TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šventosios uostelyje - bankrutavę kaimynai

2010 10 18 0:00
Šventosios uosto galimybių studija (Šaltinis - KVJUD)

Statybų vystytojams koją pakišusi ekonominė trumparegystė sukėlė rūpesčių ir valdininkams, įpareigotiems rūpintis Šventosios uosto projektu. "Jūros namų" kvartalas vertinamas ne kaip puošmena, o kaip šašas.

Tikėjęsi naudos iš būsimų Šventosios uostelio prieplaukų statybų verslininkai masiškai supirkinėjo gretimus sklypus ir prieš keletą metų, ėmus kaisti nekilnojamojo turto kainoms, agresyviai pradėjo statybas. Numoję ranka į kalbas apie visuomenės poreikius ir perspėjimus apie rizikingus "antrųjų namų" projektus prie šaltos Baltijos jūros, jie tyčia vertėsi per galvas, kad už paskolų milijonus statomi kvartalai atsidurtų kuo arčiau vandens. Bet pirkėjų susidomėjimui atslūgus, nuvertėjusių apartamentų statytojai įklimpo į skolas. Dabar svarstoma, kad Šventosios gyvenvietės planavimo klaidos kainuos brangiai - numatytos didelės investicijos į mažą uostelį ilgai neatsipirks.

Užsimojo iki Būtingės

Atkurti nusekusį ir smėliu užneštą Šventosios uostą Vyriausybė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (KVJUD) pirmąkart įpareigojo prieš 19 metų. Per du kartus buvo paruošta dešimt projektų, tačiau prognozuojamų investicijų poreikis Vyriausybę vis atbaidydavo.

Pirmuoju už Šventosios uostą tiesiogiai atsakingu darbuotoju, įsteigus naują etatą, 1999 metais buvo paskirtas Valentinas Greičiūnas. Iki tol šis, vadovaudamas Klaipėdos uostui, visada pasisakydavo už tai, kad didžiausią dėmesį Vyriausybė skirtų Klaipėdai. Pramogoms ir rekreacijai investicijų esą reikėtų ieškoti iš šalies. Taip vėliau ir buvo padaryta, atsiradus galimybėms Šventosios uostą atkurti Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Panaudotos iki 2013 metų skirtos investicijos siekia apie 170 mln. litų.

V.Greičiūnas suderino Šventosios uosto teritorijos ribų aktą, kurį 1999 metų lapkritį pasirašė KVJUD, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Palangos miesto savivaldybės atstovai. Uostui turėjo būti skirta 45 ha žemės, o jo riba turėjo eiti statmenai iki kabančio tilto per upę. Taip pat buvo numatyta 7 ha pirmos eilės plėtros rezervinė teritorija bei 403 ha antros eilės plėtros teritorija iki Būtingės terminalo.

Atsirado sklypininkų

Derinant Šventosios uosto ribas buvo pastebėta, kad 3 sklypai akvatorijos pusiasalyje 99 metams išnuomoti privatiems asmenims. Po to nuosavybės įsigijo dar daugiau žmonių. V.Greičiūnui iš KVJUD išėjus, Vyriausybės nutarimo dėl Šventosios uosto sklypo nebuvo kam rengti. Palangos miesto taryba netrukus priėmė sprendimą Šventojoje steigti municipalinį pramoginį uostą, tačiau to padaryti nepajėgė.

Trečią kartą gavusiems užduotį planuoti prieplaukų vietas KVJUD specialistams uostelio ribas teko braižyti vingiais, lenkiant privačius sklypus. 2008 metais reikėjo koreguoti plano brėžinį dėl poilsio namų "Energetikas" užgaidų. Po teisminių ginčų buvo apsispręsta pasitraukti nuo to sklypo ir apsiriboti mažesniu plotu. Pernai nutarta išimti ir Šventosios uostelio teritorijos viduryje esantį pusiasalį, kur iškilo nebaigtas vadinamojo "Jūros namų" kvartalo kompleksas.

Dabartinės Vyriausybės nutarimu uosteliui priskirta apie 15 ha: iš jų pusę sudarys krantinių ruožas, kita dalis - akvatorija. Neseniai vėl įsteigtas KVJUD direktoriaus Šventosios uosto reikalams etatas. Įstatymas numato atskirą Šventosios uosto direkcijos struktūrą, bet Susisiekimo ministerija mano, kad šiuo valstybės lėšų taupymo laikotarpiu ją kurti netikslinga. Seimo prašoma kuo skubiau, dar iki metų pabaigos, įstatymą pakeisti, kad KVJUD būtų suteikta Šventosios uosto valdytojo funkcija. Tuomet esą bus galima uostelį KVJUD lėšomis bent išvalyti. Siekiama, kad jau 2011 metų vasarą žvejams nebereikėtų nešioti valčių per smėlio užnašas, kanalu galėtų plaukti nedidelės jachtos. Kitais metais prasidėtų ir techninio projektavimo darbai.

