TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tarp viešbučių iškabų - naujos žvaigždės

2013 09 25 6:00
2012 metais sostinėje atidaryti dar du nauji viešbučiai: „Kempinski Hotel Cathedral Square“ ir norvegų viešbučių tinklo „Nordic Choice Hotels“ viešbutis „Comfort Hotel LT“. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Lietuvos turizmas pasitempė - apgyvendinimo įstaigos jau fiksuoja šiek tiek didesnį turistų skaičių bei kambarių užimtumą, bet sujudimo viešbučių rinkoje dar nėra. Tikimasi, kad šį sąstingį nutrauks sumažinto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) privilioti užsienio investuotojai. Į Lietuvą planuoja įžengti pasauliniai viešbučių tinklai - Gedimino prospekte gali sužibėti "Hilton“ iškaba.

Pirmą šių metų pusmetį šalies viešbučiuose ir moteliuose nakvojo 767,2 tūkst. turistų – tai yra 7,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš jų dauguma - 89 proc. - apsistojo didžiųjų ir kurortinių miestų viešbučiuose bei moteliuose. Tokius duomenis pateikė Lietuvos statistikos departamentas.

Daugiau turistų negu pernai sulaukė apgyvendinimo įstaigos šešiose apskrityse iš dešimties. O daugiausia svečių per pirmą pusmetį priėmė Vilniaus (408 tūkst.), Klaipėdos (173,7 tūkst.), Alytaus (136,2 tūkst.) ir Kauno (120,7 tūkst.) apskričių apgyvendinimo įstaigos. Šiemet truputį išaugo ir viešbučių užimtumas: antrą šių metų ketvirtį buvo užimta 51,2 proc. kambarių, o pernai tuo pačiu laikotarpiu – 48,1 procento.

Užsieniečiai aktyvesni

Atsigaunant šiam verslui statistikai skaičiuoja, kad apgyvendinimo įstaigų skaičius tik šiek tiek išaugo. Paėjusių metų antrą ketvirtį viešbučių buvo 360, o šiais metais tuo pačiu laikotarpiu jų skaičius siekė 374.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė ypatingo suaktyvėjimo rinkoje sakė nematanti, nes šalyje veikiantys bankai viešbučių verslą tebepriskiria prie rizikos grupės. Nepalankios kreditavimo sąlygos stabdo vietos verslo plėtrą ir naujus projektus šioje srityje. Tačiau užsieniečiai jau įžvelgia Lietuvoje perspektyvą - esama nemažai užsienio investuotojų parengtų projektų, daug jų "žvalgų" nardo viešbučių sektoriuje.

„Lietuviai labai sunkiai gauna paskolas imtis šio verslo – reikia turėti savo lėšų, kad pradėtum kokį nors projektą. Todėl mūsų rinką daugiau šniukštinėja, ja domisi užsienio investuotojai, daugiausia - investicinės kompanijos“, - sakė ji.

E.Šiškauskienė įsitikinusi, kad rinką išjudins nuo 2015 metų numatytas mažesnis 9 proc. PVM, nes jis leis Lietuvai su šalimis kaimynėmis lygiaverčiai konkuruoti. Tiesa, šiuo metu, anot jos, viešbučių sektoriuje susiklosčiusi dviprasmiška situacija: ne sezono metu fiksuojamas apie 50 proc. viešbučių užimtumas neatrodo labai palankus investuotojams, tačiau vasarą, ypač jei vyksta renginiai, laisvų vietų viešbučiuose nelieka. Todėl esą dedama pastangų situaciją subalansuoti ir investicijų privilioti plėtojant konferencijų, medicinos ir SPA turizmą.

Nesiekia ikikrizinio lygio

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis sakė Vilniaus mieste nematantis didesnio aktyvumo nei įprasta, esą pastaraisiais metais pokyčių viešbučių sektoriuje, nors ir gerėja turizmo rodikliai, nebuvo – per metus buvo atidaromi vos keli viešbučiai. Viešbučių statybos bumas buvo 2002-2004 metais, o "persotinimo" taškas rinkoje pasiektas 2003-2005 metais, kai plėtros tempai pralenkė turistų srauto augimą.

E.Šiškauskienė įsitikinusi, kad viešbučių rinką išjudins nuo 2015 metų numatytas mažesnis 9 proc. PVM, leisiantis Lietuvai su šalimis kaimynėmis konkuruoti lygiaverčiai.

