TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

„Swedbank“: Lietuvos augimas išliks spartus

2013 01 16 15:27
N.Mačiulis/Oresto Gurevičiaus nuotrauka

„Swedbank“ sumažino šių ir ateinančių metų augimo prognozes – vietoje anksčiau prognozuotų 4,1 proc. ir 4,5 proc. dabar ir 2013, ir 2014 metais prognozuojamas 4 proc. augimas.

Augimą slopins tebesitęsianti recesija euro zonoje bei išliekantis vidaus ekonominės politikos neapibrėžtumas. Nepaisant to, šiemet augimas bus spartesnis nei pernai ir išliks vienas iš sparčiausių Europos Sąjungoje.

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas imtis paskutinio skolintojo vaidmens ir politinė pažanga Europos integracijos didinimo srityje sumažino euro zonos skilimo ir gilesnės recesijos tikimybę. „Daug veiksnių rodo, kad blogiausia jau praeityje, tačiau didelis skepticizmas euro atžvilgiu, nuo taupymo priemonių pavargę pietų Europos valstybės bei artėjantys rinkimai Italijoje ir Vokietijoje neleidžia atsikvėpti – įvykiai euro zonoje vis dar gali pakrypti blogesne linkme. Kita vertus, dėl mažėjančios euro zonos skilimo tikimybės atsiranda ir teigiama rizika – namų ūkiai ir įmonės gali nustoti mažinti finansinius įsipareigojimus ir po ilgos stagnacijos vartojimas ir investicijos gali pradėti atsigauti greičiau nei prognozuojama“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.  

Pasak ekonomisto, labiausiai tikėtinas yra „kapanojimosi“ scenarijus - euro zonos recesija, tikėtina, baigsis tik antroje šių metų pusėje, JAV netruks politinės įtampos dėl biudžeto deficito ir skolos lubų, o daugiau nei 80 proc. viso pasaulio ekonomikos augimo sukurs besivystančios rinkos. Prognozuojama, kad 2014 metais nė viena euro zonos valstybė nebebus recesijoje, tačiau viso regiono augimas bus menkas ir nesieks vieno procento.

Šiemet – spartesnis investicijų ir atlyginimų augimas

Realios eksporto apimtys per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius išaugo 7,1 proc., o metų pabaigoje augimas dar paspartėjo, paneigdamas skeptiškus lūkesčius ir išryškindamas šalies ekonomikos atsparumą Europos problemoms. Pernai augo visi šalies sektoriai, išskyrus statybų, o didžiausią šuolį padarė žemės ūkis, apdirbamoji gamyba bei informacijos ir ryšių sektoriai.  

Euro zonos skolų krizė paveikė verslo sektoriaus lūkesčius – materialinių investicijų augimas buvo itin vangus ir įmonės mažino turimas atsargas. Tačiau „Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet investicijos atsigaus, o jų augimas sieks 10 procentų. „Sukauptos įmonių finansinės lėšos, žemos palūkanų normos ir didelis bankų likvidumas rodo, kad vienintelis veiksnys, neleidęs sparčiau augti verslo investicijoms, buvo pasitikėjimo stoka, –  tvirtina N. Mačiulis. – Nepaisant lėto vidaus paklausos atsigavimo, gamybos ir eksporto apimtys jau gerokai viršija iki krizės buvusius lygius, o taip pat didėja ir gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, todėl poreikis verslo investicijoms yra akivaizdus“. „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto nuomone, investicijas skatins ir šių metų pabaigoje baigianti galioti pelno mokesčio lengvata investicijoms, kuri šiuo metu leidžia bendrovėms pelno mokesčio normą sumažinti 50 proc. Paaiškėjus, kad šios lengvatos taikymas nebus pratęstas, įmonės skubės ja pasinaudoti.

Keturis metus iš eilės darbo užmokestis nedidėjo arba jo augimas nepavijo infliacijos. Toks procesas buvo svarbus konkurencingumo ir eksporto augimo veiksnys, tačiau šiais metais jis turėtų baigtis – 2013 metais realus darbo užmokestis turėtų padidėti 1,6%, o 2014 m. 2,0%. „Vien dėl minimalaus mėnesio darbo užmokesčio padidinimo vidutinis darbo užmokestis augs 1,7 proc., tačiau greičiausiai jis turės ir teigiamą šalutinį poveikį – paskatins darbo užmokesčio didinimą ir kitiems darbuotojams. To reikalaus ir darbuotojai, ir elementari ekonominė logika, reikalaujanti išsaugoti atlyginimų diferencijavimą pagal kompetencijas“, – mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Prognozuojama, kad nedarbas šiemet mažės lėčiau nei pernai ir sieks 11,5 procento. Nedarbo prognozę kitiems metams „Swedbank“ padidino iki 10 proc. – spartus MMA kėlimas nedidinant darbo santykių lankstumo, negerinant investicinės aplinkos bei nemažinant darbo jėgos mokesčių apsunkins naujų darbo vietų kūrimą.

