TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tabu - orus atlyginimas

2012 03 13 6:00

Socialiai atsakingos įmonės nelaukia, kol Vyriausybė nuspręs oficialiai padidinti minimalų darbo užmokestį, ir didėjant pajamoms bei pelningumui darbuotojams moka gerokai didesnius atlyginimus. Bet Lietuvoje algos pernai augo mažiau nei infliacija.

Lietuva minimalios mėnesio algos (MMA) dydžiu - 800 litų neatskaičius mokesčių, galiojančiu nuo 2008 metų, šiemet dar labiau atsiliko nuo kaimynių Estijos ir Latvijos, kurios nuo sausio minimalų atlyginimą padidino atitinkamai 100 ir 50 litų - iki 1060 ir 926 litų. Lietuvoje MMA ir mažiau gauna beveik 170 tūkst., arba apie 20 proc. dirbančiųjų.

Statistikos departamento duomenimis, 2008-2011 metais suminė vidutinė infliacija Lietuvoje buvo 17,7 proc., lito perkamoji galia per šį laikotarpį smuko beveik penktadaliu.

Padidinti minimalią algą nors iki 850 litų (6,25 proc.) Trišalės tarybos spaudžiama Vyriausybė pažadėjo tik nuo liepos. Bankų samdomi analitikai vertindami tokį žingsnį perspėja dėl neva galimų pražūtingų verslui pasekmių. O įmonės skelbia apie rekordinius 2011 metų veiklos pelnus.

Nemėgstama tema

Kalbėti apie darbuotojų gaunamas algas vengia daugumos įmonių vadovai, netgi tie, kurie deklaruoja įmones pernai uždirbus rekordinius pelnus ir mokantys didelius atlyginimus.

"Apie atlyginimus nekalbame. Jeigu pasakysiu, kiek žmonės uždirba vidutiniškai, nespėsiu atsiginti jų priekaištų, kad tokių pinigų jie gyvenime nematę", - aiškino LŽ atsisakęs teikti informaciją uždarosios akcinės bendrovės vadovas.

Kalbėti apie darbuotojų atlyginimus vengia ir bankai, nors jie statistikų laikomi didžiausius atlyginimus mokančiu ūkio sektoriumi, kuris 2011 metais pasiekė stebėtinų pelno rodiklių.

Lietuvos banko duomenimis, 2011 metais bankai uždirbo 1,14 mlrd. litų pelno, ir šis rezultatas yra artimas rekordiniam, pasiektam 2007-aisiais, ekonomikos pakilimo metu. Bankų atstovai aiškina, kad pirmiausia finansinės veiklos rezultatai turi būti audituojami, o kaip bus paskirstytas pelnas, nuspręs akcininkai. Kiek uždirba jų darbuotojai, nenurodoma.

"Laikomės nuostatos, kad darbuotojams būtų tinkamai atlyginama už pasiektus individualiai nustatytus tikslus ir jie būtų skatinami už gerą darbą. Numatome, kad ir šiemet skatinsime geriausius rezultatus pasiekusius darbuotojus bei padalinius. Suprantama, kad už viršvalandžius yra mokama šalies įstatymų numatyta tvarka", - aiškino DNB banko Personalo valdymo departamento vadovė Sigutė Dindaitė-Kairienė.

SEB banko atstovas Arvydas Žilinskas LŽ teigė, jog šio banko darbuotojai skatinami kitomis priemonėmis: papildomu savanoriškuoju sveikatos draudimu, kaupiamuoju pensiniu gyvybės draudimu, pagal darbo stažą suteikiamomis papildomomis atostogomis ir pan. Ar bus nuspręsta jiems išmokėti premijas arba padidinti atlyginimus iš pernai uždirbto beveik pusės milijardo litų pelno, paaiškėsią tik po akcininkų susirinkimo.

LŽ kalbinti bankų atstovai pripažįsta, kad praėjusių metų pabaigoje paskelbus nacionalizuoto banko "Snoras" bankrotą padidėjo darbo krūviai kituose bankuose, į kuriuos pasklido buvę jo klientai, buvo mokamos jame turėtų indėlių kompensacijos juridiniams ir fiziniams asmenims.

Tačiau darbo apimties padidėjimas bankų darbuotojų kišenių kol kas nepasunkino.

SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės parengtoje darbo užmokesčių Lietuvoje apžvalgoje finansinės institucijos minimos tarp tų, kurių darbuotojai gauna didesnes nei vidutinės pajamas. Be to, teigiama, kad šiame sektoriuje, kaip ir informacinių technologijų, žemės ūkio bei statybos įmonėse, darbuotojų atlyginimai 2011 metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2010 metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 2,5 procento. Tiesa, analitikė pripažįsta, kad tokį padidėjimą lėmė metų pabaigoje išmokėtos vienkartinės premijos.

"Tvyrant neapibrėžtumui dėl ateities, daugelis darbdavių susilaiko nuo atlyginimų kėlimo, kad netektų pasukti psichologiškai nemalonia priešinga kryptimi, jei ūkio situacija pablogėtų ir smuktelėtų produkcijos paklausa. Dėl to mieliau taikomas ir vienkartinis piniginis paskatinimas, o ne nuolatinis darbo užmokesčio kėlimas", - aiškina SEB banko ekonomistė.

