TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Taikus atomas" - branduolinė grėsmė pasauliui

2011 04 19 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Nelaimė Japonijos atominėje elektrinėje (AE) Fukušimoje parodė, kad sprendimai pratęsti Rusijoje veikiančių AE eksploatavimo laiką stumia į pasaulinę radiacinę katastrofą. Tai skelbia Rusijos leidinys "Soveršenno sekretno".

Ar tragedija Fukušimos atominėje jėgainėje buvo tik stichinės nelaimės padarinys, ar dėsningas pramoninio branduolinės energijos panaudojimo rezultatas? Rusijos valstybinės branduolinės korporacijos "Rosatom" vadovas Sergejus Kirijenko pasitelkė skaičius bei propagandą iš Černobylio eros ir kartoja, kad tokios katastrofos bet kuriame iš 444 pasaulyje veikiančių branduolinių reaktorių tikimybė yra tik viena per tūkstančius metų.

Bet bandymas įrodyti, kad nelaimės priežastis buvo žemės drebėjimas, žmonėms nekelia pasitikėjimo, nes dar neseniai aiškinta, jog AE visame pasaulyje yra pastatytos atsižvelgiant į seisminį pavojingumą pagal tarptautinės branduolinės agentūros TATENA rekomendacijas.

Branduolinės fizikos atstovai dabar negaili pastangų įtikinti visuomenę, kad "taikus atomas" nieko blogo nežada. Net prisiminti Černobylio katastrofą ir kritikuoti branduolinę energetiką tapo netaktiška.

Eilėje - trys šimtai

Šiandien, likviduojant avarijos Japonijos branduolinėje jėgainėje padarinius, kopijuojama sena praktika, taikyta prieš 25 metus Černobylio AE, kai nukentėjo daugybė žmonių. Tai rodo, kad branduolinė energetika pakliuvo į administravimo, technologinę ir ekonominę aklavietę.

AE avarija Fukušimoje akivaizdžiai parodė, kokia siaubingai grėsminga tendencija pratęsti pasenusių AE reaktorių eksploatavimo laiką.

Atominių jėgainių projektinis veikimo laikas - 30 metų, kurie ir buvo numatyti šešiems reaktoriams Fukušimoje - baigėsi nuo 2001 iki 2009 metų. Dabar pasaulyje beveik 200 reaktorių artėja prie jiems numatytos projektinio eksploatavimo termino pabaigos. Po 5 metų daugiau nei 300 branduolinių reaktorių pasaulyje turės "išeiti į pensiją".

Iš 32 reaktorių, veikiančių Rusijos atominėse jėgainėse, 19 iki 2013 metų baigs jiems numatytą "kadenciją". Bet S.Kirijenko ir jo pavaldinių pastangų dėka kai kuriems iš jų jau išduoti leidimai pratęsti eksploatavimo laiką. Dokumentus dėl likusių reaktorių veikimo pratęsimo planuojama parengti per ateinančius dvejus metus.

AE - amžinai

Pagrindinė technologinė ir ekonominė problema pasaulio atominei energetikai šiandien yra atominių jėgainių uždarymas, bet branduolinės energetikos ekspertai nenori to pripažinti. Praėjus 50 metų, kai pasaulyje pradėjo veikti pirmieji reaktoriai, neatsirado nė vienos "žalios vejos" tokios buvusios įmonės vietoje. Taip pat niekas nebenori numatytu laiku sustabdyti reaktorių, atidirbusių savo 30 metų projektinį "stažą".

Tokio branduolinio tipo reaktorių kaip Černobylio ir Fukušimos AE sustabdymas ir uždarymas yra itin sudėtingas uždavinys. Ir tai labai brangiai kainuoja. Šiuo metu 1 gigavato galios vieno bloko elektrinės statyba kainuoja 3 mlrd. JAV dolerių, o išlaidos sustabdytam tokio reaktoriaus blokui išlaikyti gali būti vertinamos 1,5 mlrd. dolerių.

