TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Taromatai nepriims pieno butelių

2016 04 01 6:00
Stipriųjų gėrimų buteliai yra įvairių formų, patys svaigalai kainuoja nemažai, tad 10 centų užstatas būtų neadekvatus. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vasario 1 dieną startavusi užstato pakuočių sistema nuo gegužės 1-osios pradės veikti visa apimtimi. Po mėnesio baigsis pereinamasis laikotarpis ir visi prekybos tinkluose parduodami gėrimai jau turės būti išpilstyti į užstato sistemos ženklu pažymėtą tarą. Tačiau pieno, kefyro ir stipriųjų gėrimų buteliai liks išimtis – jų taromatai nepriims.

Nuo gegužės 1 dienos visos Lietuvoje parduodamų gėrimų pakuotės bus pažymėtos specialiu ženklu, o jas pridavę pirkėjai galės atsiimti 10 centų užstatą. Tačiau pieno, kefyro ar stipriųjų gėrimų pakuočių ir butelių į užstato sistemą įtraukti neketinama. Šią tarą ir toliau reikės išmesti į specialius stiklo bei plastiko atliekoms skirtus konteinerius šalia namų.

Paežerėse nesimėto

Pienas ir kefyras neretai išpilstomas ne tik į kartonines pakuotes ar polietileno maišelius, bet ir į plastiko butelius. Tad neretas pirkėjas ant tokio butelio ieško užstato sistemos ženklo, o neradęs susimąsto: kur šią tarą išmesti, ar ją priimtų naujieji taromatai, ar verta butelį išplauti?

VšĮ Užstato sistemos administratoriaus generalinis direktorius Gintaras Varnas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog kefyro ir pieno pakuočių taromatai nepriima visame pasaulyje. „Nė vienoje šalyje pieno ir kefyro pakuotės nėra įtrauktos į užstato sistemą. Taromatai priima tik stiklo butelius, plastiko ir metalo pakuotes, į kurias buvo išpilstyti tik tam tikrų rūšių gėrimai: alus, lengvi alkoholiniai gėrimai, sultys, limonadas, mineralinis vanduo. Maistas (žirneliai ir kiti produktai), pienas, kefyras į šį sąrašą nepatenka“, – dėstė jis.

Pasak G. Varno, užstato sistema pirmiausia skirta pakuotėms, labiausiai teršiančioms aplinką. „Tai pakuotės, kurias gyventojai dažnai naudoja gamtoje, parkuose, paežerėse ir kitur. Turbūt retas žmogus nešasi prie ežero pieno ar kefyro. Šie produktai skirti vartoti namie. Todėl pieno pakeliai ir buteliai nedaro tokios žalos gamtai kaip, pavyzdžiui, alaus skardinės. Pieno pakuotes reikia mesti į rūšiavimo konteinerius prie namų arba į sąvartyną. Nesu matęs, kad Vilniuje palei Nerį būtų primėtyta pieno pakelių“, – aiškino G. Varnas.

Terštų įrenginius

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovui Laurynui Vilimui atrodo teisinga ir logiška, kad pieno ir kefyro pakuotės neįtrauktos į užstato sistemą, nes to esą niekur pasaulyje nėra dėl higienos. „Pienas ir kiti produktai genda, rūgsta. Turbūt per drąsu tikėtis, jog gyventojai išplaus kiekvieną butelį. Todėl kiltų higienos problemų pakuočių surinkimo vietose, čia kauptųsi bakterijos“, – tvirtino jis.

Pasak L. Vilimo, stipriųjų gėrimų tara nepateko į sistemą taip pat dėl logiškų priežasčių. „Argumentai visiškai aiškūs. Užstato sistema sukurta ir užstato dydis nustatytas tam, kad motyvuotų žmogų grąžinti pakuotę. Stipriųjų gėrimų buteliai yra įvairių formų, o svaigalų kaina gerokai didesnė negu 3 ar 5 eurai, ir 10 centų užstatas tiesiog būtų neadekvatus motyvas tokiai tarai grąžinti. Šiaip Lietuvoje mes nieko neišradinėjame, tik remiamės gera, kitose šalyse patikrinta praktika“, – kalbėjo L. Vilimas.

Užstato sistemos diegimu, anot jo, pirmiausia siekiama aplinkosaugos tikslų.

Šiukšlynai prie taromatų

Pieno pakuotės nedaro tokios žalos gamtai kaip, pavyzdžiui, alaus skardinės, nes retas nešasi jas prie ežero.Romo Jurgaičio nuotrauka

Šiuo metu prie taromatų galima išvysti krūvas paliktų vyno ir kitų butelių bei mineralinio vandens pakuočių, kurių aparatai nepriėmė. Pirkėjai taromatų „išstumtą“ tarą tiesiog numeta šalia.

Ši netvarka, Užstato sistemos administratoriaus vadovo G. Varno nuomone, turėtų baigtis maždaug po mėnesio. „Dar tebėra pereinamasis laikotarpis, kai rinkoje esama ir užstato, ir neužstato pakuočių. Be to, gyventojai turi sukaupę jų iš anksčiau. Kai kurie tiesiog eksperimentuodami neša į taromatus pakuotes, nepažymėtas užstato ženklu. Aparatai jų nepriima, tad gyventojai ir palieka šalia esančiose šiukšliadėžėse. Iš tikrųjų žmonėms reikėtų atidžiau žiūrėti: jeigu butelis ar skardinė nepažymėti užstato sistemos ženklu, nėra prasmės jų nešti į taromatą, geriau iškart išmesti į rūšiavimo konteinerius“, – patarė G. Varnas.

