TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šventosios uostas vėl ieško šeimininko

2016 02 19 16:02
Vidos Bortelienės (LŽ) nuotraukos

Strateginiu objektu valdžios paskelbto Šventosios uosto atstatymui pritaria visi, tačiau patvirtinus projektą ir gavus leidimą statyboms niekas nežino, iš kur pasisemti pinigų darbams.

Penktadienį Klaipėdoje vykusį Šventosios jūrų uosto tarybos posėdį galima priskirti prie beveik dešimtmetį trunkančių parengiamųjų žygių iki starto linijos, nes pereiti prie praktinių veiksmų nepavyks ir šiemet.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius siūlo kreiptis į Vyriausybės strateginį komitetą, kad šis įtrauktų visas ministerijas į pinigų paieškas. Dabartinė laikinoji Šventosios uosto šeimininkė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) nori nustumti nuo savęs šią užduotį, kadangi pagal Europos Komisijos reglamentus negali užsiimti rekreacinių objektų statybomis. Mažinant užmojus, pasirinktas jachtų ir žvejų uosto modelis, todėl nei logistikos, nei transporto ar keleivinės laivybos centru Šventoji netaps. Nors yra manančių, kad krašto gynybos ir pasienio apsaugos paskirčių nereikėtų galutinai atmesti.

Neliko pinigų

KVJUD Infrastruktūros departamento vadovas Vidmantas Paukštė Šventosios uosto tarybai priminė dokumentuose fiksuotą ilgą uosto atstatymo storiją. Ji iliustruoja, kad pirmasis susisiekimo ministro įsakymas, patvirtinęs Šventosios valstybinio jūrų uosto statybos programos įgyvendinimo priemonių planą, buvo išleistas 2008 metų kovą. Po to jis keistas ir koreguotas ne kartą, kol 2015 metų rugpjūtį pagaliau buvo parengtas techninis projektas ir gauti statybą leidžiantys dokumentai.

Tačiau tuo metu statybai planuoti pinigai jau buvo sugulę į Lietuvos kelius. Valstybės projektų rezerviniame sąraše numatytus ES transporto programų 150 mln. litų 2010 metais panaudojo Automobilių kelių direkcija. O netrukus dėl Šventosios uosto statybų sukilo latviai, kurie baiminosi, kad ilgi molai sulaikys jūros smėlį ir Papės paplūdimius apims erozija. Ir tik išsiaiškinę, kad komercinio uosto idėjos atsisakyta, kaimynai nurimo ir dabar neprieštarauja, kad atsirastų perpus trumpesnė – 640 metrų ilgio – bangolaužių konstrukcija.

2010–2011 metais KVJUD iniciatyva įrengta uosto prieplauka be užtvarų smėliui, molų jūroje, gyvavo vos kelias dienas, kol ją nuplovė vanduo. Žvejai iki šiol negali išplaukti su valtimis į jūrą ir savo laivelius tampo įsibridę iki kelių. Tai gėdinga, bet, pasak profesoriaus Brunono Gailiušio, Lietuvoje yra ne vienas uostas, iš kurio laivai neplaukia.

Kol buvo rengiamasi uosto statyboms, gerokai sumažėjo kranto teritorijos. Šiuo metu uosto veiklai, automobilių aikštelei, yra suformuotas 2,9 ha sklypas. Visą Šventosios valstybinio jūrų uosto teritoriją sudaro trys žemės sklypai, kurių bendras plotas sudaro – 16 ha, o išorinis reidas siekia beveik 210 ha.

Reikia naujo šeimininko

Pagal kompanijos „Sweco“ parengtą projektą pastatyti uostą kainuotų per 75 mln. eurų. Šie pinigai išskaidyti į 6 projekto dalis, o kiekvienas etapas nepriklausomai nuo kito galėtų vykti pagal finansines galimybes. Pats brangiausias – pirmasis etapas, apimantis molų statybą, kuri vertinama daugiau kaip 30 mln. eurų.

Tačiau KVJUD vadovas Arvydas Vaikus tikina, kad tai tik apytiksliai maksimalūs skaičiavimai, o galima viską padaryti paprasčiau: molas be promenados pasivaikščiojimams kainuotų per pus pigiau – iki 20 mln. eurų. Be to, projektas numato 6 metrų įplaukos gylį, kuriam pasiekti tektų iškasti 700 tūkst. kubų smėlio. Bet jei būtų apsiribota mažesniu gyliu – iki 4 metrų, kurio pakaktų jūrinėms jachtoms įplaukti, išlaidos gilinimo darbams taip pat sumažėtų.

KVJUD ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio skaičiavimai rodo, kad užtikrinti projekto gyvybingumą galėtų tik išorinė parama, nes toks rekreacinis uostas neduotų finansinės grąžos, iš žemės nuomos ir mokesčių už laivelių stovėjimą vos pajėgtų išsilaikyti. Be to, valymo išlaidos sudarytų arti 130 tūkst. eurų per metus.

Bet uosto netiesioginė nauda Šventosios gyvenvietei, Palangos miestui ir visam regionui būtų didžiulė. Todėl tikslinga, M. Armonaičio teigimu, konsoliduoti ministerijų jėgas ir sudaryti prielaidas kreiptis į ES žuvininkystės, aplinkosaugos ir turizmo rėmimo fondus, o uostą perduoti valdyti naujam šeimininkui.

Vienas iš galimų kandidatų, Palangos savivaldybė, šios garbės mandagiai atsisakė iš karto. Meras Šarūnas Vaitkus posėdyje aiškino, kad savivaldybė, kurios metinis biudžetas siekia 15 mln. eurų, neturi galimybių gauti lėšų net pradėti statybai.

Susisiekimo ministras žvejų, mokslininkų bei tarybos narių pastabas, kad imtis statybų reikia nedelsiant, numato perduoti Valstybės strateginiam komitetui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"