Papudruota statistika

Lieka sausa statistika. Anot Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus Boguslavo Gruževskio, ji menkai iliustruoja realią padėtį, nes nefiksuoja atlyginimų, mokamų vokeliuose, ir nelegalaus darbo lygio.

"Statistiškai 25 proc. dirbančių žmonių Lietuvoje yra užimti ne visą darbo dieną. Tai reiškia, kad dauguma jų yra įdarbinami puse etato, o dalį atlyginimo gauna neoficialiai, - atitaria asociacijos "Investuotojų forumas" vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. - Esame pirmajame penketuke valstybių, kuriose labiausiai apmokestinama darbo jėga. Oficialiai mokėti visą algą darbdaviai vengia ne dėl pajamų mokesčio, o dėl to, kad trečdalį žmogaus uždirbamų pinigų reikia sumokėti "Sodrai". O tas, kuris kas mėnesį jai sumoka keleriopai didesnę įmoką nei gaunantis minimalų atlyginimą, senatvėje gali tikėtis tik keliais šimtais litų didesnės pensijos."

Vis dėlto toks šešėlinės ekonomikos mastas, koks yra Lietuvoje, anot jos, yra pateisinamas tik visiška minimalius atlyginimus mokančių darbdavių sąžinės stoka. "Negalima reikalauti, kad įmonės savininkas su darbuotojais dalytųsi visu pelnu. Tačiau faktas yra ir tai, kad vengimas mokėti žmonėms orius atlyginimus jau yra įsisenėjusi praktika, ir blogiausia, kai ją toleruoja patys samdomi darbuotojai", - sako R.Skyrienė. Ji primena faktą, kai bendradarbiai pasmerkė ne Krekenavos agrofirmos savininkus, o darbuotoją, kuri išdrįso pranešti apie vokeliuose mokamus atlyginimus.

Gyvena šia diena

"Verslas, kuris vengia sąžiningai atsiskaityti su darbuotojais, turi mažai galimybių ilgiau išsilaikyti. Tas verslininkas, kuris tikisi išauginti savo verslą ir gal net juo užsitikrinti savo ir savo šeimos gerovę iki gyvenimo pabaigos, elgiasi atsakingai. Antraip jis patiria didžiulę riziką, kad vieną dieną neras darbuotojų, kurie norės pas jį dirbti, o jeigu ras, tai nepakankamai kvalifikuotus, nes pas tokį darbdavį žmonės paprastai ir nenori dirbti, juolab kad tokia "šlovė" plačiai pasklinda", - pabrėžia R.Skyrienė.

Ji teigia netikinti verslininkų kalbomis, kad padidinę žmonėms algas nuo minimalios ribos tie neva negali išsilaikyti: "To, kuris taip sako, noriu paklausti: tai gal tavo verslo ir nereikia, jei nepagamini prekės, kurią galėtum parduoti už tokią kainą, kad galėtum visą dieną dirbančiam žmogui mokėti jo orumo nežeidžiantį atlyginimą?"

Ji pripažįsta, kad kartais verslui tenka laviruoti - ir dalį darbuotojų atleisti, ir atlyginimus apkarpyti. "Tačiau kai santykiai su darbuotojais normalūs, galima susitarti ir dėl tokių žingsnių", - sako R.Skyrienė.

Infliacijos nepasiveja

Statistikos departamento duomenimis, 2011 metų ketvirtąjį ketvirtį labiausiai padidėjęs buvo darbo užmokestis statybų sektoriuje, tačiau šis padidėjimas yra labai menkas ir nė iš tolo neprimena statybininkų algų, buvusių dar 2008 metų vasarą, prieš sprogstant vadinamajam statybų burbului.

"Hay Group" analitikų vertinimu, didžiausi atlyginimai ir toliau mokami rinkodaros, informacinių technologijų, finansų, projektų valdymo specialistams, o mažiausius atlyginimus Lietuvoje gauna mažmeninės prekybos, inžinerijos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, klientų aptarnavimo bei administravimo srityse dirbantys žmonės.

Pasak "Consulteam Baltics" ekspertų, atlyginimams didėjant 2,5 proc., realaus pajamų padidėjimo darbuotojai nepajuto, nes metinė infliacija gruodžio pabaigoje buvo 4,1 procento.

Statistikos departamento duomenimis, 2011 metų ketvirtąjį ketvirtį didžiausi atlyginimai (neatskaičius mokesčių) buvo mokami Vilniaus miesto (vidutiniškai 2512 Lt), Jonavos r. (2364 Lt), Klaipėdos m. (2364 Lt) savivaldybių įmonėse, o mažiausi - Šalčininkų r. (vidutiniškai 1512 Lt), Kalvarijos (1547 Lt) ir Panevėžio r. (1617 Lt) savivaldybėse.

"Hay Group" atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos įmonės beveik sutartinai teigia šiemet atlyginimus kelsiančios. Laikytis atlyginimų įšaldymo politikos ketina mažiau nei penktadalis (17 proc.) tyrime dalyvavusių bendrovių.

Didžiausio atlyginimų augimo gali laukti specialistai bei vadovai - atitinkamai 3,5 ir 3,3 proc., taip pat darbininkiškų profesijų atstovai. Pastariesiems atlyginimas nebuvo keliamas nuo 2009 metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"