TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tarptautinė finansų rinka euro įvedimą Lietuvoje vertina rekordiškai mažomis palūkanomis

2014 10 13 11:35
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos ilgalaikės skolos vertybinių popierių palūkanos antrinėje rinkoje pasiekė rekordines žemumas, o euro įvedimas yra viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių augantį tarptautinės finansų rinkos dalyvių pasitikėjimą Lietuva. 

„Bendrą rinkos kryptį lemia mažų palūkanų normų aplinka pasaulio rinkose, tačiau Lietuvos skolos vertybinių popierių palūkanos krenta sparčiau. Dėl to mažėja palūkanų atotrūkis nuo ypač saugiais laikomų skolos vertybinių popierių, tokių kaip Vokietijos obligacijos. Tokie pokyčiai leidžia tvirtinti, kad būtent artėjantis euro įvedimas Lietuvoje yra viena esminių palūkanų mažėjimo priežasčių, nes bendroji valiuta panaikina nacionalinės valiutos nuvertėjimo ir sumažina šalies nemokumo riziką bei su tuo susijusias rizikos priemokas“, – sako Sigitas Šiaudinis, Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus viršininkas.

2024 m. išperkamų Lietuvos euroobligacijų eurais palūkanos antrinėje rinkoje nuo metų pradžios sumažėjo 1,6 proc. punkto – iki 1,79 proc. – ir buvo istoriškai žemiausio lygio. Rizikos priedas, palyginti su Vokietijos obligacijomis, nuo šių metų vasario mėn. sumažėjo 0,7 proc. punkto – iki 1,11 proc.

2023 m. išperkamų Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių litais palūkanos, naudojamos konvergencijai įvertinti, nuo metų pradžios iki rugsėjo mėn. sumažėjo 1,3 proc. punkto – iki istoriškai žemiausio 2,42 proc. lygio.

Dar pernai Lietuvos banko ekonomistų atliktas tyrimas parodė, kad euro įvedimas leistų šaliai skolintis pigiau. Pagal pagrindinį vertinimo scenarijų vidutinės palūkanos už Vyriausybės vertybinius popierius euro įvedimo metais sumažėtų 0,80 proc. punkto, gyventojams ir verslui skolinimosi kaina būtų apie 0,5 proc. punkto mažesnė, nei neįvedus euro.

Mažesnės palūkanų normos vidutiniu laikotarpiu (2015–2022 m.) leistų sutaupyti iki 3,9 mlrd. Lt palūkanų išlaidų. Gyventojams ir verslui tektų didžioji šios naudos dalis (iki 2,3 mlrd. Lt), kitą dalį (iki 1,6 mlrd. Lt) dėl sumažėjusių skolos valdymo išlaidų sutaupytų valstybės biudžetas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"