TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

„Swedbank“: Nepaisant problemų euro zonoje, spartus augimas Lietuvoje tęsis

2013 04 11 14:22
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

„Swedbank“ sumažino euro zonos augimo prognozę, tačiau Lietuvos ekonomikos augimo prognozių nekeičia – bendrasis vidaus produktas 2013 ir 2014 metais augs po 4 proc., o Lietuva išliks viena sparčiausiai augančių valstybių Europoje.

Šių metų Lietuvos infliacijos prognozė sumažinta iki 2,5 proc., tačiau kitų metų pradžioje infliacija vėl paspartės, todėl „Swedbank“ ekonomistų teigimu tikimybė, kad Lietuva tenkins visus Mastrichto kriterijus eurui įsivesti, neviršija 50 procentų.

Prognozuojama, kad euro zonos ekonomika šiemet išliks recesijoje, o bendras regiono BVP susitrauks daugiau nei pernai – 0,6 procento. Toliau ryškės skirtumai tarp labiausiai skolų krizės pažeistų ir stipriųjų euro zonos valstybių. Vokietijos ir šiaurinių valstybių augimas tęsis, o Italija ir Ispanija išliks recesijoje ir toliau susidurs su didėjančiu nedarbu. Nuosmukį patiriančių valstybių sąrašą papildys ir Prancūzija, kuri nepaisant dedamų pastangų nesugebės nei šiais, nei ateinančiais metais pasiekti užsibrėžtų biudžeto deficito mažinimo tikslų.

„Politinis neapibrėžtumas euro zonoje išlieka labai aukštas – Italijai po vasarį vykusių rinkimų nepavyko suformuoti naujos vyriausybės, todėl tikėtini nauji rinkimai, o būtinos reformos bus atidėliojamos, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. – Pasitikėjimo bendros pinigų sąjungos ateitimi nepadidino ir nesklandus Kipro gelbėjimas bei Portugalijos Konstitucinio teismo nutarimas, kad šalies taupymo priemonės prieštarauja šalies konstitucijai. Todėl tikėtina, kad Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas gali šiek tiek atlaidžiau žiūrėti į biudžeto deficito mažinimo tikslus, ir suteiks euro zonos valstybėms daugiau laiko įgyvendinti reformas“. N. Mačiulio nuomone, svarbiu neapibrėžtumo ir rizikos šaltiniu išlieka artėjantys Vokietijos parlamento rinkimai. Priešrinkiminiame kontekste Vokietijos politikai nebus linkę siūlyti daugiau nuolaidų pietinėms euro zonos valstybėms, bet tuo pačiu metu stengsis ir išvengti gilesnių ekonominių sukrėtimų.

Tačiau nepaisant šių problemų Europoje, „Swedbank“ ekonomistų nuomone, kituose pasaulio regionuose tęsiasi pastebimas ekonomikos atsigavimas, kuris turės teigiamo poveikio ir Europos eksportuotojams. Visos pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos recesijos nepatiria, o jų augimas bus tik šiek tiek lėtesnis nei pernai. Išlieka 20 proc. tikimybė, kad Europa ir pasaulis pasiners į gilesnę recesiją. Tačiau teigiamo scenarijaus – spartesnio augimo, nulemto didesnio įmonių ir gyventojų pasitikėjimo – tikimybė yra panaši. Dėl taikomų nuosaikesnės fiskalinės konsolidacijos priemonių ir besibaigiančio privataus sektoriaus įsiskolinimų mažinimo antroje šių metų pusėje ir ypač 2014 metais augimas prasidės daugumoje euro zonos valstybių.

Lietuvos BVP augimą slopinančių veiksnių bus mažiau

Pernai Lietuvos ekonomikos augimą slopino įmonių sprendimas atidėti kai kurias investicijas bei žymiai sumažinti atsargas. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, apimantis įmonių, gyventojų ir valstybės investicijas, pernai sumažėjo 2,5 procento. „Stiprėjanti vidaus paklausa, didėjantis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, žemos palūkanų normos ir sukauptas nuosavas kapitalas bei laukiamas euro zonos atsigavimas paskatins įmones drąsiau investuoti į plėtrą“, – prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis. Jo nuomone, įmonės beveik nebeturi galimybių didinti savo veiklos efektyvumą optimizuodamos atsargų valdymą ir tiekimo grandinę, todėl jų konkurencingumo augimas priklausys nuo investicijų, o atsargos nebemažės.

„2012 metais neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikos augimui turėjo ir 5 proc. susitraukęs statybų sektorius. Šiemet valstybės investicijų programoje numatyta dešimtadaliu daugiau lėšų, didžioji dalis bus nukreipta į viešos infrastruktūros tobulinimą, – sako N. Mačiulis. – Pernai pirmą kartą po ilgos pertraukos augo išduotų naujos statybos leidimų skaičius, be to tikėtinas ir šiek tiek spartesnis renovacijos procesas, todėl šiemet ir 2014 metais statybų sektorius jau turės teigiamą poveikį užimtumo ir BVP augimui“.

Mažesnė infliacija skatins vartojimą, bet euro gali tekti palaukti

Dėl pigesnės naftos ir sustiprėjusio euro šių metų pradžioje Lietuvoje kainos beveik nedidėjo, o vidutinė metinė infliacija kovą sumažėjo iki 2,7 proc. „Swedbank“ ekonomistų teigimu, pasaulinės tendencijos išlieka palankios, o vidinių infliacijos veiksnių kol kas neatsirado, todėl mažinama šių metų infliacijos prognozė.