Pašnekovas nurodė, kad 2009 metais augimas vyko ekonominės klasės sektoriuje ir išliko šiek tiek atsparesnis nei aukštesnės klasės viešbučių rinka. Gavus ES struktūrinių fondų paramą, 2011 metais Vilniuje buvo baigta ekonominės klasės „Green Vilnius hotel“ viešbučio statyba, 2012 metais sostinėje atidaryti dar du nauji viešbučiai: „Kempinski Hotel Cathedral Square“ ir norvegų viešbučių tinklo „Nordic Choice Hotels“ 200 kambarių viešbutis „Comfort Hotel LT“.

„Viešbučių statistika pagaliau pagerėjo, bet veiklos rodikliai kol kas tikrai nesiekia ikikrizinio lygio. Todėl vykdančių labai didelį viešbučių projektą verslų nematyti. Reikia pripažinti, kad labai nemažai naujų viešbučių dalį pinigų gavo iš ES, ir aš abejoju, kad jie be šio finansavimo būtų vykdomi ir buvę labai pelningi. Tai reiškia, jog šis verslas nėra toks patrauklus, kad plėtotojai įžvelgtų didelius pinigus“, - sakė jis.

Dairosi stambūs tinklai

Vis dėlto naujienų rinkai atneša tie, kas sugeba žvelgti į tolesnę ateitį. „Ketinimų Lietuvoje artimiausioje ateityje atidaryti viešbučius turi stambūs pasaulio viešbučių tinklai. Dviejų žvaigždučių tinklo „Campanile“ viešbutį Vilniuje netoli oro uosto planuoja JAV kapitalo Prancūzijos viešbučių grupė „Louvre“. „Hilton“ turi ketinimų atverti duris sostinės Gedimino prospekte, šalia Lukiškių aikštės“, - sakė S.Vagonis ir pridūrė, jog „Hilton“ galimybes įžengti į Lietuvą svarsto jau beveik dešimtmetį.

Planų įsikurti sostinėje turi ir vienas didžiausių pasaulio tinklų „Sheraton“. Tuo tarpu „Ramada“, šiuo metu turinti vieną 55 kambarių viešbutį sostinės Subačiaus gatvėje, svarsto galimybę atidaryti viešbutį šalia Birštono.

Palangoje jau nuo šių metų lapkričio atvers duris naujas viešbutis „Amberton Green Apartments“, o nuo rugpjūčio mėnesio veikia nauja sanatorija „Gradiali", neseniai įsikūrė ir viešbutis „Amber Palace Hotel“. Vis dėlto Palangos turizmo informacijos centro direktoriaus pavaduotoja Egidija Smilingienė LŽ nurodė, kad Palangos viešbučių rinka labiau išsiskiria ne naujais žaidėjais, o esamų viešbučių atnaujinimu ir naujomis pramogomis arba paslaugomis, pavyzdžiui, įrengtais lauko baseinais ar kavinėmis.

Sunkiau atsiperka

Vis dėlto iki šiol į viešbučius investavo daugiausia lietuviškas kapitalas, nors statytojams naudingiau investuoti į gyvenamosios paskirties NT ar komercinius pastatus. „Juos parduoti ar išnuomoti, jeigu turi patirties, yra paprasčiau, negu eiti į gana sudėtingą ir daugiau žinių reikalaujantį viešbučių verslą“, - sakė S.Vagonis.

Be to, kaip pažymėjo NT ekspertas, imdamasis projekto ir nebūdamas viešbučio operatoriumi, projekto vykdytojas tik domisi, kokio dydžio nuomą jam galėtų mokėti viešbučio operatorius. Tačiau šiandien didesnės nuomos galima tikėtis iš biuro patalpų nuomininkų, o ir investicijos į standartinį biuro pastatą ar daugiabutį namą dažniausiai būna mažesnės.

Vyrauja lietuviškas kapitalas

ViešbutisMetaiKategorijaPlėtotojo kilmė
Europa Stay Vilnius2009EkonominisLietuviškas
Gilė2009EkonominisLietuviškas
Green Vilnius Hotel2011EkonominisLietuviškas
Kempinski Hotel Cathedral Square2012PrabangusLietuviškas
Comfort Hotel LT2012VidutinisNorvegiškas

Šaltinis: "Ober-Haus" inf.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"