TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šventosios uostas: siurbti smėlį ar nesiurbti?

2011 10 03 0:00
Vėjo blaškoma žemsiurbė be paliovos burzgia ir smėlį pumpuoja į jūrą, tačiau gamta alsuoja pagal savus dėsnius.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Klaipėdos uosto vadovybė politinių oponentų skundus teisėsaugai dėl Šventosios uosto gilinimo defektų vertina kaip susidorojimą, o vietos žvejai tęsiamą įplaukos gilinimą ir toliau vadina bergždžiu.

Šiomis dienomis iš vakarų papūtęs smarkus vėjas mažutę latvių žemsiurbę Šventosios uosto įplaukos kanale blaškė ir supo ant bangų, trukdydamas siurbti smėlį ir jį pumpuoti gumine žarna į jūrą. Įsipareigojimas pasiekti numatytą gylį, matant atgal plūstantį smėlį, atrodė graudžiai.

Prieplaukoje glaudėsi keletas valčių, kurios netrukus bus iškeltos ant kranto ir išvežtos. Laivybos sezonas truks iki spalio 15 dienos, tačiau žemsiurbė baigti užduotį turėtų anksčiau.

Patvirtino rinkliavas

Praėjusią savaitę susisiekimo ministras patvirtino naują, supaprastintą, mokėjimo laivams tvarką šiemet birželį atidarytame Šventosios valstybiniame jūrų uoste. Ją parengė šį uostą valdanti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD). Pranešime spaudai nurodoma, kad pirmaisiais uosto gyvavimo metais laivų laikymo kainos bus visiems palankios.

"Manome, kad naujoji tvarka yra palanki smulkiesiems verslininkams ir žvejams, taip pat skatina mažąjį jūrinį turizmą", - pažymi susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.

Taisyklėse nurodoma, kad rinkliava priklausys nuo laivo ilgio, skirtingai apmokestinant laivus iki 6 metrų (tokio ilgio yra dauguma senųjų žvejų valčių), 6-10 metrų ir daugiau kaip 10 metrų ilgio. Ji sudarys atitinkamai 40, 60, 80 litų už parą ir 500, 700, 1000 litų už mėnesį.

Tačiau nuo 2011 metų lapkričio 1 dienos iki 2013-ųjų lapkričio 1 dienos kiekvienam laivui bus taikoma 50 proc. nuolaida, t. y. rinkliava sudarys, pagal laivelio ilgį, 20, 30,40 litų už parą ir 250, 350, 500 litų už mėnesį. O laivų savininkams, su uosto direkcija sudariusiems ne mažiau nei mėnesio trukmės naudojimosi uostu sutartis, bus taikomos nuolaidos: pirmam laivui - papildomai 20 proc. nuolaida - rinkliava bus 200, 280, 400 litų už mėnesį. Antram ir kitiems to paties savininko laivams - papildomai 30 proc. nuolaida, todėl mokėti teks 175, 245, 350 litų už mėnesį.

Ministerija tikisi, kad dažniausiems uosto klientams - žvejybos laivams, kurie įtraukti į Bendrijos žvejybos laivyno registrą ir kurių savininkai ar valdytojai su uosto direkcija yra sudarę ne mažiau nei mėnesio trukmės naudojimosi Šventosios uostu sutartis, uosto rinkliava bus papildomai mažinama 80 procentų. Už valtį, nesiekiančią 6 metrų ilgio, rinkliava sudarys 50 litų, už ilgesnes kaip 6 ir 10 metrų - atitinkamai 70 ir 100 litų per mėnesį.

Žvejams netinka

Šventosios uosto žvejai dar vasarą žuvininkystės vadovybei aiškino, kad rinkliavas mokėti sutiks tik tuomet, kai bus pastatytos jų valtims pritaikytos prieplaukos. Jie departamento vadovui Dariui Nieniui tąkart skundėsi, kad KVJUD vadovui spaudžiant patys pasisiūlė mokėti ne daugiau kaip 50 litų per mėnesį, o vėliau supratę, kad mokėti nėra už ką. "Jachtingas mums nereikalingas. Ar mes turime mokėti už praplaukimą vandeniu, ar už krantą, kur iškeliam valtis? Kai bus mums pastatyta žvejybinė infrastruktūra, tada mokėsime", - tąkart kalbėjo Priekrantės žvejų asociacijos prezidentas Antanas Valiukas.

