TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Taip gimsta monopolininkai

2012 05 18 6:00

Kurį laiką kiek aprimusios diskusijos apie valstybinių miškų valdymo struktūrų keitimą ir galų gale privatizavimą atsirita naujomis bangomis. Miškininkai perspėja: paleidus privatizavimo vadžias, iš miško greitai praturtės vienetai, o pasekmės visuomenei sunkiai įsivaizduojamos.

Kostas RADVILA

Lietuvos miškų vertė per du atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius stipriai išaugo. Ypač svarbu, kad jos nesumenkino ekonomikos krizės, reformos bei kiti nepalankūs vėjai. Specialistų apskaičiavimu, vien nuo 2000 metų valstybinių miškų medienos vertė padidėjo daugiau nei 1 mlrd. litų, o visos kitos vertės - kelis kartus. Tai džiugina visuomenę, valstybės vadovus, tačiau milijardai masina ir įvairius veikėjus, kurie gviešiasi kitų uždirbto turto. Nieko keista, kad valstybiniai miškai - dažnas medienos magnatų ir kitokių verteivų taikinys, o apie valdymo reformas vėl paprastai prabylama po rinkimų. Su jų idėja aktyviai varstant naujų valdininkų duris siekiama politinio palankumo, o svarbiausia - kėdžių, kurios leistų karaliauti valstybės miškuose ir milijardus perpumpuoti į nuosavą kišenę.

Pastaruoju metu tokius demaršus miškininkai ypač jaučia, nes kitas ūkio šakas stipriai nustekeno krizė, merdėja eksportas ir pramonė, o čia ošia milijardinis lobis - tik išsikovok kirvį!

Kirsti yra ką

Vien per pastarąjį dešimtmetį krašto miškingumas padidėjo nuo 30,9 proc. iki 32,9 proc., brandžių medynų tūris nuo 73,7 mln. iki 94,6 mln. kubinių metrų. Valstybinių miškų plotas per dešimtmetį išaugo 63 tūkst. ha, arba 6 proc., o medynų tūris - 25 mln. kubinių metrų. Miškų urėdijos per dešimtmetį savomis lėšomis įveisė per 10 tūkst. ha naujų miškų. Beveik 20 proc. šalies medynų yra brandūs, o pokariu tokių tebuvo 9 procentai. Tad išaugintas ir išpuoselėtas didžiulis lobis. Pagrindinė jo dalis - valstybiniuose miškuose, nes jie buvo labiau tausojami ir atkuriami, be to, nemažai valdų juose užima ir saugomos teritorijos. Tačiau privačiose valdose vienu metu labiau vaikytasi vienadienės naudos ir kirsta daugiau, tad jose laukinis kirtimas iš esmės jau baigtas, o valstybiniuose plotuose dar yra į ką pasižvalgyti - apie 70 proc. jų sudaro ūkiniai miškai.

Pastaraisiais metais valstybiniuose miškuose buvo iškertama 3,6-3,7 mln. kubinių metrų medienos, iš jų, Statistikos departamento duomenimis, Lietuva eksportuoja medienos tris kartus mažiau nei gretimos valstybės. Dvilypumas juntamas valstybės viduje: miškų urėdijoms nustatyti griežti reikalavimai, o privatininkai gali tvarkytis kaip išmano. Todėl abiejų šalių pozicijos yra nelygiavertės, ir tai paryškina faktai. 2010 metais miškų urėdijų ir privačių miškų savininkų kirtimai buvo panašūs, bet miškų urėdijos į valstybės biudžetą už medieną pervedė 200 mln. litų, o privatininkai - 16 mln. litų.

Valstybės turtas patrauklus

Pelno besivaikančių medienos perdirbėjų nuolatinis spaudimas - kirsti daugiau, medieną jiems parduoti pigiau arba tiekti skolon. Tokia praktika buvo įprasta, kai miškų ūkiui per savo statytinius dirigavo anksčiau ypač galingo koncerno "Vakarų medienos grupė" (VMG) vadovas Sigitas Paulauskas. Didieji medienos perdirbėjai, gaudami medieną skolon, urėdijoms liko skolingi daugiau nei 50 mln. litų.

