TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Šviežių menkių prigaudys tik šventėms

2012 12 22 8:34
LŽ archyvo nuotrauka/Seni žvejų laivai nesulaukę modernizavimo skęsta akvatorijoje.

Ankstesniais metais iš Briuselio valdininkų prašę didesnių menkių kvotų, dabar Lietuvos žvejai nebepajėgia jų išgaudyti: seni laivai rūdija, dega ir skęsta net nepasiekę jūros, o parama naujiems įsigyti praplaukia pro šalį.

Dėl siautusios audros visą savaitę žvejybos laivai neplaukė į Baltijos jūrą, todėl klaipėdiečiai sunerimo, ar galės Kūčių vakarą pasilepinti šviežių žuvų patiekalais. Klaipėdos turguose ir ant parduotuvių prekystalių kurį laiką beveik nebuvo matyti Baltijos gėrybių. Kelios žvejų įmonės tik trečiadienį ryžosi pasigalynėti su  bangomis, todėl ketvirtadienį menkių buvo pristatyta į aukcioną, jų pasirodė mažmeninės prekybos vietose.

Tik šeimininkės aikčioja, kad per pastaruosius metus nė vienas kitas produktas ant prekystalių taip smarkiai nepabrango kaip šviežios žuvys - dvigubai. O žvejai šaukia, kad blėstant jų svajonėms įsigyti naujų laivų artėja laikas, kad greitai valgysime kaimynų latvių arba lenkų sugautas ir, ko gero, dar brangesnes menkes.

FAKTAI: 32 laivai

Registro duomenimis, šiuo metu atviroje Baltijos jūroje žvejojantį laivyną sudaro 32 žvejybiniai laivai: 29 mažieji žvejybiniai traleriai ir 3 gaudantieji tinklais. Tačiau jų nemodernizavus ar nepakeitus į naujus Lietuvos jūrinė žvejyba liks tik gražus prisiminimas.

Išgaudė pusę kvotos

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila teigia, kad dėl kasmet senkančios variklių galios ir surūdijusių korpusų didėja darbo rizika. Pučiant stipresniam vėjui, o ypač žiemą, beveik visi laivai lieka uoste. Tačiau net ir stovėdami prie krantinės pridaro bėdų: užsidega ar užšąla įranga, laivai skęsta užteršdami akvatoriją, žvejams tenka mokėti baudas.

"Gal čia klimato atšilimas kaltas, o gal žuvininkystės valdininkai, kad įmonės nepajėgia išgaudyti Europos Komisijos Lietuvai skirtos menkių kvotos? Pernai neišgaudėm 600 tonų, šiemet - daugiau kaip pusės - 2000 tonų. Pernai žvejai dėl to negavo 2,5 mln. litų pajamų, šiemet - 10 mln., vadinasi, nuostolių, nesulaukusi mokesčių, patiria ir valstybė", - aiškino A.Bargaila.

Pasak jo, Žuvininkystės tarnyba puolė padėtį taisyti, bet jau per vėlai. Tik spalio mėnesį dar 4 laivams, žvejojusiems kitas žuvis, buvo leista gaudyti menkes, nors jų savininkai tokio leidimo buvo prašę ne vienus metus. Bet šie laivai dar neparuošti žvejybai. Vien tralas kainuoja apie 40 000 litų, o garantijų, kad šie laivai menkes gaudys ir kitais metais, nesuteikiama jokių.

Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus valdininkų kaltės čia neįžvelgia, tačiau LŽ patvirtino, kad šiemet bus išgaudyta tik maždaug 53 proc. menkių kvotos.

