TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šventosios uoste vėl sukasi verpetai

2012 06 19 6:05

Atrodo, kad Šventosios uostas šiemet nebebus gilinamas. "Rangovai naudojasi mūsų padėtimi", - pripažįsta šio uosto direktorė Airida Čėsnienė.

Šiuo metu Šventosios uosto kanalo gylis siekia tik metrą. Jūrinės jachtos į jį įplaukti negali.

Pernai vidinis uosto kanalas buvo išvalytas už gana gerą kainą. Tačiau, kaip žinia, vos baigtą gilinti įplauką į Šventosios uostą pirma audra vėl užnešė tuo pačiu smėliu, kurį rangovai buvo palikę supiltą prie pat kranto. Dabar už kubą iškasto grunto rangovo įmonė jau prašo mokėti 5 kartus brangiau. Besiderant bėga laikas ir kyla vis naujos kliūtys uostui atgaivinti.

Latviai neprieštarauja

Anksčiau baimintasi, kad dėl planuojamo Šventosios uosto prieštaraus ne tik mūsų aplinkosaugos institucijos, bet ir Latvija. Mat Šventosios molai gali pakeisti vandens sroves, kurios plūsteltų ir išplautų Papės pakrantę prie draustinio teritorijos.

Tačiau pastaruoju metu Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijai (KVJUD) niekas nedraudžia pradėti pasirengimo procedūrų.

Kita vertus, nematydami tikslių konstrukcijos brėžinių latviai sunkiai įžvelgia, kam prieštarauti. O stebėdami mūsų darbų tempus, kurie stringa kaskart pasikeitus vyriausybėms, kaimynai veikiausiai nelabai linkę tikėti prigimtiniu lietuvių gebėjimu statytyti uostus.

Pasak Šventosios uosto direktorės A.Čėsnienės, birželio 1 dieną buvo pasirašyta sutartis su bendrove "Sweco hidroprojektas" dėl molų projektavimo pasiūlymų. Per 4 mėnesius specialistai turės konkrečiai įvertinti būsimų molų statybos išlaidas.

"Tuo pagrindu dar šių metų pabaigoje bus skelbiamas konkursas techniniam projektui parengti. Tačiau dar iki tol turime gauti patvirtintą teritorijos detalųjį planą. Jo eiga pažengusi į priekį, nes latviai pateikė išvadas, kad neprieštarauja, o mūsų Visuomenės sveikatos centras iš ketvirto karto sąlygas suderino. Liepos mėnesį planą teiksime svarstyti Palangos miesto tarybai, tikimės, kad patvirtins", - dėstė A.Čėsnienė.

Nuo smėlio Šventosios kanalą saugantys molai - pagrindinė sąlyga atgaivinti laivybą uostelyje, kurio prieplaukas pernai už 3 mln. litų įrengė KVJUD.

Gilinti brangu 

Siekiant pigiausios grunto kasimo kainos konkursuose, ir pernai, ir šiemet parinkus rangovus paaiškėjo, kad su sena sovietine technika jie nepajėgūs atlikti užduoties, o nuomoti brangesnę techniką įmonėms neužtenka sutarto uždarbio.

Latvių kompanija BGS, pernai pripažinusi kaltę dėl ne vietoje supilto smėlio, defektą taisyti perleido šiemet konkursą laimėjusiai įmonei "Alvetos karjerai". Ji sulaikytų 95 tūkst. litų, pasak uosto vadovės, neatgaus. Pernai už darbą latviams sumokėta 850 tūkst. litų, jie pretenzijų dėl nepriemokos nereiškė. Todėl šiomis dienomis, kai KVJUD nusprendė nutraukti sutartį su "Alvetos karjerais", kuri iki birželio 1 dienos nepagilino uostelio kanalo iki 3-2 metrų gylio, BGS nusprendė atsigriebti.

Pasak A.Čėsnienės, pernai vidinis kanalas buvo išvalytas už mažą kainą, nes KVJUD gavo gerą BGS pasiūlymą - 13 litų už kubinį metrą grunto. Dabar latviai prašo už kubą iškasto grunto 71 lito, kai smėlis išvežamas gramzdinti jūroje, ir 62 litų - už kraunamą į laikiną vietą krante. "Alvetos karjerų" pasiūlymas buvęs atitinkamai 25 ir 23 litai.

Šių metų pradžioje darbams Šventosios uoste KVJUD skelbė konkursus dukart. Pirmajame dalyvavo tik dvi kompanijos: "Hidrum" su Vidaus vandens kelių direkcija darbus atlikti siūlėsi už 9,8 mln. litų, o BGS - už 10,8 mln. litų. Konkursas buvo nutrauktas dėl per didelės kainos.

Antrą kartą "Hidrum" su Vidaus vandens kelių direkcija pasiūlė 2,8 mln. litų, o "Alvetos karjerai" - 1,7 mln. litų. Pastaroji pripažinta laimėtoja, jai avansu sumokėta 200 tūkst. litų, bet dėl neįvykdytos sutarties ir pinigų grąžinimo KVJUD kreipėsi į prokuratūrą. Neatmetama, kad bendrovė taip pat teiks ieškinį teismui dėl negauto už bergždžią darbą užmokesčio.

Šiuo metu bandoma be konkurso derėtis su latviais, kad šie nuleistų kainą, bet jaučiama, kad gali nepavykti. BGS sutinka darbus atlikti iki rugpjūčio pabaigos, tačiau toks terminas KVJUD netenkina.

A.Čėsnienė kalbėdama apie nesėkmę prasitaria apie galbūt pagrindinę nesusikalbėjimo priežastį - esą pinigų nemokėjimo rangovams politika pasiteisino.

Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija pirmąkart Šventosios uosto kūrimo klausimus skrupulingai aiškinosi ir teikė pasiūlymus Vyriausybei beveik prieš dešimtmetį. Tuomet atrodė, kad valdininkams užteks noro užsitikrinti Europos Sąjungos finansavimą ir iki 2012 metų Susisiekimo ministerijai imti ir žengti pirmąjį žingsnį į jūrą - nutiesti 100 metrų molus 9 metrų gylio išoriniam pramoginiam uostui Šventojoje.

Buvo nubrėžta ir kainos gairė - 150 mln. litų. Tačiau šiuo metu tokia vizija įvardijama kaip trečiasis perspektyvinis etapas. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"