Per pastaruosius dvejus metus už europines kompensacijas atsisakius verslo 4 įmonėms, šiuo metu Šventojoje liko 9 įmonės, turinčios po dvi ar tris senas valtis. Jaunesnieji svarsto galimybes už europinę paramą įsigyti ilgesnių ir galingesnių laivų, o patys pinigų sukaupę neturi. Įmonių pajamos, pasak žvejų, siekia iki 30 tūkst. litų per metus. Senoji žvejų karta etnografinio verslo perspektyvos nemato.

Apie rinkliavas LŽ pakalbintas A.Valiukas taip pat kritiškai vertino KVJUD pastangas apmokestinti žvejus. "Kiek mūsų belikę? Ką jie uždirbs? Tai tegul apmokestina ir tuos, kurie čia meškerioja. Lengvatos gerai, bet kad krantinės jų nepatogios", - kalbėjo žvejys.

Žvejai nesąmone vadina rudenį tęsiamą uosto įplaukos gilinimą, kurį apsunkina išminavimo darbai. "Jovalą padarė. Visa kopa nusėta trotilo miltais, mėtosi technikos sutraiškytų sprogmenų gabalai. Kol yra žemsiurbė, praplaukti įmanoma, gylio pakanka, bet kas bus, kai žemsiurbė išplauks? Ji dabar rausia ir rausia, o jūra smėlį atgal neša. Kai žemsiurbė išvyks, mes vėl būsime užnešti ir paliks mus likimo valiai. Smėlio kalnu užpylė kelią, kuriuo galėdavome žiemą iki jūros privažiuoti ir susikrauti žuvis. Iš kitos pusės yra privati "Energetiko" teritorija - juk nepatiks, kad ten mašinos su priekabomis važiuos, bet kada gali keliuką uždaryti", - dėstė LŽ A.Valiukas.

Apie tai žvejai informavo Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotoją Vaclovą Petkų. Bet šis mano, kad žvejai kreipėsi ne tuo adresu, apie tai turėtų pranešti KVJUD Šventosios uosto direktorei Airidai Čėsnienei. "Gal ten užtektų buldozeriu nustumti smėlį?" - svarstė V.Petkus, paklaustas, kaip galima padėti žvejams privažiuoti prie jūros.

Prokuratūra nutraukė tyrimą

Šventosios uosto prieplaukoms statyti KVJUD išleido 3 mln. litų, o įplaukos gilinimo darbams buvo numatyta skirti 1,3 mln. litų. Po oficialaus Šventosios uosto atidarymo praėjus 10 dienų, prie jūros laikinai suverstas smėlio kalnas nuslydo į kanalą ir uostas buvo užverstas.

Nors rangovai savo kaltės neįžvelgė, kaip tikino LŽ kompanijos BGS vadovas, nutarė su KVJUD nesiginčyti ir kalną nukasti, įplauką pagilinti iš naujo. Dalį darbų jie sutiko atlikti nemokamai, o smėlio išvežimo konkursą laimėjo pasiūlę mažiausią kainą. Iš viso tai kainavo, KVJUD teigimu, 400 tūkst. litų iš sutaupytų ir rangovams dar neišmokėtų lėšų.

Grupė Seimo narių socialdemokratų KVJUD vadovybę dėl Šventosios uosto defektų apskundė Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Tyrimą atlikusi prokurorė Edita Rutkauskaitė rugpjūčio 29 dieną parašė nutarimą netenkinti skundo, nes esą KVJUD dėl papildomų darbų nuostolių nepatyrė, jie atlikti iš rangovams dar neišmokėtų rezervo fondo lėšų. Praėjusią savaitę Seimo nariai išplatino pranešimą, kad pakartotinai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami įvertinti galimą žalą, projektuotojų ir statytojų veiklą.

A.Česnienė sakė dar nemačiusi naujo skundo, tačiau spėjanti, kad jis dėl to paties dalyko, nes įstatymas numato galimybę apskųsti žemesnio prokuroro nutarimą aukštesniam. "Tai politinis veiksmas, kuriuo nesiekiama konkrečių rezultatų. Bandoma pasinaudoti situacija politiniais tikslais", - sakė Šventosios uosto direktorė.

A.Čėsnienė, kaip ir kiti KVJUD darbuotojai, Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovai, turėjo paaiškinti situaciją Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad "nėra pagrindo konstatuoti valstybės ar visuomenės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, todėl prokurorui inicijuoti bylą teisme dėl viešojo intereso gynimo nėra pagrindo".

Skundo autoriai nesutinka su argumentu, kad KVJUD nuostolių nepatirs, nes jie esą gali atsirasti ateityje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"