"Nelabai daug menkių ir buvo mūsų vandenyse, jos būriavosi prie Lenkijos krantų. Bet gal pati pagrindinė priežastis - kilusios strimelių ir šprotų kainos, ypač pastarųjų - iki 1,4 lito už kilogramą. Tai labai populiarios žuvys. Visi pradėjo jas gaudyti, nes apsimoka, jas perka specializuotas šių žuvų perdirbimo įmones turintys latviai ir danai, pastariesiems ypač trūksta žaliavos. Be to, nuo ateinančių metų keičiasi kvotų skirstymo tvarka, bus vertinama, kiek žuvų įmonės sugavo per 5 metus, visi skuba kiekį pasididinti", - aiškino V.Petkus.

Dėl 2011 metais neišgaudytų menkių šiemet papildomai buvo skirta dešimtadalis kvotos. Dėl šiemet neišgaudytos beveik pusės kvotos, pasak V.Petkaus, taip pat prašoma padidinti ateinančių metų limitą.  2013 metais Lietuvai menkių leista sugauti kiek mažiau nei šiemet - 3464 tonas rytinėje Baltijos dalyje (-9 proc.) ir 469 tonas vakarinėje dalyje (-5,9 proc.), tačiau vadinamųjų baltųjų žuvų - daugiau. Strimelių skirta 2688 tonos (+15 proc.), šprotų - 12 510 tonų (+11 proc.). "Gal ateinantys metais žvejams bus geresni?" - svarsto valdininkas.

Prašo atšaukti įsakymą

Finansiškai dosnesnių metų ir teisingo kvotų skirstymo tikisi ir žvejai, naujojo žemės ūkio ministro prašantys atšaukti kone paskutinę ankstesnio ministro Kazio Starkevičiaus darbo dieną išleistą įsakymą, kuris esą palankus tik vienai žvejų įmonei. Naujos kvotų skirstymo taisyklės teisiniu požiūriu galbūt pažeidžia Konstitucijos straipsnį dėl gamybos ir rinkos monopolizavimo. Todėl net 10 įmonių iš 12, A. Bargailos teigimu, prašo atšaukti kvotų skirstymo taisykles, pagal kurias šprotų kvota joms sumažėtų 20-50 procentų.

Žvejai pažymi, kad per pastaruosius 3 metus išryškėjusi įmonių orientacija į šprotų žvejybą padeda joms išgyventi ir išvengti bankrotų. Todėl taisyklių galiojimą nuo sausio 1 dienos prašoma atšaukti skubos tvarka.

Savo senomis bėdomis žvejai jau spėjo apkrauti ir ką tik išrinktus   Seimo narius. Kaimo reikalų komiteto Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijai darbą tenka pradėti nuo skundų nagrinėjimo. Aptariant situaciją Baltijos žvejybos laivyne nurodoma, kad nuo 2005 metų  investicijos į laivyną yra menkos, nors laivų amžius - per 30 metų, jų galingumas yra 5 kartus mažesnis negu šalia esančių valstybių  žvejų laivų. Sunaudojami vis brangstantys degalai sudaro trečdalį visų išlaidų. Tačiau į tai neatsižvelgiama skirstant Europos Sąjungos lėšas.

Pasak A.Bargailos, lapkričio 23 dieną vykusiame Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto posėdyje nutarta iš priemonės "Žvejybos laivų modernizavimas" 11 mln. litų perduoti tvenkinių žuvininkystei. Baltijos žvejai iki šiol negalėjo panaudoti nė lito, nes pagal ministro patvirtintas taisykles keičiant pagrindinius variklius į naujus privaloma jų galingumą sumažinti dar penktadaliu. Be to, variklių modernizavimą finansuoti leista ne 40 proc., kaip kitas priemones, o perpus mažiau.

Todėl modernizacija įmonėms tapo per sunkia našta.  

Skundžiasi žvejai Seimui ir dėl nepastatytos prieplaukos Karklėje, ir dėl žuvų aukciono, kuris šiuo metu nežinia kaip verčiasi. Jis priklauso valstybei, o išsilaikyti turi iš žvejų ir žuvų pirkėjų sumokėtų už administravimą pinigų. Šiemet, kai aukcione pardavimas sumažėjęs perpus, jo gyvybingumas, matyt, kybo ant plauko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"