TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šventosios žvejams apmokestino vandenį

2011 07 02 0:00
KVJUD siekia apmokestinti visus - ir buriuotojus, ir iki šiol rinkliavų nemokėjusius bei prieplaukos neturinčius žvejus.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Žemės ūkio ministerijos valdininkai ketina suremti ietis su Susisiekimo ministerijos kolegomis dėl Šventosios žvejų apmokestinimo. Krantinės žvejams bus įrengtos tik po kelerių metų, o pinigus ketinama imti rinkti jau šiemet.

Prieš tris savaites baigta gilinti, o dabar jau smėliu užnešta Šventosios uosto įplauka labiausiai džiaugiasi poilsiautojai. Nereikia baimintis, kad nuskęs vaikas ar alaus padauginęs pramogautojas atsitrenks į praplaukiančią jachtą. Buriuotojų rojumi turėjusi tapti Šventoji šiomis dienomis nesulaukia nė vieno pramoginio laivelio. Šventosios valstybinis jūrų uostas - taip jis pakrikštytas oficialiai - primena didelę balą, iš kurios, kaip ir anksčiau, žvejai vargdami išstumia į jūrą savo valtis ir partempia jas atgal. Uosto kanale vandens - iki kelių. Todėl birželio 11-ąją atidarytame uoste tvyro nemaloni tyla. Ją gali sudrumsti prokurorų tyrimas.

Dirbtine kopa uždrausta vaikščioti, tačiau įspėjimo niekas nepaiso - ji tampa nevykusio uosto gilinimo padarinių apžvalgos aikštele. Ant netikėtai išdygusio smėlio kalno užlipti stengiasi kiekvienas atvykęs į pajūrį asmuo. Karštą dieną atsipalaidavę žmonės nekvaršina galvos valstybinės svarbos mintimis apie smėlyje be naudos užkastą milijoną litų.

Žvejai nemokės

Ketvirtadienį į Šventąją atvykę Žuvininkystės departamento (ŽD) atstovai su vietos žvejais aptarė, kaip reikėtų taisyti Susisiekimo ministerijos, o konkrečiai - naujus rinkliavų dydžius apskaičiavusios ir žvejams pristačiusios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD), įveltą klaidą. "Jie su mumis nesitarė, nežinia, iš kur tokie skaičiai atsirado", - teisinosi žvejams departamento vadovas Darius Nienius.

Šventosios uostą valdanti ir jam tvarkyti 4 mln. litų išleidusi KVJUD siekia apmokestinti visus - ir buriuotojus (dabar jiems rinkliavos skaičiuojamos remiantis Klaipėdos uosto taisyklėmis), ir iki šiol rinkliavų nemokėjusius bei prieplaukos neturinčius žvejus. Pagal rengiamą naują Vyriausybės nutarimo dėl Šventosios uosto rinkliavų rūšių redakciją nuo lapkričio 1 dienos už 6 metrų ilgio valtį, o tokių turima daugiausia, tektų mokėti 40 litų už parą arba 500 litų per mėnesį. Tiesa, KVJUD vadovas Eugenijus Gentvilas ministrui Eligijui Masiuliui siūlo išlygą - žvejams taikyti 50 proc. nuolaidą. "Tai kam išvis nustatyti kosminius dydžius?" - klausė Šventosios žvejai. Jie D.Nieniui skundėsi, kad E.Gentvilui spaudžiant patys pasisiūlė mokėti 50 litų per mėnesį, o paskui supratę, jog mokėti nėra už ką. "Jachtingas mums nereikalingas. Ar mes turime mokėti už plaukimą vandeniu, ar už krantą, kur ištempiam valtis? Kai mums bus įrengta žvejybos infrastruktūra, tada mokėsime", - kalbėjo Priekrantės žvejų asociacijos prezidentas Antanas Valiukas.

Statys žvejų prieplauką

"Ar supranta uostininkai, kokios yra žvejų pajamos? Iki 30 tūkst. per metus. O kiek suryja degalai? Ir kiek Šventojoje tų žvejų? Tik 9 įmonės, turinčios po 2-3 valtis kiekviena. Dabar rankas trina tie, kurie pasitraukė iš verslo, gavę tūkstančius iš Europos Sąjungos (ES). Likusius kiek įmanoma remti reikia, o ne apmokestinti", - kalbėjo Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Per praėjusius dvejus metus priekrantėje nuo Nidos iki Latvijos užsidarė 24 įmonės, dabar jų yra 58, Šventojoje verslo atsisakė 4 įmonės. Kiekvienam žvejui pagal valčių skaičių išmokėta nuo 100 iki 250 tūkst. litų.

Šįkart ŽD direktorius D.Nienius be išlygų stojo žvejų pusėn ir patikino, kad Žemės ūkio ministerija, rašydama atsakymą Susisiekimo ministerijai dėl Vyriausybės nutarimo, pareikš prieštaraujanti, kad žvejų laivai būtų apkrauti rinkliavomis jau šiemet. Dar nieko tinkamo nepastatyta, todėl ir mokesčių būti negali. Imti pinigus už valčių stovėjimą, tarkim, tuos žvejų įvardytus 50 litų per mėnesį, būtų protinga tik tuomet, kai jiems bus įrengta atskira prieplauka su kranto patalpomis: ledo gamybos generatoriumi, žuvų turgaus vieta ir buitinėmis patalpomis. ES pinigais finansuojamą projektą numatyta įgyvendinti kartu vykdant didžiųjų Šventosios uosto statybų darbus. Tačiau tai bus negreit - maždaug 2015 metais.

Šventosios padangėje kol kas paskleista tik viena gera žinia, bet ir ta pati - dėl Briuselio reglamento. Priekrantės žvejai su iki 6 metrų valtimis menkes galės žvejoti be didesniems jūros laivams taikomos 2 mėnesių pertraukos. Todėl Šventosios poilsiautojai visą vasarą galės ne tik turkštis upės žiotyse, bet ir mėgautis šviežiomis žuvimis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"