Privatus verslas valstybiniuose miškuose labiausiai klestėjo tada, kai Generalinei miškų urėdijai vadovavo S.Paulausko proteguojamas veikėjas, buvęs generalinis miškų urėdas Gintaras Gibas. Jis leido VMG valdomoms įmonėms parduoti medieną netgi tada, kai koncerno skolos siekė per dešimt milijonų litų. Koncerno vadovo S.Paulausko, šiuo metu jau sėkmingai šeimininkaujančio Baltarusijoje, svajonė - vėl šeimininkauti valstybiniuose miškuose. Kas galėtų paneigti, kad įkelti koją į miškus būtų kur kas lengviau, jei į generalinio miškų urėdo kėdę vėl atsisėstų 1999 metais iš darbo atleistas G.Gibas. 2002-aisiais G.Gibą priglaudė VMG valdoma "Klaipėdos mediena", kurioje jis dirbo gamybos aprūpinimo direktoriumi, po metų - UAB "Vakarų medienos grupės prekyba ir servisas" direktoriumi.

Karjeros viršūnę šis veikėjas pasiekė kaip Darbo partijos narys - 2004-ųjų pabaigoje tapo Vilniaus apskrities viršininku, bet mažiau nei po dvejų metų jam teko nutūpti Pagirių šiltnamių bendrovėje, kurioje padirbėjo direktoriaus pavaduotoju, dar vėliau - UAB "Traidenis" komercijos direktoriumi.

Iš naujo įsitvirtinti aukštame valdiškame poste G.Gibas bandė prieš pat 2008-ųjų rinkimus į Seimą. Pritarus Lietuvos miško savininkų asociacijai, jis tapo tuometės žemės ūkio ministrės Kazimieros Danutės Prunskienės patarėju miškų klausimais. K.D.Prunskienę, į rinkimus ėjusią su Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderės vėliava, privačių miškų savininkai ir stambieji medienos perdirbėjai palaikė kaip galimos miškų reformos vykdytoją. Ji pritarė siūlymams miškų valdymą iš Aplinkos ministerijos perduoti Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), supaprastinti miško pavertimo kitomis naudmenomis tvarką, sujungti veikiančias urėdijas į vieną ir pan.

"Kai ieškojau tinkamo žmogaus, man jį pasiūlė tvirtindami, kad tai patikimas, ilgametę patirtį turintis specialistas", - aiškino ŽŪM vadovė. Ministrė G.Gibą pažįsta kelerius metus, nuo tada, kai Darbo partijai atstovavęs politikas tapo Vilniaus apskrities viršininku. Iš Darbo partijos pas socialdemokratus perbėgęs politikas suspendavo savo narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje ir tapo nepartiniu Valstiečių liaudininkų sąjungos kandidatu į Seimą. Ypač pretendentus į naujas miškų valdas viliojo rinkimų saldainiukas - atkurti nuosavybę brandaus valstybinio miško plotuose. Taip norėta išdalyti net 50 tūkst. ha valstybinio miško. Vis dėlto, rodės, ranka pasiekiami troškimai žlugo - K.D.Prunskienė į Seimą nepateko, o ministrės dovanų krepšį per rinkimų šou ne visada vykusiai nešiojęs G.Gibas vėl liko be portfelio. Bet ne be pretenzijų į solidžią valdišką kėdę.

Kas gali paneigti, kad generalinio miškų urėdo pareigybė šio veikėjo vėl nevilioja, ypač kai tokį savą į ją stumia esą dėl aukštų medienos kainų ne vieną įmonę į bankrotą jau nuvarę įvairaus plauko verslininkai? Pavyzdžiui, su keliasdešimt milijonų litų skolų už valstybinę medieną bankrutavo "Klaipėdos mediena", vėliau Šilutės rajone veikusi "Iterflex", UAB "Girių bizonas" pirmtakė "Eglė", "Rietavo baldai" ir kitos "Vakarų medienos grupės" valdomos bendrovės. Didžioji dalis jų medieną gavo skolon, jau būdamos ant bankroto slenksčio ir žinodamos, jog pinigų urėdijoms negrąžins.

