TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tarp veterinarų bedarbių nepasitaiko

2016 02 04 6:00
Vilniaus kolegijos nuotrauka

Vilniaus kolegijos (VK) Agrotechnologijų fakulteto, rengiančio veterinarijos felčerius, dėstytojai ir vadovai įsitikinę, kad gyvūnų gydymas reikalauja dar daugiau žinių ir išmanymo nei tradicinė, žmonių ligoms gydyti skirta medicina.

VK dėstytojas Pavelas Trusevičius vadovauja ir Buivydiškių veterinarijos klinikai. „Kaip mokytojui, kunigui ar gydytojui, taip ir veterinarui reikia pašaukimo, vidinio pasirengimo dirbti su gyvūnais“, – sakė jis. Kad būsimam veterinarui reikia įgyti itin daug žinių, iš daugiametės patirties žino ir VK Agrotechnologijų fakulteto dekanė Nijolė Liepienė.

Įsidarbina beveik visi

Kaip LŽ teigė N. Liepienė, Vilniaus kolegija veterinarijos felčerius rengia jau nuo 1962 metų, įstaiga turi ilgametes mokymo tradicijas ir praktiką. „Mūsų aukštojoje mokykloje studentai rengiami tik nuolatine studijų forma, stacionare. Studijos trunka trejus metus, o pastaruosius keletą metų į vieną vietą pretenduoja trys stojantieji. Per metus priimame dvi būsimų veterinarijos felčerių grupes. Galėtume priimti ir tris, tačiau akylai sekame rinką ir matome, kiek mūsų rengiamų specialistų reikia. Džiugu, kad Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto absolventai, baigę mokslus, galima sakyti, šimtu procentu įsidarbina pagal įgytą specialybę. Tad manome, kad būtent tiek Lietuvoje reikia veterinarijos felčerių“, – kalbėjo pašnekovė.

VK Agrotechnologijų fakulteto dekanė pasidžiaugė, jog dauguma aukštosios mokyklos absolventų siekia įsidarbinti savo gyvenamosiose vietovėse, tad parengti sostinėje specialistai grįžta dirbti į gimtąsias vietas. Tačiau didžioji dalis veterinarijos felčerių renkasi darbą smulkiųjų gyvūnų klinikose, o stambiųjų gyvūnų – galvijų, arklių – priežiūrai veterinarijos felčerių rajonuose vis dar trūksta.

"Kaip mokytojui, kunigui ar gydytojui, taip ir veterinarui reikia pašaukimo, vidinio pasirengimo dirbti su gyvūnais", - įsitikinęs Pavelas Trusevičius.Vilniaus kolegijos nuotrauka

Daug gydymo „objektų“

Anot dekanės, veterinarijos felčeriui reikia įgyti daugiau žinių negu jo kolegai, ketinančiam savo ateitį skirti žmogaus sveikatos priežiūrai. „Mūsų studentai mokosi visų tų disciplinų, kurias stidijuoja ir vadinamieji žmonių gydytojai, – nuo gyvūnų anatomijos, patologijų, visų galimų gyvūnų ligų. Tačiau turėkime omenyje, kad gyvūnų rūšių yra daugybė, o žmonių – viena“, – šyptelėjo pašnekovė. N. Liepienės teigimu, stojantiems į VK Agrotechnologijų fakulteto veterinarijos felčerio specialybę reikia gana didelio konkursinio balo. Programa parengta stambiųjų gyvūnų priežiūrai ir slaugai, o nuo trečio kurso studentai gali rinktis specializaciją: smulkiųjų gyvūnų slaugą ir priežiūrą bei laboratorinę diagnostiką.

„Kolegijos studijos tuo ir skiriasi nuo universitetinių, kad daugiau nei trečdalį mokymosi laiko sudaro praktika. Praktinis studentų pasiruošimas darbui prasideda Buivydiškių veterinarijos klinikoje, kurios dalininkė yra Vilniaus kolegija. Klinika įsteigta specialiai tam, kad studentai jau nuo pirmo kurso čia pradėtų budėjimus, dalyvautų operacijose. Iš pradžių kaip stebėtojai, o įgiję praktinių įgūdžių – ir kaip asistentai ne tik Buivydiškėse, bet ir kitose veterinarijos klinikose“, – aiškino N. Liepienė.

Reikia pašaukimo

Ketvirtus metus VK būsimiems veterinarijos felčeriams dėstantis ir Buivydiškių veterinarijos klinikai vadovaujantis P. Trusevičius tvirtino, kad šiuolaikiniai studentai būsimą profesiją renkasi atsakingiau, žinodami, kad jie nori ateityje dirbti su gyvūnais. Labai nedaug jaunų žmonių stoja mokytis atsitiktinai. Tokie pastudijavę metus ir supratę, jog pašaukimo veterinarijai nejaučia, meta studijas. „Kaip mokytojui, kunigui ar gydytojui, taip ir veterinarui reikia pašaukimo, vidinio pasirengimo dirbti su gyvūnais“, – šyptelėjo praktikuojantis veterinaras ir VK dėstytojas.

Jis sutinka su teiginiu, kad veterinarija reikalauja dar daugiau žinių nei tradicinė, žmogaus sveikatai skirta medicina. „Yra geras išminčiaus posakis, kad gydytojas gydo žmogų, o veterinarai gelbėja žmoniją. Tai daug pasako apie profesiją“, – įsitikinęs P. Trusevičius. Jo vadovaujamoje klinikoje gydomi patys įvairiausi gyvūnai – nuo egzotinių gyvačių, vėžlių, papūgų iki arklių ir galvijų. Tačiau didžiausią dalį veterinaro pacientų, be abejo, sudaro žmonių augintiniai – katės ir šunys. Pasak veterinaro, mūsų mažieji broliai šiais laikais serga labai panašiomis ligomis kaip ir žmonės – alergijomis, virškinimo trakto sutrikimais, kenčia nuo infekcijų bei virusų. Tačiau gydyti juos reikia kitaip, o tam, kad profesionaliai tai padarytum, tenka sugraužti daug karčių mokslo šaknų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"