TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tą pačią prekę kiekvienam siūlo skirtinga kaina

2016 03 04 6:00
Iš dviejų skirtingų kompiuterių tuo pačiu laiku prisijungę prie vienos e. parduotuvės vartotojai gali matyti skirtingus kainų pasiūlymus. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nieko nestebina, kad kainos įprastose parduotuvėse skiriasi kiekviename mieste ar šalyje. Tačiau kainų skirtumai internetinėse parduotuvėse, kurios aprėpia visą pasaulį, kelia vartotojų nepasitenkinimą. Interneto prekybininkai įvairiems vartotojams siūlo skirtingas kainas, sekdami jų įpročius, tirdami jų suinteresuotumą pirkti, ir net įvertina vidutines pajamas pirkėjo šalyje.

Internete gali būti siūloma skirtinga tos pačios prekės ar paslaugos kaina net tos pačios šalies ar to paties miesto vartotojams. Iš dviejų skirtingų kompiuterių tuo pačiu laiku prisijungę prie vienos e. parduotuvės vartotojai gali matyti skirtingus kainų pasiūlymus. Ekspertai „Lietuvos žinioms“ aiškino, kas lemia tokią diskriminaciją ir kaip internete gauti geresnės kainos pasiūlymą.

Kainas galima keisti kas sekundę

Dar 2000 metais vadinamąją dinamišką kainodarą išbandė pasaulyje puikiai žinoma e. komercijos svetainė Amazon.com, skirtingiems vartotojams nustačiusi tris skirtingas tų pačių prekių kainas. Tiesa, dėl to ji buvo sukritikuota ir greitai tokios praktikos atsisakė.

Nors pirmoji vartotojų reakcija buvo neigiama, 2005 metais dinamiška kainodara vėl išlindo į dienos šviesą. Pensilvanijos universitetas atskleidė, kad apie 70 proc. žmonių nė nenutuokia, jog prekiautojas gali nustatyti jiems kainą, atsižvelgdamas į kiekvieno jų išlaidas bei įpročius, ir pateikė keletą tokios praktikos pavyzdžių. Vienas jų parodė, kad siūlydamas kainą pardavėjas reaguoja net į tai, ar vartotojas lankėsi kainų palyginimo svetainėje.

Dabar internetinėse parduotuvėse vartotojams taikomos skirtingos kainos – ne naujiena, bet retas vartotojas išmano tokios praktikos principus.

Elektroninės komunikacijos, technologijų ir rinkodaros ekspertas Džiugas Paršonis paaiškino, kad dinamiška kainodara taikoma dėl įvairių priežasčių ir nebūtinai yra paremta „blogais prekybininko ketinimais“.

Pirmiausia, kaina, ypač galutinė, internetinės parduotuvės vartotojams gali būti skirtinga dėl nevienodų pristatymo, logistikos išlaidų. Taip pat e. komercijai būdingas kainų „personalizavimas“: jei pardavėjas mato, kad prekę perka lojalus, patikimas klientas, jis gali pasiūlyti specialių nuolaidų, kurių naujam pirkėjui nepasiūlys. Kainos taip pat kinta atsižvelgiant į prekių skaičių sandėlyje. Parduotuvių sistemose gali būti užprogramuota, kad didėjant ar mažėjant paklausai prekių, kurias norima greitai parduoti, kaina automatiškai keistųsi.

„Tai veikiausiai yra neišvengiama ir tai yra didžiausias internetinės prekybos privalumas. Įprastose parduotuvėse prekybininkai turi prie prekės padėti kainos etiketę, t. y. fizinį daiktą, kurį nėra taip paprasta pakeisti, o internete kainas galima keisti nors kas sekundę. Galima sakyti, kad internetinės parduotuvės pagal specifiką panašesnės į turgų – derybinę erdvę“, – sakė D. Paršonis.

Kainų painiava

Kainų skirtumai registruotiems ir neregistruotiems e. parduotuvės vartotojams arba jų skirtumas skirtingose šalyse yra viena, visai kas kita – skirtingi pasiūlymai, rodos, labai panašiems vartotojams.

Pavyzdžiui, kainų painiavą nesunkiai galima pastebėti ieškant lėktuvo bilietų rezervavimo sistemose.

„Lietuvos žinios“ atliko nedidelį eksperimentą: pasirinkus tą pačią skrydžio kryptį tomis pačiomis dienomis puslapyje momondo.com iš vieno kompiuterio prisijungęs vartotojas bilietus rado už 538 eurus, iš kito kompiuterio – už 582 eurus, t. y. kainos skyrėsi net 44 eurais. Bilietų rezervavimo sistemoje skyscanner.net analogiški bilietai pirmajam vartotojui kainavo 564 eurus, antrajam vėlgi šiek tiek brangiau – 571 eurą.