Dar vienas veikėjas, pastaruoju metu aktyviai ir viešai reiškiantis savo negatyvią nuomonę apie valstybinių miškų sistemą, - tai buvęs Ignalinos miškų urėdas Vergantas Valiukas. Tai suprantama, nes jis buvo atleistas iš pareigų už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Šio atleidimo teisėtumą patvirtino teismas. Tačiau V.Valiukas neišbrenda iš teismų. Šis "veikėjas" kaltinamas neteisėtu apvaliosios medienos pardavimu ir didelės vertės valstybės turto iššvaistymu, savavališku valstybinės reikšmės miško kirtimu, neteisėtomis statybomis ir suklastoto aukštojo mokslo baigimo diplomo panaudojimu. Teismuose dėl buvusio urėdo veiksmų, dėl didelės vertės valstybės turto iššvaistymo ir dėl galimos nusikalstamos veikos ar neveikimo saugant valstybinės reikšmės miškų statusą yra nagrinėjamos baudžiamosios bylos.

Reformos nesibaigia, o gal dar vienas "Visuomis"

Naujausią reformą Generalinė miškų urėdija baigė prieš trejus metus, efektyvaus darbo paieškos tęsiamos. Per tą laiką daug kas patobulinta, modernizuota.

Idėja miškų urėdijas kartu su kitomis valstybinėmis įmonėmis ir bendrovėmis perduoti valdyti mistiškai valdančiajai kompanijai "Visuomis Holding Company, AB" jau buvo beveik realizuota - 2010 metų rugsėjį kaip valstybinių įmonių valdymo reformos dalis. Šis klausimas, ypač aktyviai nagrinėtas ir pateiktas tvirtinti Vyriausybei, o bendrovė netgi jau buvo įregistruota Valstybiniame turto registre, tačiau sumanymas liko neįgyvendintas kilus nesutarimams pačioje valdančiojoje koalicijoje.

Taigi privatizavimo vajus tai praeina, tai vėl atgimsta. Seimo rinkimų išvakarėse, kaip matyti, prasideda nauja banga, o jos stūmikai yra tie patys agrarininkai, kurie siekė, kad miškai būtų perduoti anuometės valstietės liaudininkės ministrės K.Prunskienės žinion. Tai senas ir vis atgimstantis ŽŪM ir Aplinkos ministerijos interesų konfliktas. O kaip tai galima?

"Agrokoncerno" prezidentas, Valstiečių liaudininkų partijos lyderis Ramūnas Karbauskis balandžio pabaigoje žiniasklaidoje piktinosi: "Miško ir dabar turim pakankamai, tik nemokam tvarkytis. Miškai nevalomi, todėl pūva šakos, neraunami kelmai. Nors visa tai puiki biomasė."

Kas gali paneigti, kad toks puikus derinys: Valstiečiai liaudininkai, R.Karbauskis, Kazimiera ir G.Gibas su S.Paulausko milijonais kuriamas žlugdyti valstybinius miškus - arba dar vienas bio-agro-koncernas, kurį vargiai suvaldys ir po rinkimų sudaryta nauja valdančioji koalicija, ir prezidentė.

Ir atsitiks kaip Rusijoje, kuri "pagal Kanados sistemą" miškų ūkius ("leschozus") panaikino ir miškus nuomoja kiekvienam norinčiajam. Šie turėtų užtikrinti tą patį, ką ir valstybiniai miškų ūkiai - prižiūrėti, valyti, atsodinti, bet tik kerta ir neatsodina, nes neva neturi pinigų. Rusijoje neliko kas prižiūri miškų, dėl to ten ir gaisrai pasiekė jau net europinę dalį, jau ir Maskva duso nuo dūmų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"