TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tapti skolininku įmanoma ir per 10 minučių

2007 06 06 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje taip lengva pasiskolinti dar nebuvo: dabar be ypatingų reikalavimų galima gauti didelę vartojimo paskolą - be jokio užstato, vos per kelias minutes suteikiami keliasdešimties tūkstančių litų kreditai. Tačiau tai negąsdina finansų specialistų.

Lietuvoje tampa populiaru skolintis ir tuoj pat turėti tai, ko geidžia širdis. Rodos, niekas nebebijo skolų kupros. Dėl to vartojimo kreditai auga kaip ant mielių, gadindami šalies makroekonominius rodiklius ir gąsdindami valdžią. Tačiau tai džiugina paskolas teikiančias kredito įstaigas, kurios lyg varžosi dėl to, kas lengviau dalija pinigus, o jų paslaugų vis daugėja.

Įrodyti pajamų nereikia

Šios savaitės pradžioje finansų įmonė "General Financing" Lietuvoje pradėjo teikti paslaugą "Kreditas 123" - per kelias minutes galima gauti vartojimo kreditą iki 40 tūkst. litų.

"Norinčiam gauti paskolą ar įsigyti prekę išsimokėtinai vartotojui nereikės pažymų iš darbo apie jo pajamas, o atsakymą dėl paskolos gavimo galimybės jis gaus nepasitraukęs nuo kasos", - tikina Konstantinas Balakinas, "General Financing" generalinis direktorius.

Norint gauti paskolą, užtenka pateikti asmens tapatybės dokumentą. Prie "Sodros", Gyventojų registro tarnybos ir "CreditInfo" duomenų bazių prijungianti sistema įvertina vartotojo mokumą ir pateikia atsakymą, ar jam galima suteikti prašomą paskolą. Už skolintas lėšas perkamas daiktas iš karto tampa vartotojo nuosavybe, o kreditą suteikusi bendrovė jį administruoja.

"General Financing" tikisi iki šių metų pabaigos valdyti 100 mln. litų vertės paskolų portfelį, o per 3-4 metus padidinti jį iki 0,5 mlrd. litų - tai sudartų bent 50 proc. mažmeninio finansavimo rinkos.

Nemokių klientų ne tiek, kiek tikėtasi

Ypatingų reikalavimų įvykdyti nereikia ir norint gauti "Mobile Credit Baltic" teikiamą kreditą. Pakanka užpildyti prašymą: nurodyti asmens duomenis, adresą ir banko sąskaitą. Vėliau įmonė patikrina, ar žmogus neturi registruotų skolų. Jei skolos tęsiasi, tokiam klientui siūloma mažiausia suma arba jo paraiška atmetama.

Dabar įmonė skolina 1,2 tūkst. litų dviem mėnesiams.

Anot Mariaus Zaikausko, įmonės vadovo Lietuvai, liepą "Mobile Credit Baltic" siūlys didesnius kreditus ilgesniam laikotarpiui. Tuomet asmens pajamas įmonė tikrins "Sodros" duomenų bazėje.

Kaip sako M.Zaikauskas, kreditus be užstato "Mobile Credit Baltic" yra suteikusi tūkstančiams klientų. Pusę jų sudaro 21-30 metų, kitą pusę - 31-65 metų mažesnes ir vidutines pajamas gaunantys asmenys.

"Be užstato teikiami kreditai didina blogų paskolų skaičių: mūsų naudojamas skolinimo modelis ne toks griežtas kaip bankų. Tačiau per penkis mėnesius, kai mes veikiame Lietuvos rinkoje, buvome nustebinti, nes tikėjomės didesnio klientų nemokumo", - kalba M.Zaikauskas.

Pašnekovas mato didžiules kreditavimo perspektyvas, mat Lietuvos paskolų portfelio dydis dabar sudaro iki 10 proc. bendrojo vidaus produkto, o išsivysčiusiose šalyse - 50 proc. ir daugiau.

Specialisto žvilgsnis

Lietuvos banko duomenimis, per praėjusius metus bankų paskolos išaugo 72,3 proc., 60,9 proc. iš jų - ne būsto.

Meilutė Jasienė, Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Finansų katedros vedėja, neabejoja, kad kreditavimas didina vartojimą. Tačiau pašnekovė teigia, kad skambinti pavojaus varpais, jog dėl nesudėtingų kreditavimo sąlygų išaugs infliacija, negalima. Jei rinkoje atsiradus pinigų srautui rasis paslaugų ir prekių, kurias bus galima už juos įsigyti, papildomų pinigų kiekis esą infliacijos nepadidins. Pasak specialistės, kai prekių ir paslaugų pagaminama daugiau, nei suvartojama, krinta jų kainos. Tačiau tokiu atveju esą mažėja ir vartojimo kreditų paklausa.

"Negaliu kategoriškai teigti, kad Lietuvoje kreditavimas katastrofiškai didelis. Tačiau jei jis augs staiga, didės blogų paskolų skaičius, bankams grės bankrotas, o bankrutavę bankai į krizę stums įmones", - kalba M.Jasienė.

Pasak jos, Lietuvos bankas gali mažinti kreditų išdavimą didindamas privalomųjų paskolų normą. Tačiau pašnekovė pažymi, kad daugelis Lietuvoje veikiančių bankų - užsienio įmonių padaliniai, tad didesnė privalomųjų paskolų norma nebūtinai apribos bankų galimybes teikti kreditus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"