TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šviesi terminalo ateitis apakino ministrą

2012 03 30 6:04

Energetinės nepriklausomybės vizijos apakintas ministras Arvydas Sekmokas nebemato ekonominio didžiųjų projektų pagrindo. Prie tokios išvados priėjo šią savaitę su energetikos ministru susitikę Seimo Ekonomikos komiteto nariai. A.Sekmokas komiteto posėdyje nesugebėjo pateikti aiškių atsakymų dėl Klaipėdoje statomo Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo perspektyvų bei viso šalies dujų ūkio ateities.

Pasigenda ekonominio pagrįstumo

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Veselka teigia iš ministro negavęs atsakymų į pagrindinius klausimus. "Ką darys Lietuva, jeigu, pastačius terminalą, per jį bus tiekiama 4 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, o "Gazprom" pasakys: mums mažą dujų kiekį tiekti Lietuvai neapsimoka? Vietoj "Gazprom" monopolio turėsime kokio nors Dubajaus monopolį? Kuo naujas monopolis bus geresnis už dabartinį?" - į šiuos klausimus atsakymų iš ministro teigia neišgirdęs frakcijos "Tvarka ir teisingumas" narys.

J.Veselka A.Sekmoko dar klausė: "Jeigu žadate statyti tokį didelį suskystintų dujų terminalą, kaip į energetikos ūkį įsikomponuos nauja atominė elektrinė? Ar vis tiek bus reikalingas dabartinis suvartojamų dujų kiekis, tai yra 3 mlrd. kubinių metrų dujų? Kokia vieta teks žaliosios energetikos plėtrai?"

"Jokio kompleksiško įvertinimo aš neišgirdau. Man reikia ne politinio, o matematinio įvertinimo. Bet A.Sekmokas jau ketveri metai tokio įvertinimo nepateikia. Nė vieno atsakymo, kurį gavęs galėčiau kaip ekonomistas pasakyti, kad terminalas duos naudą Lietuvos vartotojams, neišgirdau, - stebisi buvęs ekonomikos ministras J.Veselka. - Ministras kalba tik apie nepriklausomybę. Bet tai politinė kategorija. O mums reikia ekonominės. Ar per terminalą tiekiamų dujų kaina bus konkurencinga?"

Maždaug prieš mėnesį A.Sekmokas teigė, kad Energetikos ministerija yra įpareigota iki kovo 20 dienos parengti Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektą. Dujų tiekėjo licencijas turinčios įmonės - "Lietuvos dujos", "Dujotekana", "Achema", "Intergas", Kauno termofikacijos elektrinė, "Lietuvos energija" - įstatymu esą būtų įpareigotos ketvirtadalį visų įsivežamų dujų privaloma tvarka įsigyti iš terminalą valdysiančios "Klaipėdos naftos".

Šią savaitę ministras jau vengė tiesiai pasakoti apie rengiamus teisinius įpareigojimus dujų importuotojams. "Šito nebesako. Jeigu įpareigotų, tai būtų ekonominis nusikaltimas", - tvirtina J.Veselka. Jis mano, kad sukūrus dujų biržą visi įpareigojantys pirkimai Lietuvoje turėtų būti panaikinti.

"Įvedę privalomuosius pirkimus įteisintume korupciją ir valstybinį vartotojų apiplėšimą. Tai pažeistų ne tik Konkurencijos įstatymą, bet ir Konstituciją, kuri teigia, kad Lietuvos ekonomika grindžiama laisvąja rinka. O ministras sumanė priversti įmones pirkti brangesnį produktą ir mažinti savo konkurencingumą", - stebisi J.Veselka.

Seimo narys neabejoja, kad laivu į terminalą atvežtos suskystintos dujos kainuos brangiau nei tiekiamos vamzdynu. "Todėl jie ir nori užsitikrinti realizaciją, nes kitaip grėstų bankrotas ir 3 mlrd. litų (tokia viešai įvardijama būsimo SGD terminalo kaina - red.) nueitų vėjais", - svarsto J.Veselka.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas įsitikinęs, kad dabartinė Vyriausybė ketverius metus Lietuvos energetikos padėtį tik blogino ir dėl to esą reikėtų net reikalauti energetikos ministro baudžiamosios atsakomybės.

Klausimai be atsakymų

"Ministras nesugebėjo atsakyti nė į vieną iškeltą klausimą", - LŽ tikina ir Seimo Ekonomikos komiteto narys buvęs ūkio ministras Kęstutis Daukšys.

Darbo partijos frakcijos nariui K.Daukšiui neaišku, koks bus Lietuvos gamtinių dujų poreikis po 2016-2017 metų. "Lietuva dabar per metus sunaudoja apie 3 mlrd. kubinių metrų dujų. Iš jų maždaug 1,3-1,5 mlrd. kubinių metrų - "Achema", kuri yra ypatinga pirkėja, gaunanti dujas už savo išsiderėtą kainą. Maždaug 1 mlrd. kubinių metrų dujų sunaudojama šilumos energijai gaminti. Jeigu, kaip rašoma Energetikos strategijoje, visas šilumos ūkis energiją gamins iš atsinaujinančių šaltinių, kiek gamtinių dujų Lietuvai reikės? "Achemai" nenurodysi, kiek jai dujų vartoti. O visai kitai energetikos sistemai lieka pusė milijardo kubinių metrų dujų", - K.Daukšys skaičiuoja, ko nepajėgia suskaičiuoti energetikos ministras.

