TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šventosios uostas - planavimo džiunglėse

2008 04 28 0:00
Pastatyti pramoginį turistinį uostą Šventojoje planuojama ilgiau nei dešimtmetį.
LŽ archyvo nuotrauka

Baigiamas derinti bendrasis Palangos planas gali sutrukdyti valstybei atkurti Šventosios jūrų uostą, nes jam savivaldybė nenumato vietos.

Teritorijai, kurioje valstybė numačiusi statyti Šventosios uostą, šiuo metu parengti du brėžiniai: viename rodoma urbanistinė situacija, statiniai ant uostelio kranto ir galimo užstatymo vizija, kitame - jūrinė infrastruktūra.

Pirmojo projekto autorė - įmonė "Vilniaus planas", kito - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD). Jie skiriasi taip, kad suvokti, kaip Šventojoje įkurti uostą, negali net specialistai.

Uoste - miškas.

Pastatyti pramoginį turistinį uostą Šventojoje planuojama ilgiau nei dešimtmetį. Prieš keletą metų netgi buvo priimtas specialus įstatymas, tačiau Šventosios uosto projektavimo ir statybos 2009-2013 metais programa baigta rengti tik šiemet. Pinigų darbams, ankstesniu skaičiavimu 150 mln. litų, numatoma gauti iš Europos Sąjungos.

Vasarį uosto projektuotojams darbą pristatant Palangoje susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius pasidžiaugė, kad pagaliau pavyko suderinti savivaldybės ir valstybės interesus. Beje, ministras tąsyk prašė visų atsakingų už projektavimą pareigūnų nenuskriausti žvejų, numatyti vietą ir jų laivams. Atrodo, kad džiaugtis santarve paskubėta.

Kol Vyriausybė formaliai rūpinasi dar vieno uosto kūrimu, Šventosios užstatymas vyksta agresyviai ir stichiškai. O bendrasis Palangos planas, nors jį tikėtasi patvirtinti dar pernai, iki šiol vis tobulinamas. Paskutinės korektūros sukėlė tikrą sąmyšį.

KVJUD Šventosios uosto projekto vadovas Ričardas Valatka LŽ sakė ne kartą perspėjęs visas žinybas, kad Palangos savivaldybė nepaiso susitarimų. "Toks bendrasis planas negali būti tvirtinamas, tą visi žino. Palangos bibliotekoje visuomenei susipažinti iškabinti brėžiniai nerodo mūsų iškeltų sąlygų. Planą jie turėjo derinti su mumis, bet to nedarė. Kiek jau rašėme apskričiai, Palangos savivaldybei, niekas net iš mandagumo nieko neatsakė. O juk pernai buvome sutarę, kad projektuotojai savo klaidas ištaisys. Dabar tikrai negalėčiau garantuoti, kad visi žaidžiame į vienus vartus", - nuogąstavo R.Valatka.

Palangos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Feliksas Jackevičius, atsiprašęs, kad negali išsamiai komentuoti Šventosios situacijos, nes neseniai eina pareigas, sakė, kad bendrąjį planą būtina patvirtinti kuo greičiau. Esą be jo miestas negali gyventi.

"Tikiuosi, kad baigsime kompleksinį derinimą ir atiduosime Tarybos komitetams svartyti. Manau, bendrasis planas netrukdo projektuoti uosto. Susiklostė popierinė kolizija: projektuotojai Aplinkos ministerijos nurodymu turėjo pažymėti mišką, o sumažinti miško plotą gali tik Vyriausybė. Tikslinti patvirtintą bendrąjį planą įmanoma praėjus metams, bet kol susiruoš, tie metai ir praeis", - aiškino F.Jackevičius.

Įmonės "Vilniaus planas" projektuotojas, vienas Palangos bendrojo plano autorių Mindaugas Grabauskas, pažymėjo, kad miškininkai juos įstūmė į kampą. "Iš skaitmeninės miškininkų nuotraukos mes perkėlėme į uosto vietą mišką. Dabar neturime teisės ką nors keisti. Tačiau yra išlyga, kad valstybinio miško ribas koreguoti leistina nekeičiant bendrojo plano", - teisinosi projektuotojas.

Žvejai be kranto

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, prisiminusi ministro A.Butkevičiaus pažadą pasirūpinti Šventosios žvejais, ir Susisiekimo ministerijai, ir Žemės ūkio ministerijai bei Palangos merui Remigijui Kirstukui išsiuntė prašymą kontroliuoti uosto projektavimą. Pasak asociacijos vadovo Alfonso Bargailos, Palangos bendrojo plano sprendiniai Šventosios teritorijai yra blogi ir klaidingi.

"Uosto pietinėje dalyje numatoma gyvenamoji statyba, uostas neturi jokio ryšio su gyvenviete (panaikinta gatvė), siauras žemės ruoželis prie žvejų krantinės bus panaudotas gatvės ir inžinerinių tinklų statybai. Žvejų krantinei vietos nebėra", - rašte nurodo žvejai.

Pasak asociacijos vadovo Alfonso Bargailos, sklypas žvejų uostui turi ribotis su krantinėmis, kurių numatomas ilgis yra 500 metrų. Sklype reikia įrengti gamybines patalpas ir žuvų prekybos salę, sandėlį šaldytuvą, pagalbines patalpas. Be to, būtini privažiavimo keliai, pėsčiųjų takai, informaciniai stendai, žolynai.

Nors bendrojo plano rengėjai nurodo, kad konkretūs objektai statomi pagal detaliuosius planus, A.Bargaila mano, kad laisvos teritorijos žvejų uostui jau dabar nėra.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"