TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tarptinklinio ryšio mokesčių netekę operatoriai neskurs

2015 07 13 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Kai po poros metų bus panaikinti tarptinklinio ryšio mokesčiai, telekomunikacijų bendrovių pajamos sumažės, tačiau jas atsvers išaugsiantis vartojimas, to tikisi Lietuvos operatoriai. Pabrėžiama, kad Europos Sąjunga kol kas susitarė tik dėl mažmeninių kainų, o dėl didmeninių dar laukiama sprendimo.

Bendrovių pajamos, gautos iš abonentų, besinaudojančių tarptinklinio ryšio paslaugomis, dabar Lietuvoje kasmet mažėja. Jeigu įsigaliotų Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai paskutinę dieną pasiektas susitarimas nuo 2017 metų birželio 15 dienos ES šalyse panaikinti vadinamojo roamingo mokesčius ir atverti prieigą prie interneto visiems operatoriams, jų pajamos dar labiau kristų. Didžiųjų Lietuvos telekomunikacijų bendrovių atstovai siūlo palaukti galutinio ES sprendimo, mat iki šiol neaišku, kaip minėtas susitarimas bus įgyvendintas.

Šiuo metu didmeninės skambučių kainos ES skiriasi apie 5 kartus (nuo apytiksliai 0,01 iki 0,05 EUR ct/min). Tačiau vartotojams Lietuvoje teikiamų judriojo ryšio paslaugų vidutinė mažmeninė skambučio kaina yra apie 0,05 EUR ct/min, tokios skambučių kainos yra vienos žemiausių ES.

Laukia kito susitarimo

Mindaugas Snicorius, „Omnitel“ atstovas, nurodė, kad jo atstovaujama bendrovė palankiai vertina naująjį ES institucijų sprendimą dėl tarptinklinio ryšio kainų. „Priimant sprendimą atsižvelgta į mobiliųjų operatorių pastabas, iš kurių svarbiausia yra būtinybė peržiūrėti ES taikomas didmenines kainas. Tik joms neviršijant mažmeninių kainų, operatoriams, dirbantiems rinkose žemomis kainomis, nebus nuostolinga teikti šią paslaugą galutiniams vartotojams. Mums taip pat svarbu, kad atsisakoma pradiniuose siūlymuose numatyto techniškai sudėtingo pereinamojo laikotarpio, o operatoriams bus numatyta galimybė susigrąžinti kaštus“, – LŽ atsiųstame komentare akcentavo „Omnitel“.

Bendrovė kol kas nesiima prognozuoti, koks bus šio ES sprendimo poveikis verslui. „Turime susipažinti su galutiniu tekstu, kuriame būtų įvardyti konkretūs sprendimo įgyvendinimo mechanizmai. Šiuo metu remiamės prielaida, kad tinkamai sureguliavus ES didmenines kainas, išaugsiantis vartojimas potencialiai kompensuos pajamas, kurių operatoriai netektų dėl mažėjančių kainų“, – nurodė „Omnitel“ atstovas.

Aktualiau Šiaurės šalims

„Tele2“ kol kas irgi atsargiai kalba apie galimus praradimus. Andrius Baranauskas, „Tele2“ komunikacijos vadovas, tikino, kad ES susitarimas yra naudingas vartotojui, taigi ir verslui. Visų pirma, pasak A. Baranausko, tarptinklinis ryšys labiausiai aktualus Šiaurės šalių telekomunikacijos bendrovėms, mat Bendrijoje šio ryšio kryptis yra iš šiaurės į pietus.

„Skambučių srautai dažniausiai nukreipti į Ispaniją, Italiją, Graikiją – ten važiuojama dažniausiai, atitinkamai tų šalių operatoriai ir praras daugiau. Vis dėlto sudėtinga pasakyti, kiek praras šiaurės šalių operatoriai“, – svarstė A. Baranauskas.

Kaip ir „Ominitel“, „Tele2“ pabrėžia, kad ES susitarime dėl tarptinklinio ryšio kol kas kalbama tik apie mažmenines kainas. „Kol didmeninės peržiūrėtos nebus, nebus peržiūrėtos ir mažmeninės“, – akcentavo "Tele2" atstovas.