Seimo nario nuomone, už tuos 3 mlrd. litų, kurie skiriami SGD terminalui, būtų galima pertvarkyti visą šildymo sistemą į kūrenamą biokuru ir renovuoti trečdalį sovietmečiu pastatytų daugiabučių. "Biokuras yra pigesnis už dujas, tačiau brangios investicijos į katilines. Taigi tokiu būdu sumažintume priklausomybę nuo rusiškų dujų gerokai labiau, nei statydami didžiulius terminalus ir leisdami milijardus litų. Į šiuos ir kitus klausimus ministras atsakyti negali. Mano galva, kiek Lietuvai reikės dujų, kai terminalas bus pastatytas, niekas net neskaičiavo", - mano K.Daukšys.

Buvusiam ūkio ministrui nesueina ir kiti galai. Pavyzdžiui, kiek sumažės elektros energijos, kuri šiandien gaminama deginant dujas, poreikis. Aišku, kad bent jau tam dujų nebereikės. Dujas pakeistų ir mediena, šiaudai bei kita žaliava šilumai gaminti. "Dabar galime iš Rusijos vamzdynais "atsivežti" apie 7 mlrd. kubinių metrų dujų, per būsimą terminalą - dar 4 mlrd., iš viso - 11 milijardų. O realiai kartu su "Achema" sunaudosime 1,5 milijardo. Visą dujų tiekimo sistemą su siurbliais ir kita įranga reikės išlaikyti. Aš nesuprantu, kaip ta visa perteklinė sistema veiks. Bet į penketą esminių klausimų aiškių atsakymų negauname", - stebisi K.Daukšys.

Seimo narys tvirtina neišgirdęs aiškaus atsakymo ir dėl to, ar tikrai ketinama įpareigoti importuotojus dalį dujų pirkti iš terminalo. Vis dėlto jis įsitikinęs, kad bet kuriuo atveju kažkas - importuotojai ar vartotojai - terminalo statybas apmokės. Pavyzdžiui, specialiai dujoms sukurtu VIAP (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, už kurias dabar kiekvienas elektros vartotojas papildomai moka 7 centus už kilovatvalandę) mokesčiu.

"Kas pirks dujas iš terminalo, jeigu jos bus brangesnės nei bendrovės "Gazprom", neaišku. To nežino niekas. Kol kas kairė nežino, ką daro dešinė", - taip vykdomą energetikos politiką apibūdina K.Daukšys.

Kamikadzės užrištomis akimis

Informacijos apie rengiamą Suskystintų dujų terminalo įstatymą ir būsimąsias dujų rinkos sąlygas negauna ir pagrindiniai dujų importuotojai. "Mes dabar jaučiamės kaip kamikadzės užrištomis akimis, - LŽ teigė Lietuvos dujų asociacijos viceprezidentas, dujų tiekimo ir prekybos bendrovės "Dujotekana" prezidentas Vladimiras Orechovas. - Laukiame "žaidimo taisyklių", norime jas išnagrinėti, pateikti savų pasiūlymų, bet nesulaukiame, ir jokio aiškumo nėra: kada bus pastatytas dujų terminalas ir požeminė dujų saugykla, kokia bus dujų tiekimo infrastruktūros plėtra?" Pasak jo, rinkos dalyviams trūksta informacijos, kad galėtų tinkamai pasirengti dirbti naujomis sąlygomis po dvejų metų, kai, kaip planuojama, turėtų atsirasti SGD terminalas.

"Negauname atsakymų į jokius klausimus. O nuo atsakymų į juos priklauso milžiniški pinigai. Juk taip paprastai niekas dujų neduoda. Nežinome, koks dujų kiekis rinkoje atsiras, ir kokios bus žaidimo taisyklės. Tik girdime, kad bus kažkokie įpareigojimai. Bet ar turėsime pirkti brangesnes, ar pigesnes dujas, neaišku. Antra, jeigu terminalas dirbs visu pajėgumu, jis galės patenkinti visą Lietuvos dujų poreikį. Kaip tada bus su tomis dešimties metų tiekimo sutartimis, kurias esame pasirašę su dabartiniu tiekėju? Kas prisiims nuostolius, kas mokės baudas už įsipareigojimų sulaužymą? Kas bus, jeigu mes sutartis nutrauksime, o į terminalą bus plukdomos brangesnės dujos? Ar vieną monopolininką pakeis kitas monopolininkas?" - klausimus žeria "Dujotekanos" prezidentas.

Visą suvartojamų dujų kiekį Lietuva šiuo metu importuoja iš Rusijos. 2010 metais 50,3 proc. dujų importavo "Lietuvos dujos", 23,1 proc. - "Achema", 17,3 proc. - "Dujotekana", 8,8 proc. - Kauno termofikacinė elektrinė, 0,5 proc. - "Haupas".

"Ar neatsiras "Družba 2", kai Lietuva taps "neįdomiu klientu"? - retoriškai klausia V.Orechovas, turėdamas omeny 2006 metais "remontui" uždarytą "Družbos" naftotiekį, kai Lietuva apsisprendė neparduoti "Mažeikių naftos" Rusijos investuotojams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"