TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Taksi smaugia kainų karas

2010 01 23 0:00
Net ir per pusę sumažinus kilometro kainą, taksi klientų nepadaugėjo.
LŽ archyvo nuotrauka

Šventiniam laikotarpiui praėjus taksi įmonės vėl sulaukia tik pavienių klientų. Drastiškai savo paslaugas atpiginę vežėjai neslepia, kad vos suduria galą su galu ir ieško naujų būdų, kaip išgyventi.

Įnirtingiausiai į kainų karą įsitraukė Vilniuje veikiančios taksi įmonės. Prieš porą metų už nuvažiuotą kilometrą prašę 3 litų, pernai vežėjai vienas po kito sumažino kainas iki 1,29-1,50 lito už kilometrą.

Dabar ir įmonės, ir keleiviai jaučia šio sprendimo pasekmes - dauguma taksi automobilių tokie nušiurę, kad jais net nedrąsu važiuoti, o pinigų automobilių parkui atnaujinti nėra.

Taksi paslaugų teikėjų asociacijos prezidentas ir "Martono taksi" direktorius Ričardas Kriukovas LŽ tvirtino, kad dabar Vilniuje taksi paslaugos yra įkainotos net mažiau už savikainą. "Šiandien kituose miestuose kainos yra kur kas aukštesnės nei Vilniuje. Taip atsitiko dėl iškreiptos konkurencijos, kai įmonės nesugeba konkuruoti kitais būdais, išskyrus paslaugų pigumą", - tvirtino jis.

Tikslas - išgyventi

Pasak pašnekovo, net ir per pusę sumažinus kilometro kainą, taksi klientų nepadaugėjo. "Įmonės tikėjosi atimti klientus vienos iš kitų, iš pradžių padaugėdavo pigesnių taksi iškvietimų, bet kai paslaugos atpigo visur, paklausa daugmaž susilygino. Visi atsidūrę tokioje pačioje padėtyje, tačiau kitokių žingsnių nesiima", - teigė jis.

R.Kriukovas neslėpė, kad iš rinkos jau pasitraukė ne vienas konkurencijos neatlaikęs vežėjas: "Stambesnės įmonės supirko mažesnes. Pavadinimų daug, bet iš daugiau nei 40 įvairias taksi firmas Vilniuje valdžiusių savininkų realiai liko vos 6-7."

Pigumo korta žaidžiančios įmonės nesiima kitų būdų klientams pritraukti, todėl paslaugų kokybė nuolat prastėja. Vilniuje važinėja vidutiniškai 14-15 metų senumo taksi automobiliai. Taupoma ir remontui - važiuojant taksi neretai girdimi įtartini garsai iš važiuoklės ar variklio skyriaus.

Šventinis laikotarpis taksi įmonėms, kaip ir kitiems verslininkams, buvo atokvėpio metas, tačiau tik trumpam. Šventiniam šurmuliui nurimus taksi įmonėms vėl atėjo sunkūs laikai.

Artėjant Kalėdoms ir Naujiesiems metams taksi įmonės ir šįmet šiek tiek pakėlė paslaugų kainas, bet praėjusiais metais 4-5 litus siekusių įkainių nepasiekė. Brangiausios paslaugos pagal iškvietimą Vilniuje buvo vos daugiau nei 3 litai už kilometrą, nors įsėdus į automobilį taksi stotelėje kaina pasiekdavo net 7 litus.

Apsukrūs vežėjai

R.Kriukovas tvirtino, kad kol nepagerės visos Lietuvos ekonomikos būklė, neverta tikėtis ir taksi paslaugų rinkos atsigavimo. "Sunku pasakyti, ar tai jau dugnas, viskas priklauso nuo šalies ekonomikos padėties. Tai nėra pirmos būtinybės paslauga, todėl jei žmogui sumažinamas atlyginimas arba jis praranda darbą, šis asmuo automatiškai iškrenta iš klientų tarpo", - teigė pašnekovas.

Jis tvirtino, kad nemažai taksi įmonių sunkmečiu stengiasi sutaupyti apeidamos įstatymus - naudoja degalus, įvežtus iš Rusijos ar Baltarusijos, fiksuoja ne visus vežimus, o kai kurios galbūt net traukiasi į šešėlinį verslą.