Infliacija pasiekė dugną, euro įsivedimo perspektyvos – miglotos

Praėjusių metų pabaigoje infliacija sumažėjo iki 3,1 proc., tačiau žemiau 3,0 proc. kartelės šiemet turbūt nenusileis. „Swedbank“ padidino infliacijos augimo prognozę ir mano, kad ji metų pabaigoje sieks 3,3 procento. N. Mačiulio teigimu, priešingai nei pastaraisiais metais, šiemet kainų augimą kurstys ne pasaulinės žaliavų tendencijos, o vietiniai veiksniai.

Prognozuojama, kad vidutinė naftos kaina šiemet sieks 106,5 dolerio už barelį ir bus 5,2 proc. mažesnė nei pernai, tačiau dėl brangstančių grūdų ir mėsos, maisto produktų kainų indeksas padidės 4,8 procento. Ekonomistų skaičiavimais, brangstanti elektra, dyzelinas ir tabakas kilstels infliaciją puse procentinio punkto, o dar pusę procentinio punkto „duos“ MMA didinimas. 2014 metais kainos turėtų augti panašiu tempu – jų augimo prognozė nekeičiama (3,4 %).

Šį pavasarį Lietuva vargu ar įvykdys kainų stabilumo kriterijų, tačiau tai neturi ypatingos reikšmės, nes Lietuva oficialiai dar nesikreipė dėl pilnateisės narystės Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS). „Biudžeto deficitas toliau mažės žemiau 3% BVP kartelės, todėl Lietuvos galimybės tapti pilnateise EPS nare priklausys tik nuo infliacijos. Todėl vyriausybė turėtų nustatyti aiškią narystės datą ir pradėti taikyti konkrečias priemones, užtikrinančias kainų stabilumą. Priešingu atveju narystę euro zonoje gali tekti atidėti iki 2017 metų ar dar vėlesnio laikotarpio“, – prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Investuotojų akys bus nukreiptos į ekonominę politiką

Prognozuojamą biudžeto deficitą „Swedbank“ ekonomistai padidino iki 2,5% BVP šiais metais ir iki 2,0%  ̶  2014 metais. Manoma, kad biudžeto deficitas mažės lėčiau dėl vyriausybės planų taikyti kai kurias PVM lengvatas, o taip pat dėl noro didinti kai kurias valstybės išlaidas, pavyzdžiui, valstybės tarnautojų atlyginimus. Tačiau papildomas išlaidas ribos fiskalinės drausmės įstatymas, todėl apskritai viešųjų finansų stabilumas nenukentės. Dėl gana spartaus BVP augimo valstybės skolos ir BVP santykis šiais metais pradės mažėti, o kitais metais sumažės iki 36,7%.

Mokesčių reforma gali ir pagerinti, ir pabloginti ilgalaikes Lietuvos perspektyvas, todėl ji turėtų būti suvokiama kaip vienas iš svarbiausių vyriausybės uždavinių. Mokesčių naštos mažinimas mažas pajamas gaunantiems asmenims nedidinant dideles pajamas uždirbantiems asmenims taikomų jau ir taip didelių mokesčių turėtų būti prioritetiniu uždaviniu, kuris galėtų sumažinti nelygybę ir skatinti ekonomikos augimą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tik 10,3% visų dirbančiųjų uždirba 3500 LTL arba daugiau (prieš mokesčius) ir tik 2,8% uždirba 5500 LTL arba daugiau. Tai reiškia, kad papildomų pajamų iš darbo jėgos apmokestinimo šaltiniai yra menki.

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto nuomone, horizontalus teisingumas yra tiek pat svarbus kiek ir vertikalus. Todėl veiksmingesnis perskirstymo per vyriausybės biudžetą padidinimo (darant prielaidą, kad toks tikslas yra tinkamas) būdas būtų panaikinti gausias pajamų mokesčio lengvatas, kuriomis gali naudotis labai dideles pajamas gaunantys gyventojai, ir išplėsti apmokestinamo asmeninio turto bazę. „Socialinė atskirtis ir skurdas yra rimta problema, tačiau vyriausybė turėtų susikoncentruoti į švietimo kokybės gerinimą, nedarbo spąstų mažinimą ir aktyvumo darbo rinkoje didinimą, o ne imituoti problemos sprendimą progresiniais mokesčiais“, – teigia N. Mačiulis.

"Swedbank" parengtas pranešimas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"