TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tarptautinėms elektros jungtims reikės naujų pastočių

2013 07 02 6:00
Kauno pastotė - svarbiausias regioninis elektros centras, jungiantis tarpvalstybines elektros perdavimo linijas į Latviją ir Karaliaučių. Erlendo Bartulio nuotrauka

Baigus uždaryti 330 kilovoltų (kV) galios tansformatorių pastočių tinklo žiedą Lietuvoje, statybos nesustojo. Dabar vysta kelių naujų galingų pastočių projektavimo ir įrangos gamybos darbai, jos taps Lietuvos elektros jungčių su Švedija ir Lenkija dalimi.

Iki 2011 metų, kol buvo pastatyta paskutinė 330 kV skirstykla Bitėnuose, manyta, jog Lietuvoje užteks 15 tokio galingumo transformatorių pastočių. Tačiau nauji strateginiai energetikos projektai planus pakoregavo. Naujoms tarptautinėms jungtims įrengti nutarta panaudoti visiškai naujas, modernias pastotes.

Seniausia, pirmoji šalyje transformatorių pastotė pastatyta Šiauliuose 1961-aisiais. Po dvejų metų dar viena iškilo Vilniuje ir už maždaug pusmečio – Kaune. Šis didžiausias Kauno energetikos objektas šįmet švenčia 50 metų jubiliejų.

Pasak elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinio direktoriaus Virgilijaus Poderio, prieš pusšimtį metų buvo kuriama Lietuvos energetikos sistema, o būtent viena seniausių transformatorių pastočių, esanti Kaune, paklojo pamatus Lietuvos aukštosios įtampos 330 kV elektros perdavimo tinklui.

„Dabar tai – svarbiausias regioninis elektros centras, jungiantis tarpvalstybines elektros perdavimo linijas, einančias į Latviją ir Karaliaučių“, - sakė V.Poderis. Anot jo, kauniškė pastotė yra ir Lietuvos perdavimo tinklo Rytų bei Vakarų dalis.

Šioje pastotėje susikerta keturios 330 kV ir dvylika 110 kV elektros perdavimo linijų, veikia du autotransformatoriai ir uždara 10 kV skirstykla. Prie pastotės prijungtos elektros perdavimo linijos, einančios į tokius svarbius pramonės centrus kaip Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“, Kėdainių trąšų gamykla „Lifosa“, iš šios pastotės tiekiama elektra "Lietuvos geležinkeliams".

Energija iš pastotės tiekiama elektros skirstymo tinklams, perduodantiems ją eiliniams vartotojams, ir daliai itin stambių ūkio subjektų.

Pasak „Litgrid“ sistemos valdymo skyriaus vadovo Gintauto Monkevičiaus, Kauno transformatorių pastotė – viena moderniausių Lietuvoje. „Jos atnaujinimo darbai suteikė patirties, kaip turėtų būti tvarkomi kiti energetikos objektai“, - sakė jis.

Pastotės įrenginiai nuo pat jos pastatymo 1963 metais buvo nuolat atnaujinami, o 1998-aisiais pradėta didelio masto daugiau kaip 66 mln. litų vertės rekonstrukcija. Visi technologiškai ir moraliai pasenę elektros įrenginiai buvo pakeisti naujais, pastatyti pirmieji europietiški autotransformatoriai.

„Per tą laiką nuo pastotės įrengimo iki šių dienų daug kas pasikeitė. Ypač technologiniai sprendimai. Teritorijoje neliko senų įrenginių, net nukasta žemė, ant kurios jie stovėjo“, - kalbėjo „Litgrid“ Perdavimo tinklo departamento direktorius Vidmantas Grušas. Anot jo, Kauno pavyzdžiu atnaujinamos ir kitos prieš kelis dešimtmečius iškilusios Lietuvos transformatorių pastotės.

Kauno transformatorių pastotės veteranas Kazys Rėbžda prisimena ir vieną skaudų įvykį, kai žuvo pašalinis žmogus, sumąstęs perlipti objekto tvorą, - jis užlipo ant veikiančio jungtuvo ir sudegė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"