Ne paslaptis, kad daugumos taksi įmonių pajamos priklauso ne nuo pervežamų keleivių, bet nuo dirbančių vairuotojų skaičiaus, o šie dažniausiai renkasi įmonę, galinčią pasigirti kuo didesniu keleivių srautu. Vairuotojai kas mėnesį į įmonės kasą įneša fiksuotą sumą pinigų, siekiančią apie kelis šimtus litų, o įmonė padeda jiems gauti visus reikiamus dokumentus, suteikia radijo ryšį ir pasirūpina socialinėmis garantijomis. Visi nuo įmokos likę pinigai atitenka taksistams kaip uždarbis. Todėl įmonės stengiasi pritraukti kuo daugiau klientų, kad vairuotojams netrūktų darbo.

Dar vieną būdą, kaip išvengti griežtų reikalavimų, taikomų taksi vairuotojams, sumanė bendrovė "Kabrioletas", ji veža keleivius prisidengusi automobilių nuomos paslaugų vardu. Įmonė taip sutaupo, nes šiems automobiliams netaikomi tokie griežti reikalavimai kaip taksi, be to, vairuotojams nereikia laikyti taksistams privalomų egzaminų. Klientai už kelionę moka ne pagal taksometro rodmenis, o iš anksto sutartą sumą.

R.Kriukovas patvirtino, kad sostinėje jau yra ne viena įmonė, kuri verčiasi keleivių vežimo paslaugomis prisidengusi automobilių nuomos vardu. "Tai ginčytinas klausimas, šiuo metu nagrinėjamas teismuose. Tai, kas vyksta - pasekmė to, kai dirbama už mažiau nei savikaina. Tai dar vienas būdas taupyti ir mokėti mažiau mokesčių. Nukenčia valstybė", - tvirtino jis.

Kauniečiai išradingesni

Kauno taksi įmonės sostinės pavyzdžiu nepasekė ir kol kas kainų karo nuotaikoms nepasidavė. Šiame mieste vieno kilometro kaina svyruoja apie 2 litus. "Taxi Kaunas" vadovas Mantas Račkauskas tvirtino, kad įmonės klientus dažniau vilioja įvairiomis nuolaidomis, akcijomis, lojalumo kortelėmis ir panašiais pasiūlymais, nes labiau atpiginti paslaugos neįmanoma dėl nuolat didėjančių draudimo įmokų ir brangstančių degalų. "Dirbame visiškai "ant ribos", bet laikomės, laukiame geresnių laikų. Kliento nepaprašysi mokėti daugiau vien todėl, kad degalai pabrango", - teigė jis.

Pasak M.Račkausko, kartais įmonės nukenčia ne tik dėl sumažėjusio keleivių srauto, bet ir dėl neatsakingų vairuotojų, nes patikėti mašiną pirmą kartą matomam žmogui yra labai rizikinga. "Yra buvę, kad įmonės automobilį radome Palangoje įvairuotą į medį, o paties vairuotojo - nė kvapo. Kitą kartą mašina buvo pavogta, o vairuotojas visiškai girtas. Iš tokių žmonių net nieko neatsiimsi, nes jie nieko neturi", - neslėpė jis.

Ramesnė rinka

Mažesniuose miestuose nejuntamas taksi įmonių perteklius, todėl juose rinkos dalyviai nusiteikę optimistiškiau. Šiauliuose veikiančios "Neo taksi" direktorius Darius Klevinskas tvirtino, kad paspaudus šaltukui šiek tiek daugiau nei litą už kilometrą kainuojantiems taksi klientų netrūksta.

"Šis verslas labai priklauso nuo orų ir nuo švenčių. Klientų visada padaugėja per Kalėdas, Velykas, kai lyja ar sninga. Kai šviečia saulutė, jų labai sumažėja", - komentavo jis. Pašnekovas neslėpė, kad vasarą rengta akcija, kai sumokėjęs 4 litų įsėdimo mokestį klientas papildomai nemokėdamas galėjo važiuoti penkis kilometrus, padėjo nenusiristi į patį dugną.

"Kai tai pasiūlėme, vienu metu net nespėjome vežti keleivių. Žinoma, tai lėmė dabartinę automobilių būklę, vėliau kainas šiek tiek pakėlėme, bet keleivių srautas išliko didesnis", - sėkmingą rinkodaros sprendimą komentavo D.Klevinskas.

Įmonės "Rasveža", teikiančios paslaugas Raseiniuose, direktorius Gediminas Kasilauskas patvirtino, kad ir nedideliame miestelyje šiek tiek juntami ekonomikos krizės padariniai, bet dėl to kainų jo vadovaujama įmonė nemažino dėl pabrangusių degalų. Jis tvirtino nesulaukęs didelių klientų srauto pokyčių, bet į ateitį žiūri su nerimu. "Didelės duobės lyg ir nebuvo, manau, kad šie metai bus sunkiausi", - teigė pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"