Praėjus 30 metų nuo "taikaus atomo" įdarbinimo pradžios, naujosios kartos branduolinės energetikos mokslininkai spjovė į AE projektuotojų rekomendacijas. Naujieji sprendimai dėl AE reaktorių eksploatavimo terminų pratęsimo yra pagrįsti ne šiuolaikinių branduolinės fizikos specialistų optimizmu dėl technologijų, atmetant pirmtakų - mokslininkų akademikų - skaičiavimus. Tiesiog vadovavimą branduolinėms įmonėms iš mokslininkų perėmė ekonomistai, vadinamieji "veiklūs vadybininkai". Šie žmonės bando išspausti iš jau veikiančių branduolinių įrenginių didžiausią įmanomą naudą.

Rusijoje atominių reaktorių projektinis eksploatavimo terminas jau baigėsi energoblokuose Bilibino, Kolos, Leningrado, Novovoronežo, Belojarsko AE ir kai kuriose kitose. Prie numatytos eksploatavimo termino pabaigos artėja antrosios kartos reaktoriai Kursko ir Smolensko AE. Uždaryta tik Obninsko AE, pradėjusi veikti dar 1954 metais. Po du reaktorius sustabdyta Novovoronežo ir Belojarsko AE - iš jų iškrautas panaudotas branduolinis kuras. Bet darbai, susiję su įrangos išmontavimu, teritorijos išvalymu, atidėti neribotam laikui dėl to, kad trūksta bendros vizijos ir finansinių išteklių.

Trapios branduolinės pabaisos

Branduolinis reaktorius - supaprastinta garo katilo forma. Reaktoriuje slėgis siekia 160 atmosferų, vandens temperatūra - iki 350 laipsnių Celsijaus. Reaktorių labiausiai griauna jonizuojanti spinduliuotė, kuri naikina reaktoriaus metalo korpusą. Be to, ji naikina jį tose vietose, kurių dažnai nėra galimybės remontuoti ar net atlikti nuotolinę diagnostiką. Nustatyti, kokie yra likę reaktoriaus eksploatavimo ištekliai, - viena iš aktualiausių problemų, siekiant išvengti staigaus konstrukcijos sunaikinimo.

Viena iš svarbiausių problemų - įrangos ir statinių senėjimo kontrolė. Iki šiol praktiškai nėra patikimų metodų, leidžiančių nustatyti, kokie yra likę reaktoriaus ištekliai ir kokia galima jų eksploatavimo trukmė, nėra patikimų žinių, kurias galima būtų taikyti valdant reaktorių senėjimo procesus.

Taigi kad ir kas būtų kalbama apie "saugius" branduolinius reaktorius, kurių eksploatavimas pratęstas pasibaigus projektiniam terminui, branduolinės fizikos specialistai iki šios dienos nežino, kaip nustatyti tikrąjį reaktoriui likusį veikti laiką. Šiai problemai tirti skiriama dešimtys milijonų dolerių, tačiau rezultatų nepasiekta.

Oficialūs patikrinimų rezultatai atominėse jėgainėse rodo, kad dėl lėšų trūkumo labai dažnai pratęsiamas įrangos naudojimo terminas, užuot ją pakeitus nauja. Kartais jis pratęsiamas kelis kartus.

"Rosatom" visuomeninės tarybos narys, technikos mokslų daktaras Vladimiras Kuznecovas 2006 metais taip aiškino problemas dėl AE eksploatavimo nutraukimo Rusijos atominėse elektrinėse: "Rosenergoatom" yra priverstas pratęsti įrangos ir sistemų eksploatavimo laiką daugiausia dėl ekonominio pobūdžio priežasčių - dėl to, kad eksploatavimo nutraukimo darbai yra nepalaikomi finansinių resursų. Iki šiol "Rosatom" nėra sukurta specialiojo fondo padengti šioms išlaidoms." Sprendimus tikimasi rasti per artimiausius 10-15 metų.

Problema banali: nacionalinėms branduolinės energetikos įmonėms Rusijoje, Europoje ir JAV trūksta nuosavų lėšų, kad jos užtikrintų "žalią veją" uždarytų pasenusių AE vietoje.