Taigi operatoriai šiuo metu laukia svarbaus dokumento, kuris turės aptarti didmeninių kainų reguliavimą. „ES negali operatorių per prievartą versti teikti nuostolingą paslaugą – bet kuris verslas labai greitai gaus kompensaciją per teismą“, – sakė „Tele2“ atstovas.

Pasak Ryšių reguliavimo tarnybos ataskaitų, bendrovių pajamos iš tarptinklinio ryšio jau mažėja. Telekomunikacijos paslaugas teikiančios įmonės aiškina pastaraisiais metais ženkliai mažinusios tarptinklinio ryšio kainas.

Daugiausiai tarptinklinio ryšio paslaugomis klientai naudojasi Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Italijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, D. Britanijoje, Belgijoje, Rusijoje, taip nurodo „Omnitel“.

Turės nustatyti limitus

Evaldas Šmaukšta, Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų reguliavimo departamento atstovas, primena, kad reglamentas numato ir sąlygas, kurios turės būti įgyvendintos, kad „skambink kaip namie“ principas veiktų. ES Tarybos reglamente numatyta, kad ES institucijos iki 2017 metų birželio 14 d. privalės peržiūrėti ES didmenines tarptinklinio ryšio skambučių kainas, pagal kurias judriojo ryšio operatoriai ES atsiskaito už tarpusavyje suteiktas paslaugas.

„Tai reiškia, kad visų ES šalių operatoriai turi būti kiek galima vienodesnėse pozicijose pradedant įgyvendinti „skambink kaip namie“ principą, to neatlikus rinka būtų iškraipyta, nukentėtų rinkos konkurencingumas, o galiausiai vartotojai. Ši didmeninių kainų peržiūra yra būtina. Būtent ją Lietuvos atstovai ir akcentavo kaip esminį reikalavimą, derantis dėl šio reglamento teksto“, – minėjo E. Šmaukšta.

„Kita sąlyga, kad ES gyventojai galėtų naudotis „skambink kaip namie“ ryšio paslauga yra ta, kad ES institucijos iki nustatytos datos turės numatyti sąžiningo naudojimosi gaires, kuriomis vadovaujantis vartotojams bus nustatyti naudojimosi paslauga limitai. Šių gairių nustatymo tikslas – užtikrinti, kad vartotojai nepiktnaudžiautų naudodami paslaugą kitose ES valstybėse narėse“, – pabrėžė Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas.

Lietuvos gyventojai 2015 m. pirmąjį ketvirtį užsienyje kalbėjo 45,3 mln. min., o užsienio operatorių abonentams suteiktų skambučių kiekis Lietuvoje sudarė tik 4,3 mln. min., taigi, skirtumas – 10 kartų, tokius skaičius pateikė E. Šmaušta.

„Tai reiškia, kad nacionaliniai operatoriai turi daugiau išlaidų atsiskaitydami su ES valstybių narių operatoriais, nei įplaukų už šių paslaugų naudojimą, kai kitų šalių vartotojai lankosi Lietuvoje. Todėl keliaujančių ES gyventojų balanso rodikliai yra glaudžiai susiję su operatorių pajamomis, konkurencija ir ūkio subjekto galiomis ES“, – nurodė Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas.

SKAIČIAI:

Bendrovių pajamos, gautos iš abonentų, besinaudojančių tarptinklinio ryšio paslaugomis, mažėja (mln. eurų)

2015 m. I ketv.5,076
2014 m. IV ketv.5,443
Pokytis, lyginant su 2014 m. IV ketv., proc.-6,75
2014 m. I ketv.5,613
Pokytis, lyginant su 2014 m. I ketv., proc.-9,56

Šaltinis: Ryšių reguliavimo tarnyba

Naudojimosi tarptinklinio ryšio paslauga apimtys 2010-2014 m.

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.
Inicijuotų skambučių mln. vnt. 16,46 18,94 32,35 38,16 37,29
Gautų skambučių mln. vnt. 29,37 42,94 76,76 98,09 104,41
SMS mln. vnt. 34,1 44,3 58,2 65,9 59,4
Duomenų perdavimas mln. MB 1,2 1,2 4,5 6,4 9,3

Šaltinis: Ryšių reguliavimo tarnyba

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"