Įdomu tai, kad kaina skyrėsi ir priklausomai nuo naršyklės, kuri buvo naudojama. Antai jungiantis per naršyklę „Google Chrome“ bilietai vartotojui kainavo 582 eurus, o per retai naudojamą „Internet Explorer“ – 561 eurą.

IT specialistas Marius Pareščius nurodė, kad kaina skirtųsi naudojant ir kitas žinomas naršykles, pavyzdžiui, „Firefox“ ar „Opera“. Tačiau vieno patikimo recepto, kaip išvengti tokių kainų skirtumų, anot jo, nėra – nes kiekvieno produkto, paslaugos ar sistemos autorius sudaro savo algoritmą (tai tam tikra veiksmų seka, kurią reikia atlikti norint pasiekti tam tikrą rezultatą – red.).

„Algoritmų yra begalė. Logiška, kad kiekvienas paslaugų teikėjas siekia uždirbti daugiau ir turi ne vieną metodą, kaip tai padaryti. Vienas jų toks: jei vartotojas yra suinteresuotas nusipirkti skrydžio bilietą konkrečią dieną iš taško A į tašką B ir jo atkakliai ieškojo du ar tris kartus, tai jam galima kelti kainą. Nors realiai bilietų kaina nepadidėjo – jis vis tiek pirks“, – aiškino pašnekovas.

Tiria kainų ribas

Kodėl tuomet skirtinga kaina siūloma dviem panašiems vartotojams, paiešką atlikusiems tuo pat metu?

M. Pareščius pažymėjo, kad „to paties meto“ nėra – vienu metu paleisti naršyklę dviejuose skirtinguose kompiuteriuose techniškai neįmanoma. Tai reiškia, kad egzistuoja laiko skirtumas, matuojamas sekundžių dalimis, sekundėmis, minutėmis – vadinasi, yra dvi skirtingos užklausos skirtingu laiku.

D. Paršonio manymu, tokie kainų skirtumai gali atsirasti prekybininkams tiriant kainų ribas. „Tai, kaip sakoma, žvalgyba mūšyje. Kai prekybininkai turi produktą ar paslaugą ir nori pasižiūrėti, kokios yra kainų ribos, – už kiek perkama ir kada nebeperkama – jie gali algoritmais nustatyti tam tikrus rėmus, dėl kurių skirtingiems vartotojams siūloma skirtinga kaina“, – aiškino pašnekovas.

Taip pat, anot jo, gali būti, kad prekių, kurių skaičius ribotas (o tai ypač pasakytina apie bilietus), kaina keičiasi priklausomai nuo paklausos ir užklausų skaičiaus. Visi šie procesai užprogramuojami ir vyksta automatiškai.

Algoritmai, kurie lemia skirtingas kainas vartotojams, anot M. Pareščiaus, plačiai naudojami turizmo sektoriuje: lėktuvų ir kelionių bilietų pardavimo sistemose, automobilių ir nekilnojamojo turto trumpalaikės nuomos puslapiuose ir pan.

Tinklaraštis Lifehacker.com aiškina, kad prekybininkai vartotojo buvimo vietą nustato dviem būdais: pagal pašto kodą arba IP adresą. Jei identifikuojama, kad gyventojas gyvena teritorijoje, kuri pasižymi aukštesniu vidutinių pajamų lygiu, siūloma kaina gali būti didesnė. Galima mėginti nurodyti gretimos teritorijos pašto kodą arba pakeisti IP adresą, tačiau tai geresnio pasiūlymo negarantuoja – veikiau tik žinojimą, ar svetainė konkrečiam vartotojui taiko didesnes kainas. Mat nurodant prekės siuntimo adresą mažesnė kaina gali padidėti.

M. Pareščius taip pat atskleidė: jei toje pačioje svetainėje, pavyzdžiui, skyscanner.net, vartotojas pasirinks kitokią valiutą, kainos taip pat skirsis. Mažesnių kainų ieškantiems vartotojams jis rekomendavo palyginti kainas interneto naršyklėje ir per mobiliąją programėlę, mat antruoju atveju kartais taikomos mažesnės kainos. Užsienio šaltiniai teigia, kad tokia taktika naudojama vartotojus skatinant atsisiųsti mobiliąją programėlę.

Taip pat, anot specialisto, galima išmėginti privatų naršymą (angl. private browsing) naršyklėje „Opera“. Jį pasirinkus svetainė „nemato“, kad tai tas pats vartotojas iš Lietuvos, prieš minutę tikrinęs kainas įprastu būdu. Tačiau tokio metodo rezultatas, kaip įspėjo IT specialistas, gali būti ir priešingas – kaina gali ūgtelėti.

