln. litų buvo įrengtos jachtų prieplaukos ir sumodeliuoti molai. Tik nuogąstauta, kaip į tokią žinią reaguos kaimynai?

Tačiau latviai pasirodė esantys dalykiški ir paslaugūs žmonės, teigiamą atsakymą pateikė nedelsdami. O kad jachtų uostas veiktų bent 2014 metais, paslankumo trūksta Lietuvos žinyboms.

Jachtos neįplaukia

Už Šventosios uosto projektą atsakinga Klaipėdos uosto direkcija šiemet nesiryžo dar daugiau lėšų išleisti bergždžiam dalykui - Šventosios jūrų uosto kanalui pagilinti. Dėl šios priežasties įsivelta į ginčus su bendrove "Alvetos karjerai", reikalaujančia jai nesumokėtų pinigų.

LŽ jau ne kartą rašė, kad pernai už 850 tūkst. litų gilinti įplauką sutikusi ir dėl audros padarinių darbo broku apkaltinta latvių kompanija BGS nesiryžo ilgiau likti Šventojoje, atsisakė dalies užmokesčio ir sutiko nebaigtus darbus perleisti palangiškių bendrovei. Tačiau ji šiemet iki laivybos sezono pradžios užduoties neatliko, nors sena žemkasė porą mėnesių turškėsi uostelio įplaukos kanale. Kai buvo vėl kreiptasi į latvius, šie užsiprašė (gal tyčia?) trigubai didesnio užmokesčio. Tuomet direkcijai praėjo noras gilinti uostelį.

"Didelės jachtos neįplaukia, o atplaukusių mažų nebuvo", - taip apie ką tik pasibaigusį jau antrąjį uosto sezoną kalba Šventosios uosto direktorė Airida Čėsnienė.

Dabar aiškėja, kad ir ateinančių metų sezonas didelių naujovių į Šventąją neatplukdys. Su bendrove "Sweco hidroprojektas" pasirašyta sutartis dėl molų projektavimo pasiūlymų numato, kad iki spalio specialistai turi įvertinti būsimų molų statybos išlaidas. Planuota, jog dar šių metų pabaigoje bus skelbiamas konkursas techniniam projektui parengti. Iki tol Palangos miesto taryba turėtų patvirtinti teritorijos detalųjį planą, bet visas veiksmas dabar nutrūkęs.

Ketvirtą derinimų ratą sukanti Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita iki šiol nebaigta, jos duomenys sensta. "Dokumentą jau seniai suderinome su Latvija, o Lietuvoje procedūros stringa be aiškių motyvų", - guodžiasi A.Čėsnienė.

Į PAV ataskaitą įtraukti Lietuvos energetikos instituto ir Baltijos jūros aplinkos tyrimų instituto duomenys, surinkti 2006-2007 metais. Jei pagal gautas latvių pastabas turinį reikės atnaujinti ar papildyti, pakeistą PAV ataskaitą vėl teks iš naujo pristatyti Latvijai.

Trūksta aiškumo

Aplinkosauginė painiava neseniai buvo kilusi ir dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo PAV ataskaitos. Ją derinti pradėjusi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos agentūra bylą perdavė nagrinėti į Vilnių, tačiau prieš pat dokumento svarstymą Klaipėdos miesto taryboje PAV medžiaga grąžinta atgal. Tuomet ataskaitą rengusios kompanijos "Sweco Lietuva" atstovai LŽ aiškino, kad planavimas teritorinėje jūroje - išimtinai centrinės aplinkosaugos institucijos prerogatyva. O kadangi ekspertai rekomenduoja statyti objektą Klaipėdoje, nuspręsta, jog darbą gali baigti uostamiesčio aplinkosaugininkai.

Šventosios uosto atveju projektuojamas molas neabejotinai susijęs su teritorine jūra ir tarptautiniais santykiais. Tačiau kone metus trunkantis PAV ataskaitos gainiojimas tarp šalies žinybų vis tiek sunkiai suvokiamas. Latviams ją perprasti ir atsakyti Lietuvai užteko mažiau nei 6 mėnesių. Mūsiškė Aplinkos ministerija, pernai lapkritį išsiuntusi PAV ataskaitą latviams, pageidavo "procesą užbaigti per trumpesnį laiką".

Latvijos Respublikos aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministerija, gavusi dokumentą sausio pradžioje, kuo greičiau organizavo jo svarstymą institucijose ir su Rucavos bei Nicos vietovių visuomene. Balandžio 20 dieną latviai, iš esmės pritardami siūlomai 2B projektavimo alternatyvai, išsiuntė surinktas pastabas į Vilnių. Pagal šią alternatyvą pietinis lenktas bangolaužis būtų 1025 metrų ilgio, šiaurinis - 790 metrų, o kanalas išgilintas iki 9,5 metro. Latviai pageidauja išsamesnių tyrimų dėl galimo krantų poveikio saugomoms teritorijoms, avarijų tikimybės ir kompensacinių priemonių už padarytą žalą. Kaimynai teigia norintys ir toliau gauti informacijos apie projektą bei atliekamas procedūras. Tačiau naujienų iš Lietuvos institucijų jiems teks palūkėti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"