TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tarptautinėje konferencijoje pasidalijo itin svarbia patirtimi

2016 09 17 6:00
Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Tarptautinė konferencija apie inovacijas agroversle į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutą sukvietė šioje srityje daugiausia patirties turinčius mokslininkus bei verslininkus ne tik iš mūsų šalies, bet ir iš Latvijos, Estijos, Švedijos bei Norvegijos.

Per dvi dienas vykusį svarbų renginį paskelbti ir aptarti naujausi pasiekimai, susiję su tręšimo technologijų tobulinimu ir jų efektyviu naudojimu, bei apžvelgtos aktualiausios pasaulinės tendencijos augalų mitybos srityje.

Trąšų rinka auga

Aleksandro Stulginskio universiteto prof. habil. dr. Gvidas Šidlauskas, UAB „Agrochema“ generalinio direktoriaus padėjėjas augalininkystei, pasakojo, kad pastaraisiais metais pasaulinė trąšų rinka plečiasi. Prie jos vis aktyviau prisijungia Azijos, Afrikos ar Lotynų Amerikos šalys.

„Gauti kuo kokybiškesnį ir gausesnį derlių ypač aktualu tampa ten, kur dėl specifinių klimato sąlygų jį užauginti ir išsaugoti nėra lengva. Tačiau tai padeda padaryti nuosekli ir kryptinga mokslinių tyrimų strategija agroversle“, – „Lietuvos žinioms“ sakė pašnekovas.

Gvidas Šidlauskas: „Gauti kuo kokybiškesnį ir gausesnį derlių žemdirbiams padeda nuosekli ir kryptinga mokslinių tyrimų strategija agroversle.“Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

Anot jo, pasaulinėje rinkoje artėjama apie 200 mln. tonų maisto medžiagų – azoto, fosforo ir kalio – naudojimo per metus. Trąšų rinka išsivysčiusiose šalyse, profesoriaus duomenimis, didėja po 1–3 proc. kasmet. „Mažėjant dirbamos žemės plotams ūkininkams tampa vis aktualesnės mokslininkų sukurtos rekomendacijos, įgalinančios efektyviau panaudoti dirbamą žemę bei turimas agrarines priemones ir dėl to užauginti gausesnį bei geresnės kokybės derlių su mažesnėmis sąnaudomis. Pavyzdžiui, tręšimo skystosiomis trąšomis technologijos ir jų asortimento plėtra, atsižvelgiant į augalų fiziologinius poreikius bei klimatines ir dirvožemių sąlygas. Skystųjų trąšų efektyvumas Lietuvoje yra įrodytas moksliniais tyrimais“, – kalbėjo prof. G. Šidlauskas.

Visose Europos Sąjungos valstybėse tiek biriųjų, tiek ir skystųjų trąšų naudojimas didėja. Profesorius pažymėjo, jog kiekvienam žemynui aktualios kiek skirtingos problemos, bet daugumą jų padeda spręsti inovatyvūs produktai – mokslininkų ne vienų darbo metų rezultatas.

„Tyrimams ir naujų produktų kūrimui skiriame itin daug dėmesio bei investicijų, todėl galime itin tiksliai nustatyti, kokį poveikį derliui darys viena ar kita trąša, žinome, ko pageidauja žemdirbiai, kokios šios dienos technologinės trąšų naudojimo galimybės“, – kalbėjo prof. G. Šidlauskas.

Net keturi aspektai

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys profesorius Zenonas Dabkevičius „Lietuvos žinioms“ pasakojo, jog tarptautinė konferencija buvo svarbi net keturiais aspektais. Anot jo, ūkininkams dažnai kyla klausimų, kaip ir kokias trąšas naudoti, kokie geriausi jų deriniai, efektyviausios normos. Tokie pat klausimai kyla ir mokslininkams, ieškantiems kompetentingų, tyrimais ir laboratorinėmis analizėmis pagrįstų atsakymų į juos. „Konferencija yra vieta, kur itin aktualią informaciją galima išgirsti iš daugiausia šioje srityje turinčiųjų žinių“, – neabejojo pašnekovas.

Ne vienas pranešimas skaitytas apie tirtas augalų mitybos naujoves, taip pat agrarinius papildus. Anot prof. Z. Dabkevičiaus, mokslininkai įsitikinę, kad pirmiausia augalus reikėtų pamaitinti pagrindiniais maisto elementais, vengiant gyvybiškai nebūtinų agrarinių priedų. „Svarbu buvo paklausyti ir verslo atstovų pranešimų. Būtent šios srities atstovai geriausiai žino, kaip kinta rinka ir ko jai reikia“, – sakė prof. Z. Dabkevičius.

Jo teigimu, labai svarbu, kad konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė daug jaunų mokslininkų. Jie galėjo pasidalyti ne tik savo įžvalgomis bei patyrimu, bet ir išgirsti tiek kompetentingų vyresniųjų Lietuvos kolegų, tiek turinčių vertingos tarptautinės patirties svečių šalių atstovų patarimų.

Lietuviškos trąšos įtvirtina savo pozicijas

Aleksandro Stulginskio universiteto docentas, Agronomijos fakulteto dekanas Viktoras Pranckietis „Lietuvos žinioms“ pasakojo, jog svarbus mokslininkų pasiekimas – teigiamo poveikio derliui ir ekologiškų savybių produktuose suderinimas. „Lietuvos trąšų gamintojai daug dėmesio skiria tokių produktų poreikiui ir požiūrio į tręšimą kaitai. Mūsų šalies mokslininkų atradimai pradeda plisti ir aplinkinėse valstybėse – pavyzdžiui, skystosios trąšos pradeda populiarėti tarp Latvijos ir Estijos ūkininkų“, – kalbėjo pašnekovas.

Latvijos žemės ūkio resursų ir ekonomikos instituto atstovė dr. Livija Zarina „Lietuvos žinioms“ sakė, kad Europoje vis labiau populiarėja tikslioji žemdirbystė bei jai kuriami produktai. „Aktualesnis tampa ir minimalus žemės dirbimas, tikslios trąšų ir pesticidų naudojimo normos propaguojant tokį žemdirbystės būdą. Tiek šiuolaikiniai ūkininkai, tiek ir mokslininkai yra susitelkę dėmesį į tręšimo planus, balansus ir tinkamiausių trąšų derinių parinkimą“, – sakė Latvijos žemės ūkio universiteto atstovas prof. Aldis Karklinis.

Anot jo, aktualu buvo sužinoti naujausią informaciją apie tendencijas agrochemijos moksle Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse – kokie tyrimai atliekami, su kokiais augalais, kokiuose dirvožemiuose, kas planuojama tirti ir kodėl, kokie gauti naujausių tyrimų rezultatai. Taip pat ką veikia ir ką nuveikė žemės ūkio, ypač agrochemijos, mokslas. „Tai svarbu žinoti formuojant trąšų asortimentą, planuojant kurti naujus produktus, tobulinti tręšimo technologijas, rengiant tręšimo rekomendacijas ūkininkams, dalijantis informacija seminarų metu ir t. t.“, – įsitikinęs konferencijos svečias.

Prof. G. Šidlausko teigimu, buvo aktualu supažindinti mokslo atstovus su trąšų rinkos tendencijomis, trąšų pramonės naujovėmis, pasidalyti informacija, kas aktualu trąšų gamintojams, kokios informacijos jiems nepakanka, padiskutuoti, ką mokslas galėtų patyrinėti, kokias rekomendacijas parengti, atsižvelgiant į trąšų rinkos pokyčius, kitimo tendencijas, naujausius tręšimo technologijų sprendimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"