M. Pareščius pripažino, kad medžioti mažesnes kainas nusižiūrėtose internetinėse svetainėse galima ir pasitelkiant draugus. „Tačiau kyla klausimas, ar mūsų draugų sugaištas laikas atpirks pinigus, kuriuos sutaupysime“, – perspėjo jis.

Tuo metu D. Paršonis pasakojo, kad prekybininkas pasiūlo nuolaidą vartotojui, tarsi išsirinkusiam prekę, tačiau iš internetinės parduotuvės vis dėlto išėjusiam tuščiomis. „Tai labai dažnai prekybininkų naudojamas metodas, todėl žmonės net gudrauja: registruotas vartotojas prekę įsideda į krepšelį, tačiau jos neperka – išeina ir tuomet gauna pardavėjo pranešimą, kad kaip tik dabar šiai prekei staiga taikoma nuolaida. Esame eksperimentavę – tai tikrai veikia“, – patikino jis.

Kalti ne slapukai

Kai kurie interneto vartotojai įsitikinę, kad išvalę vadinamuosius slapukus gali išvengti kainų diskriminacijos. Tačiau, anot M. Pareščiaus, nei slapukų, nei naršyklės istorijos išvalymas rezultatų neduos. Esą vartotoją, vis užklystantį į svetainę ir medžiojantį gerus pasiūlymus, galima identifikuoti ir kitais būdais.

„Pradėkime nuo paprasto būdo: įsivaizduokime, kad per tam tikrą laiką – 5 minutes, valandą, parą ar kelias – kelis kartus ieškojote to paties skrydžio bilietų. Užfiksavusi, kad sutampa skrydžio kryptis, datos ir pan., sistema gali iškart apibendrinti, jog tai tas pats arba į tam tikrą vartotojų grupę patenkantis vartotojas. Ir jeigu jūs tą pačią paiešką atliksite iš kito kompiuterio, sistema vis tiek jus identifikuos. Be to, interneto naršyklėje būna įrašyta įvairių „kištukų“ (angl. plug in); jų ir naršyklės parametrų visuma taip pat leidžia identifikuoti vartotoją nenaudojant slapukų“, – aiškino IT specialistas.

Tyrėjai iš Šiaurės rytų universiteto (JAV) 2014 metais taip pat pažymėjo, kad slapukai ieškant pigesnių pasiūlymų nėra vien blogas dalykas. Kai kuriuose puslapiuose, kuriuose vartotojas yra registruotas narys, jis gali rasti specialiai nariams taikomų pasiūlymų. Jei prieš vykdydamas paiešką vartotojas slapukus išvalys, tai naršydamas internete automatiškai prie šių puslapių neprisiregistruos ir nuolaidų nematys.

Siūlo kreiptis į žmogų

Nors, kaip matyti, esama įvairių technologinių būdų pergudrauti internetinių parduotuvių ar sistemų programas bei algoritmus, D. Paršonis geriausios kainos ieškantiems vartotojams rekomendavo visuomet bandyti pasiekti žmogų.

Jei, pavyzdžiui, tam pačiam vartotojui e. parduotuvėje per skirtingas naršykles, įrenginius ir pan. rodomos skirtingos kainos, šis galėtų kreiptis nurodytais kontaktais ir paprašyti vadybininko pagalbos bei geriausio pasiūlymo.

Efektyvūs ir e. parduotuvėse diegiami pokalbio langai, kuriais galima tiesiogiai susisiekti su vadybininkais. „Dažniausiai šie vadybininkai siūlosi padėti išsirinkti prekę, pakonsultuoti, tačiau jie taip pat turi teisę šiek tiek reguliuoti kainą. Su jais galima pasiderėti, pavyzdžiui, sakyti, kad esate beveik apsisprendęs, tačiau prekė 30 eurų per brangi – jei kainą nuleis, iškart pirksite. Siūlyčiau prekių ieškoti būtent ten, kur yra šie pokalbio langai, ir drąsiai jais naudotis. Ten tikimybė gauti geresnę kainą yra didesnė, nes galima pasiderėti su gyvais žmonėmis. O su algoritmais nepadiskutuosi“, – pažymėjo pašnekovas.

Užsakomasis pardavimas paštu arba internetu

MetaiApyvarta (be PVM) to meto kainomis, tūkst. eur*
2012108279,6
2013120323,7
2014155257,6
2015214957,2

* Mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių, maitinimo įmonių

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"