TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šventosios uosto pinigai nesiveja

2014 09 20 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Antrojo uosto kūrimas – didžiulis galvos skausmas valstybei, jūrinį patriotizmą palaikančią šūkiais, o pinigus nukreipiančią į upes bei ežerus.

Į kelias knygas sugulusi Šventosios uosto statybos ir atkūrimo istorija apima 90 metų tarpsnį. Tačiau, išskyrus juodas raides baltose lankose, jeigu, aišku, rimtai nevertinsime tų 6 mln. litų, prieš kelerius metus paaukotų Neptūnui, už kuriuos įrengta nuo jūros smėliu atskirta vidinė prieplauka, praktiniai darbai nejuda. Visai gali būti, kad Šventosios uostą atidarysime tuomet, kai nuo jo užgimimo 1924 metais bus praėjęs lygiai šimtmetis.

Projektas be finansavimo

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Arvydas Vaitkus dėl Šventosios uosto atsidūręs dviprasmiškoje padėtyje. Atsakingas, visų pirma, už Klaipėdos uosto ekonominius rezultatus, jis turi prioritetą teikti šio objekto plėtrai ir siekti, kad parengi projektai gautų kuo daugiau Europos Sąjungos (ES) fondų pinigų. Tačiau, antra vertus, KVJUD pagal įstatymą atsako ir už Šventosios uostą. Be to, prieš dešimtmetį A. Vaitkus, dirbdamas Susisiekimo ministerijoje, buvo atsakingas ir už antrojo Lietuvos uosto kūrimą. Tuo metu jis ne kartą su mokslininkai ir ekspertais braidžiojo po Šventosios smėlį. Todėl jis pasisako už būtinybę kuo greičiau imtis statybų. Lapkritį bus baigtas KVJUD užsakymu atliekamas Šventosios uosto akvatorijos ir jūrinės infrastruktūros techninis projektas. A. Vaitkaus manymu, pradėję darbus 2015-aisiais, per kelerius metus įrengtume puikų mažųjų laivų ir jachtų uostą , o Šventosios miestelį išbudintume iš sąstingio.

Jūrų srities mokslininkas profesorius Vytautas Paulauskas naujai Lietuvos pajūrio vietai pristatyti net sugalvojęs šūkį „Auksinio smėlio uostas“. Deja, ir jis pripažįsta, kad tai, ką mokslininkai su projektuotojais tiria, svarsto, skaičiuoja ir kuria, yra optimistinės vizijos. Nes jos neparemtos pinigais.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos surengtoje Šventosios uosto statybos pradžios 90 metų minėjimo konferencijoje A. Vaitkus apgailestavo dėl dviejų dalykų: kad per 20 metų, kai svarstomas Šventosios uosto atkūrimo klausimas, valstybinės žemės aplink akvatoriją sumažėjo nuo 40 iki 8 hektarų ploto, nes valdininkai ją „išparceliavo“, ir dėl to, jog kartą Šventosios uostui numatyti 60 mln. litų per krizę buvo grąžinti kitiems Susisiekimo ministerijos projektams.

KVJUD vadovas jau nebe pirmą kartą pašiepiamai atsiliepė apie savo pirmtako ketinimus įrengti uostą be molų, o iškastą iš kanalo smėlį pilti prie vandens, vadindamas uosto atidarymą 2011 metais visiška katastrofa. „Su „atstatymu“ pasiekėme rekordą – uostas veikė vieną parą. Jūra pasijuokė – negalima statyti smėlio pilių ant kranto ir tikėtis, kad nesugrius. Ir uostas neveiks, jeigu nebus kranto infrastruktūros“, - kalbėjo A. Vaitkus.

Pagal „Sweco Lietuva“ rengiamą projektą Šventosios uostui statyti reikėtų arti 200 mln. litų. Tačiau konferencijos dalyviams nusistebėjus, ar tikrai uosto statybos gali startuoti jau kitąmet, A. Klaipėdos uosto vadovas diplomatiškai išsisuko: „Tarp Susisiekimo ministerijos preliminariai atrinktų ES projektų tos sumos nematėme.“

Pradėti reikia

V. Paulauskas aiškino, kad uosto finansavimas būtų pagrįstas trimis šaltiniais: 160 mln. litų infrastruktūrai - KVJUD dalis, kuriai finansuoti iš ES programų pateikta paraiška, iki 20 mln. litų – Palangos savivaldybės lėšos uosto prieigų infrastruktūrai, iki 18 mln. litų – privačios investicijos paslaugų objektams, jachtklubo įrangai.

A. Vaitkus pažymėjo, kad peržiūrėjus projektuotojų sąmatas buvo ieškoma galimybių, kaip, nepakenkiant kokybei, sutaupyti. Manoma, kad kai ko atsisakius jachtų uostą įmanoma pastatyti turint ir 150 mln. litų. Maždaug 80 proc. visų pinigų būtų panaudota molams, nuo jų numatoma uosto statybas pradėti. Kitas etapas – privažiavimas, mašinų aikštelė, inžinerinė infrastruktūra ir uosto vidinių krantinių statyba šalia tų, kurios jau yra, akvatorijos gilinimas.

Gamtos mokslų daktaras, knygų apie Klaipėdos bei Šventosios uostus autorius Rimas Žaromskis įžvelgia nemažai rengiamo projekto trūkumų. Tačiau viešai jis išsakė tik keletą pastebėjimų dėl navigacinių įplaukos kanalo sąlygų. Todėl LŽ paklaustas, ar verta įgyvendinti tokį netobulą projektą, ar, belaukiant finansavimo, kuris gali nusikelti į laikotarpį po 2020-ųjų, parengti naują, geresnį, R. Žaromskis, remdamasis analogišku Šventajai lenkų Vroclavo uostu, kuris taip pat užnešamas smėliu, sakė: „Pradėti reikia. Geriau investuoti 150 mln. litų, o paskui už 10 mln. litų ištaisyti klaidas, negu nedaryti nieko. Lietuvoje tikrai būtų kam plaukioti ir tikrai Lietuvai reikia antro - Šventosios – uosto.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"