Priima ir pardavėjai

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad taromatai įrengti ne visose net ir didesnėse parduotuvėse, nors, atrodytų, turėtų ten būti. Pavyzdžiui, Vilniuje šių aparatų kai kuriose didžiųjų tinklų parduotuvėse neranda Antakalnio ir Pilaitės mikrorajonų gyventojai. O mažesniuose miesteliuose pakuotes iš gyventojų toliau priima parduotuvių darbuotojai, nes taromatų čia – vos vienas kitas.

Prekybos tinklų atstovai laikraščiui tvirtino, kad įstatymo reikalavimus įrengti taromatus šalia didžiųjų prekybos centrų vykdo, o mažesnio ploto parduotuvėse pirkėjai juos gali rasti viduje. Tačiau kai kur esą tiesiog fiziškai neįmanoma jų pastatyti, nes trūksta vietos.

VšĮ Užstato sistemos administratoriaus vadovas atkreipė dėmesį, kad Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas neįpareigoja parduotuvių įrengti taromatus, tik nustato, kad užstato sistemoje privalo dalyvauti parduotuvės, kurių prekybinis plotas yra didesnis kaip 300 kv. m, taip pat kaimo parduotuvės. Jose privaloma priimti vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą. Taigi ten, kur nėra taromatų, pakuotes priima ir pardavėjai.

„Parduotuvė tiesiog gali neužsisakyti iš mūsų taromato, nes jai nereikia jo. Bet mes prašysime parduotuvių, kuriose surenkama daugiau pakuočių, tokį aparatą įrengti. Taromatas leidžia taupyti sąnaudas ir yra kur kas patogesnis vartotojams. Mūsų supratimu, didesnės parduotuvės tikrai norės juos turėti, juolab jog tai nieko nekainuoja. Jei kai kur taromatų dar nėra, tai nereiškia, kad jų ir nebus. Tiesiog šiuo metu ne visi užsakyti taromatai yra pastatyti“, – sakė G. Varnas.

Taromatas įrengiamas parduotuvėje, jeigu joje per mėnesį surenkama 10 tūkst. vienkartinių pakuočių. Kitu atveju pakuotės priimamos rankiniu būdu. VšĮ Užstato sistemos administratorius tokias prekybos vietas aprūpina surinkimo priemonėmis – specialiais maišais, laikikliais.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas L. Vilimas mano, kad toks principas teisingas, nes statyti maždaug 20 tūkst. eurų kainuojantį taromatą ten, kur jis neatsipirks, neapsimoka.

VšĮ Užstato sistemos administratoriaus vadovas G. Varnas teigė, jog visas pakuočių užstato sistemos paveikslas ir jos pranašumai išryškės gegužės mėnesį, kai bus įrengti beveik visi taromatai ir priimamos visos pakuotės. „Užstato sistemoje dalyvauja apie du tūkstančiai parduotuvių, šimtai gamintojų ir milijonai gyventojų, tad, suprantama, jog kai kas dar nesupranta ko nors ar kas nors nepavyksta. Tačiau sisteminių problemų, kad kažkas iš principo neveiktų, iki šiol tikrai neišryškėjo“, – tikino jis.

Vienkartinių pakuočių užstato sistema Lietuvoje pradėjo veikti vasario 1-ąją. Nuo šios dienos už užstato sistemos ženklu (stilizuota D raide) pažymėtą tarą – vienkartines stiklines, metalines ir plastikines pakuotės – imamas 10 centų užstatas, kuris grąžinamas, kai pirkėjas atneša tarą į jos surinkimo vietas arba įmeta į taromatus. Aparatai priima ir daugkartines gėrimų pakuotes – stiklinius alaus bei giros butelius.

SKAIČIAI IR FAKTAI

Per pirmą naujosios užstato sistemos veikimo mėnesį Lietuvos gyventojai į taromatus jau grąžino daugiau kaip 3,6 mln. pakuočių. VšĮ Užstato sistemos administratorius yra pasirašęs sutartis su maždaug 2000 parduotuvių dėl pakuočių surinkimo. Kovo mėnesio pradžioje 570 parduotuvių jau turėjo taromatus, kitose tara buvo surenkama rankiniu būdu.

Gyventojai daugiausia – apie 2,6 milijono – į taromatus grąžino daugkartinių stiklinių giros ir alaus butelių. Tačiau pirkėjai jau pradeda aktyviai grąžinti ir vienkartines pakuotes – naujuoju užstato ženklu pažymėtus plastiko ir stiklo butelius, metalo skardines. Jos turi būti tuščios, nesuglamžytos, o brūkšninis kodas ant etiketės – nepažeistas.

Surinktos pakuotės toliau keliauja į skaičiavimo centrą. Čia dar kartą suskaičiuojamos ir paruošiamos perdirbti. Vien šiais metais VšĮ Užstato sistemos administratorius planuoja surinkti daugiau kaip 300 mln. vienkartinių pakuočių, 80 proc. jų – per taromatus.

Šaltinis: VšĮ Užstato sistemos administratorius

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"