TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Taromatai ne visada – arčiausiai namų

2016 03 07 6:00
„Maxima“ nuotrauka

Gyventojai džiaugiasi daugiau nei mėnesį veikiančia vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, tačiau ir skundžiasi, kad Vilniuje taromatų neranda net kai kuriose didžiųjų tinklų parduotuvėse Antakalnyje ir Pilaitėje, o miesteliuose tara ir pakuotės ir toliau priimami rankiniu būdu, nes taromatų čia – vos vienas kitas.

Prekybos tinklų atstovai teigia, kad vykdo įstatymo reikalavimus taromatus įrengti šalia didžiųjų parduotuvių, o mažesnio nei 300 kv. metrų ploto krautuvėse pirkėjai jas gali rasti viduje. Tačiau yra ir tokių mažų prekybos punktų, kur taromatus įrengti tiesiog fiziškai neįmanoma.

Prekybininkai ramina klientus, kad nebūtina tą pačią ar kitą dieną skubėti į parduotuvę išgryninti kvito už priduotą tarą. Tai esą galima padaryti ir po metų, svarbiausia, kad kvite išspausdinanti informacija nebūtų pažeista ar išblukusi.

Visur įrengti nespėjo

Sostinės Antakalnio mikrorajone, šalia Šilo tilto gyvenantys vilniečiai stebisi, kodėl čia veikiančioje didelėje „IKI Neris“ parduotuvėje neįrengtas užstato pakuočių priėmimo taromatas, nors kitose šio tinklo panašaus dydžio parduotuvėse taromatai veikia.

„Iki“ parduotuvių tinklą valdančios UAB „Palink“ Viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė „Lietuvos žinias“ informavo, kad taromatas šioje parduotuvėje dar neįrengtas dėl techninių kliūčių. „Planuojame jį įrengti per kovo mėnesį“, – žadėjo ji.

Užstato pakuočių taromatai, pasak B. Čaikauskaitės, įrengti visose „Iki“ prekybos tinklo parduotuvėse, kurių prekybinis plotas yra didesnis kaip 300 kv. metrų. „Visose kitose mažesnėse tinklo parduotuvėse tara priimama mūsų darbuotojų ankstesne tvarka, tačiau čia galima priduoti tik daugkartinę tarą. Šiuo metu yra keletas išimčių – tai šiuo metu rekonstruojamos parduotuvės“, – aiškino tinklo atstovė.

Gyventojų nusiskundimų, kad šalia jų namų esančioje parduotuvė nėra taromato, prekybos tinklas esą nėra sulaukęs. „Siūlome kreiptis į artimiausią kitą mūsų tinklo parduotuvę, – sakė ji. – „Iki“ šiuo metu turi 235 parduotuves. Neplanuojame taromatų įrengti 61 parduotuvėje.“

Renata Saulytė, „Maxima LT“ komunikacijos vadovė teigė, kad taromatai įrengti visose tinklo parduotuvėse, kurių prekybos plotas didesnis negu 300 kv. metrų. Mažesnėse parduotuvėse jie įrengti parduotuvės viduje arba išorėje, tačiau, pasak jos, kai kuriose parduotuvėse taromatų įrengti nepavyko dėl objektyvių aplinkybių. Pavyzdžiui, Vilniuje, Pilaitėje, viena parduotuvė įrengta bute (yra ir daugiau tokių parduotuvėlių), joje taromatas tiesiog netilptų.

Pasak jos, būta atvejų, kai pirkėjai piktinosi, kad parduotuvėje nėra taromato. Pardavėjos mandagiai nurodydavo kioskelį lauke, kuriame įrengti taromatai ir pirkėjus nuramindavo. „Neatmeskime tos galimybės, kad dalis žmonių, tiesiog „nemato“ taromato ir nepagalvoja, ko pasiklausti. Kioskelis su taromatais gali būti už parduotuvės, pavyzdžiui, didžiulėje „Maxima“ bazėje taromatas įrengtas prie parduotuvės, automobilių stovėjimo aikštelėje. Nors iškabos didžiulės, žmonės praeina ir „nepastebi“ didžiulio kiosko. Eina ir klausia: „Kur pas jus taromatas“, – pasakojo R. Saulytė.

