TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šventosios uostas nepriims Būtingės terminalo pagalbinių laivų

2014 07 30 6:00
Šventosios uostas gali būti pastatytas iki 2017 metų pabaigos. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Valstybė neturi lėšų, o ir nėra poreikio gilinti Šventosios jūrų uostą, tad Seimui siūloma atšaukti įpareigojimą šiam uostui priimti „Orlen Lietuvos“ Būtingės naftos terminalo pagalbinį laivyną.

Preliminariais skaičiavimais, jei uostas priimtų šį laivyną, jo molai turėtų būti pailginti iki 400 metrų, o darbai kainuotų apie 100 mln. litų. Tačiau Klaipėdos uostas kuria planus ir ateityje ketina modernizuoti pramoginį Šventosios uostą. Investicijos į jį vertinamos iki 170 mln. litų.

„Pasirodo, uostą reikia statyti daug gilesnį, kad jis galėtų priimti terminalo laivus, kanalą būtina platinti, o pinigų nėra“, - teigė Susisiekimo ministerijos Vandens transporto skyriaus vedėjas Juozas Darulis. Tačiau, turėti gilesnį Šventosios uostą, pasak jo, būtų neblogai“. „Būtingės terminalo vilkikams būtų arčiau atplaukti ir pasislėpti šiame uoste“, - pridūrė ministerijos atstovas.

Neteikti paslaugų Būtingės naftos terminalui dar 2011 metų pabaigoje yra nusprendusi Šventosios uosto plėtros taryba. Jei būtų priimami Būtingės terminalo vilkikai, uosto gylis kartu su išoriniu įplaukos kanalu turėtų siekti 6-9,5 metro. Kitoms uosto funkcijoms užtektų ir 5 metrų gylio kanalo.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kuri valdo Šventosios uostą, infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas sakė, kad nėra poreikio labiau gilinti Šventosios uostą. „Daug pigiau keletą kartų nuplaukti laivui iki Klaipėdos ir grįžti atgal, negu už 100 mln. litų padidinti gylį, kuriuo naudosis tik keletas laivų, nes iš esmės uostas - ne komercinis, bet pramoginis. Tokia jo pagrindinė paskirtis, todėl ir gylis pasirinktas atitinkamas - orientuotasi į pramoginius, o ne į komercinius ar dar kitokius laivus“, - kalbėjo A. Kamarauskas.

Pasak jo, „Orlen Lietuva“ neprašo sudaryti sąlygų jos laivams patekti į Šventosios uostą. „Orlen Lietuva“ niekada nekėlė tokio klausimo, nereikalavo kuo greičiau statyti uostelio, nes jai atsirado problemų dėl Būtingės terminalo priežiūros. Nesu girdėjęs tokio dalyko. Manau, tai nėra esminis dalykas, galintis riboti terminalo veiklą, žaliavos perpumpavimo kiekį. Šiandien uosto nėra, bet Būtingės terminalas funkcionuoja ir normaliai dirba“, - tvirtino A. Kamarauskas.

Šventosios uosto rekonstrukcijos techninis projektas jau rengiamas, jį planuojama baigti iki šių metų pabaigos. „Tikimės, kad rangovas iki metų pabaigos atliks projektavimo darbus ir mes turėsime visos apimties techninį projektą. Tada uosto projektas galėtų pajudėti“, - vylėsi A. Kamarauskas.

Pasak jo, Šventosios uostą būtų galima pastatyti iki 2017 metų pabaigos. 150-170 mln. litų vertės projektas būtų finansuojamas Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo (iki 85 proc.) ir Klaipėdos uosto lėšomis. „Klaipėdos uosto direkcijos finansinis pajėgumas leidžia tai daryti“, - teigė direkcijos atstovas. Uostas nuo Latvijos sienos nutolęs maždaug per 6 kilometrus.

LŽ, BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"