Trūksta žemės

KVJUD infrastruktūros direktorius Vidas Karolis teigia, kad išvalyti įplauką dabartinė teisinė situacija taip pat netrukdo. "Mes jau ir dabar ten šeimininkaujame. Vyriausybės nurodymu užsakyti geotechniniai tyrimai atskleidė, kad prieš statant krantines reikėtų iškasti apie 50 tūkst. kubinių metrų smėlio. Sudaryta geologijos ir kartografavimo sutartis su įmone "Geoprojektas ir ko" numato, kad ji turi atlikti ir dalį valymo darbų. Tik tą skirtumą, kuris atsiras tarp numatyto ir išsiurbto kiekio, mums reikės papildomai finansuoti ir skelbti naują rangovo konkursą", - aiškino V.Karolis.

KVJUD generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas pastebi, kad įplaukos smėlis yra gana švarus, o tai atpigins darbus - jį bus galima netoliese išpilti. Tačiau kasti neskubama, kad per žiemą jūra įplaukos neužneštų.

Tiek žemės, kiek uostininkai dabar valdo Prieplaukos gatvėje, privažiavimams neužtenka. Pagal naują galimybių studiją vietos gamybinėms reikmėms nebeturės ir žvejai, kaip anksčiau buvę numatyta, nes jiems bus projektuojama tik krantinė.

Direktorė Šventosios uosto reikalams Airida Čėsnienė teigia, kad KVJUD kreipėsi į Palangos savivaldybę dėl jai priklausančio nedidelio gretimo sklypo prijungimo. Savivaldybė lyg ir neprieštarauja. Taip pat prašoma pakeisti dalies teritorijos, kur dabar stovi poilsio nameliai, paskirties apibrėžimą. "Tie nameliai jau netinkami naudoti, jų ateityje ten neturėtų būti. Gyvenvietės detaliajame plane prašome nurodyti, kad tai komercinio arba kitokio naudojimo žemė. Po to spręsim, ką toliau daryti", - sakė A.Čėsnienė.

Pasak E.Gentvilo, uosto teritorija iš trijų pusių sups nebaigtų statybų sklypą, priklausantį bendrovei "Kuna". Apartamentų kvartalas, jo žiniomis, įkeistas SEB bankui už 35 mln. litų paskolą. Bendrovė bankrutuoja, todėl, jo manymu, turtas priklauso bankui. Klaipėdos uosto vadovas tikisi, kad ateinančių metų pradžioje bus skelbiamas komplekso pardavimo aukcionas. Jeigu naujo šeimininko greitai neatsiras, jo manymu, bus labai negražu, kad į uostelį atplaukusias jachtas pasitiks šalia riogsantys mūrai. Bet dėl to dalyvauti aukcione KVJUD nesirengia - uostui reikalinga žemė, o ne pastatai.

Aukcioną skelbs negreit

Vilniuje registruota žemės ūkio bendrovė "Kuna" apartamentų statyboms kurorte kažkada tikėjosi gauti ES paramos - 6,8 mln. litų. Paraiškos vertintojams buvo nurodoma, kad visus metus apgyvendinimo paslaugas teikiančiame komplekse bus sukurtos 9 darbo vietos. Vėliau, gavus paskolą iš banko, "Kunos" partneriu tapo įvairius statybos projektus Vilniuje vystanti bendrovė "Vyrokas".

Dėl per plačių užmojų nekilnojamojo turto vystytojai pernai projektus sustabdė. "Jūros namai" Šventojoje liko nebaigti. Šių metų liepos 27 dieną Vilniaus apygardos teismas iškėlė "Kunai" bankroto bylą. Paskirto bankroto administratoriaus atstovas Jonas Kilčiauskas LŽ sakė, kad kreditorių sąrašas bus tvirtinamas teismo posėdyje lapkričio mėnesį, o visa bankroto procedūra, geriausiu atveju, truks porą metų. Jei kils ginčų, procesas užsitęs. Iki teismo sunku pasakyti galutinę reikalavimų sumą ir įvardyti kreditorius. Bet J.Kilčiauskas nepaneigė, kad didžiausias kreditorius yra SEB bankas. Mažesni - statybų subrangovai ir "Sodra".

"Kreditorių valią, ką daryti su pastatais, žinosiu ne anksčiau kaip gruodžio viduryje. O aukciono metų pradžioje tikrai nebus, jį paskelbti pavyktų nebent vasarą. Vertei nustatyti paprastai samdomi turto vertintojai, bet pardavimo kainą tvirtins kreditoriai", - sakė J.Kilčiauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"