„Maxima“ pirkėjai dabar gali naudotis 200 taromatų prie 198 tinklo parduotuvių miestuose ir miesteliuose. Lietuvoje veikia 234 „Maxima“ parduotuvės. „Tai reiškia, kad 34 parduotuvių prekybos plotas yra mažesnis negu 300 kvadratinių metrų. Tokiais atvejais siūlome pirkėjams eiti į didesnę tinklo parduotuvę ir ten priduoti užstato pakuotę“, – sakė R. Saulytė.

Rajonuose – vienas kitas taromatas

Mažesniuose miesteliuose tara ir pakuotės iš gyventojų ir toliau bus priimami rankiniu būdu, nes taromatų čia – vos vienas kitas. Alytaus rajone taromatai įrengti tik trijose gyvenvietėse – Dauguose, Pivašiūnuose ir Kumečiuose esančiose parduotuvėse. O miesto statusą turinčiame Simne jų nėra nė vieno. Kaip rašo Alytusplius.lt, mažos parduotuvės Simne pakuočių surinkti neprivalo, nes tokia prievolė numatyta tik kaimo parduotuvėms.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas nustato, kad visi vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą. Išimtis taikoma parduotuvėms, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. metrų (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse. Tačiau šie pardavėjai gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.

Daugkartines pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, priimti ir grąžinti užstatą, privalo visi šių pakuočių pardavėjai, išskyrus prekiaujančius smulkiose parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių).

VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ interneto svetainėje www.grazintiverta.lt skelbiami visi Lietuvoje veikiantys taromatai ir rankinio grąžinimo vietos. Svetainėje esančiame žemėlapyje lengva susirasti, kur ir kuriuo būdu arčiausiai pavyks priduoti pakuotes ar butelius.

Taromatai pririšti prie parduotuvių

Naujieji taromatai išduoda kvitą, už kurį galima atsiimti grynuosius pinigus arba įsigyti prekių, tačiau tik toje parduotuvėje, kuriai priklauso konkretus taromatas. Kvito nepavyks išgryninti ne tik kito prekybos tinklo parduotuvėje, bet ir, pavyzdžiui, „Iki“ ar „Maxima“ parduotuvėje kitame mikrorajone ar kitame mieste.

„Nusiskundimų dėl to negauname, – tikino R. Saulytė. – Paprastai užstato pakuotę žmogus atnešą į tą parduotuvę, kurioje dažniausiai apsiperka.“

Tačiau ji pripažino, kad turistui Palangoje „prisirišti“ prie konkrečios parduotuvės nėra itin patogu. „Bet tai pavieniai atvejai. Kita vertus, žmogus, nešdamas pakuotes į „Iki“, neuždirbs daugiau – visur pakuotės kaina 10 centų. Svarstėme su Prekybos įmonių asociacija, ar galimybė kvitus išgryninti bet kurioje parduotuvėje būtų aktuali, tačiau svarių argumentų neišgirdome. Techninės galimybės tai leistų. Bet sistema vos pradėjo veikti, ji dar bus tobulinama. Manau, visi prekybininkai kartu su užstato sistemos administratoriumi sės ir svarstys galimybę, kad nesvarbu, kur žmogus pakuotes pridavė, kvitą galėtų išgryninti be kurioje parduotuvėje“, – spėjo R. Saulytė.

„Gavus kvitą nebūtina skubėti jo išsikeisti, užstatą galima susigrąžinti ir kitą dieną. Tačiau rekomenduojama kvitų nekaupti, kad jie nepasimestų ir neprarastumėte užstato“, – ragina sistemos administratorius.

Prekybininkai aiškina, kad skubėti nėra reikalo, svarbiausia – išsaugoti nepažeistą kvitą. Toks kvitas su nenusitrynusiu brūkšniniu kodu, kurį sistema nuskaito, galios ir po metų.

Vienkartinių pakuočių užstato sistema Lietuvoje pradėjo veikti nuo vasario 1 dienos. Tad jau daugiau kaip mėnesį už užstato sistemos ženklu (stilizuota D raide) pažymėtą tarą – vienkartines stiklines, metalines ir plastikines pakuotės – imamas 10 centų vertės užstatas, kuris grąžinamas, kai pirkėjas grąžina tarą į taromatus arba rankinio surinkimo vietose. Į taromatus galima grąžinti ir daugkartinėje gėrimų pakuočių užstato sistemoje dalyvaujančią tarą – stiklinius alaus ir giros butelius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"