Branduolinės piramidės

Viską lemia ekonomikos dėsniai. Tiksliau - jų nebuvimas, kai kalbama apie branduolinio sektoriaus ekonomiką. Finansinės piramidės schema, kaip žinoma, yra ydinga. O branduolinės energetikos ekonomistai tokią schemą taiko ir vadina konkrečiu terminu - "sustabdymą aplenkiantis kompensuojančių branduolinių pajėgumų pakeitimas naujais". Paaiškinimas paprastas: prieš nutraukiant vienos AE eksploatavimą, turi pradėti veikti kita atominė jėgainė, ne mažesnės galios, kad pakeistų išjungtą energijos šaltinį.

Bet sustabdytoji AE toliau ryja pinigus ir ją išlaikyti kainuoja maždaug pusę eksploatavimo išlaidų, kurios reikalingos išlaikant veikiančią atominę jėgainę.

Taigi būtina generuoti papildomą pelną. Be to, vis daugėjant blokų, didėja aplinkos apsaugos ir socialinės problemos.

Užduotis išspręsti šią problemą branduolinėms bendrovėms buvo duota jau praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pabaigoje. Tačiau laikas ir patirtis parodė, kad sukurta pasaulio branduolinės energetikos piramidė esant neigiamam ekonominiam balansui - beviltiška aklavietė.

Pasaulio atominės energetikos paslaptis yra tai, kad ji bejėgė prieš būtinybę laiku sustabdyti atominių jėgainių reaktorius ir nesugeba nustatyti turimų reaktorių išteklių, siekiant pratęsti saugų jų eksploatavimo laiką.

Branduolinė pramonė taip pat neturi aiškios ilgalaikės strategijos, kaip valdyti panaudotą branduolinį kurą. Rusijoje skelbiama, kiek yra sustabdytų, bet neuždarytų pavojingų objektų - 4 atominių elektrinių blokai, 10 vadinamųjų pramoninių urano grafitinių reaktorių, kuriuos Sovietų Sąjunga naudojo kariniams tikslams, ir daugiau nei 110 branduolinę ir radiacinę grėsmę keliančių objektų.

Rusijoje, kaip skelbiama, sukaupta daugiau nei 18 500 tonų panaudoto branduolinio kuro, o jo saugyklos perpildytos. Prie kritinių užpildymo parametrų artėja panaudoto branduolinio kuro saugyklos atominėse jėgainėse, turinčiose RBMK ir EGP-6 tipo reaktorius. Rusijoje yra 50-60-metų eksploatuojamų branduolinę ir radiacinę grėsmę keliančių objektų.

2010-aisiais Rusijoje planuota atiduoti eksploatuoti naujus sandėliavimo pajėgumus, skirtus 5000 tonų panaudoto branduolinio kuro sukaupti, 2011 metais - dar 6000 tonų talpos panaudoto branduolinio kuro saugyklas, o olimpinių žaidynių Sočyje metais bus pradėtos eksploatuoti kuro saugyklos, skirtos 33 000 tonų panaudoto branduolinio kuro saugoti. Taigi jose tilptų dvigubai daugiau, nei per 50 metų yra sukaupta atominės energetikos atliekų, ir dar liktų vietos.

Todėl Rusijos spauda kelia klausimą, kieno panaudotą branduolinį kurą bus imtasi saugoti pastačius 10 kartų didesnio pajėgumo saugyklas nei visas nacionalinis poreikis. Spėliojama, kad ateinančiais metais Rusijoje planuojama pradėti saugoti iki 40 000 tonų panaudoto branduolinio kuro iš užsienio. Daromos prielaidos, kad Rusija savo naujose saugyklose ruošiasi "priglausti" po katastrofos AE Fukušimoje iš jos reaktorių pašalintas didelio aktyvumo branduolines atliekas.

Faktai

Pasaulyje buvo pastatytas 571 pramoninis atominis reaktorius. Šiuo metu nebeeksploatuojami 127. Iš likusių 444 reaktorių planuotą 30 metų "kadenciją" atidirbo jau 178 reaktoriai. Tarp jų - visi branduoliniai reaktoriai Fukušimos AE.

Per artimiausius 5 metus baigsis net 135 reaktorių projektinis eksploatavimo terminas. Beveik dėl visų šių reaktorių yra priimti sprendimai pratęsti jų eksploatavimo laiką.

2015 metais 3 iš 4 planetos reaktorių veiks viršydami projekte numatytą jų eksploatavimo terminą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"