„Elektros brangimas, didesnis akcizas dyzelinui ir padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) pirmąjį šių metų ketvirtį, priešingai nei tikėtasi, kol kas neturėjo jokio poveikio infliacijai. Antroje metų pusėje matysime spartesnį kainų augimą, tačiau vidutinė metinė infliacija šiemet bus mažesnė nei pernai ir metų pabaigoje sieks 2,5 procento“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Tačiau jo nuomone, 2014 metais atsigaunanti pasaulinė paklausa kilstels žaliavų kainas, o kainų augimą Lietuvoje veiks ir didėjančios įmonių darbo sąnaudos, todėl kitąmet infliacija paspartės iki 3,4 procento. N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad infliacija mažėja visose euro zonos šalyse, o kitų metų pradžioje infliacijos kriterijus bus tik šiek tiek didesnis nei 2 proc., todėl Lietuvos tikimybė įsivesti eurą 2015 metais neviršija 50 proc.

Dėl mažesnės infliacijos sparčiau augs realus darbo užmokestis, kuris, prognozuojama, šiemet padidės 2 proc. Kitais metais realaus neto darbo užmokesčio augimas paspartės dėl mokesčių reformos. „Swedbank“ prognozuoja, kad neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) bus padidintas maždaug trečdaliu, iki 625 litų (dabar jis siekia 470 litų). Tai turės 0,6 proc. poveikį vidutiniam darbo užmokesčiui, o didžiausią poveikį pajus mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį gaunantys dirbantieji. „Vyriausybė neturėtų apsiriboti tokiu kukliu tikslu, o turėtų ieškoti galimybių didinti NPD iki 1000 litų. Prarastas pajamas biudžete būtų galima kompensuoti aktyviau kovojant su kontrabanda, naikinant mokesčių lengvatas ir išimtis, bei blogiausiu atveju apmokestinant kai kurį turtą“, – siūlo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

„Swedbank“ nekeičia nedarbo lygio prognozių, ir mano, kad vidutinis nedarbo lygis šiemet sumažės iki 11,5 proc., o kitais metais toliau mažės iki 10,0 procentų. N. Mačiulis teigia, kad kol kas sunku įvertinti MMA didinimo poveikį užimtumui – nedarbo lygis žiemą buvo aukštesnis, bet didžiąja dalimi tai buvo dėl sezoninių veiksnių. Registruoto nedarbo lygis kovo mėnesį buvo mažesnis nei prieš metus, o laisvų darbo vietų skaičius išaugo iki 22 tūkst. Ekonomisto nuomone, tolimesnis MMA didinimas neabejotinai turėtų neigiamą poveikį naujų darbo vietų kūrimui, todėl kol kas reikėtų sutelkti dėmesį į galimybių didinti NPD paieškas.

Dėl mažesnės infliacijos ir teigiamų tendencijų darbo rinkoje tikimasi ir spartesnio namų ūkių vartojimo – šiemet jis turėtų augti 3,3 proc., o 2014 augimas paspartės iki 3,8 procento. Tačiau „Swedbank“ ekonomistų teigimu išlieka ir teigiama rizika – mažos palūkanų normos, didėjantys darbo užmokestis bei mažėjantis nedarbas skatins gyventojus ne taupyti, o vartoti. „Vartotojų pasitikėjimo rodiklis kovą pakilo į aukščiausią lygį per pastaruosius penkerius metus. Tikėtina, kad ketverius metus trukusi gyventojų paskolų portfelio traukimosi tendencija antroje šių metų pusėje baigsis“, – prognozuoja N. Mačiulis.

Besitęsiant augimui negalima užmiršti reformų

„Swedbank“ nekeičia biudžeto deficito prognozės šiems ir kitiems metams – jis turėtų siekti atitinkamai 2,5 ir 2,0 proc. BVP. Kadangi biudžetas išlieka deficitinis, valstybės išlaidų augimą griežtai ribos fiskalinės drausmės įstatymas. „Swedbank“ skaičiavimais, 2014 metų valstybės biudžeto išlaidos (be ES lėšų) galės didėti tik maždaug 1 proc. arba 190 milijonų litų. „Jau dabar pasigirsta nuomonės, kad Lietuvos siekimas įsivesti eurą 2015 metais užkerta galimybes didinti įvairių sričių finansavimą. Tačiau tai klaidinanti nuomonė – išlaidų augimą suvaržo ne strateginis tikslas įsivesti eurą, o fiskalinės drausmės įstatymas, kuris verčia valstybę gyventi pagal galimybes, o ne pagal nepamatuotus norus“, – teigia N. Mačiulis. Jo nuomone, valstybės finansų tvarumui šiuo metu rizikos nėra, tačiau jei tvirtinant ateinančių metų biudžetą pasigirstų svarstymų dėl šio įstatymo naudos, tai būtų neigiamas signalas finansų rinkoms, galintis padidinti Lietuvos skolinimosi kainą.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas teigia, kad augantis BVP, mažėjantis biudžeto deficitas ir valstybės skolinimosi kaina nereiškia, kad galima atidėti ar užmiršti svarbias struktūrines reformas. „Be energetikos strategijos atnaujinimo bei mokesčių reformos šalies ilgalaikį konkurencingumą lems ir tolimesnės pastangos mažinti šešėlinę ekonomiką, optimizuoti viešą sektorių, didinti darbo santykių lankstumą. Nerimą kelią ir tai, kad įstrigo ir valstybės valdomų įmonių reforma, galėjusi ilgainiui reikšmingai papildyti biudžeto pajamas iš dividendų. Pietų Europos valstybės įgyvendina įvairias konkurencingumą didinančias reformas, todėl Lietuvos trypčiojimas vietoje iš esmės reiškia judėjimą atgal“, – apibendrina N. Mačiulis.

swedbank.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"