TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tarpusavio skolinimo platformos - "šalia" įstatymo?

2015 03 13 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Skolintis ir skolinti internetu Lietuvoje tampa vis lengviau ir paprasčiau, bet vartotojų teisių apsauga tebėra skylėta. Virtualios paskolų platformos, kai vartotojai internetu skolina savo pinigus kitiems vartotojams, finansų rinkas prižiūrinčioms institucijoms ir įstatymų leidėjams primena, kad egzistuoja nesureguliuota rizika.

Per lietuvišką jungtinio finansavimo (peer-to-peer) platformą „Savy“ jau suteikta apie 212 tūkst. eurų vertės paskolų, tačiau jos veikla vis dar nėra reglamentuota. Kol laukiama sprendimų, ekspertai svarsto, kad toks skolinimo būdas, kai privatūs asmenys skolina pinigus kitiems asmenims per jungtinio finansavimo bendrovę, ras savo nišą, nors vartojimo kreditų rinka Lietuvoje užpildyta. Kol kas daugiausia neatsakytų klausimų – dėl investuotojų apsaugos.

Įstatymo leidėjai nenumatė

Pusę metų veikiančios jungtinio finansavimo platformos „Savy“ atstovai skaičiuoja, kad iki kovo pradžios vartotojai vieni kitiems paskolino 212 tūkst. eurų. Į paskolas, kaip nurodo bendrovė, yra investavę daugiau nei 1800 asmenų, investicijų grąža - 23,2 procento. Bendrovės verslo plėtros vadovas Augustas Štaras LŽ tikslino, kad vėluojančių grąžinti paskolas vartotojų skaičius siekia pusę procento.

„Savy“ savo tinklalapyje skelbia, kad platformos veikla Lietuvos banko (LB) „tiesiogiai nėra reguliuojama“, ir pabrėžia, kad nors to ir nėra reikalaujama, sistemos veikimas grindžiamas LB nuostatais dėl atsakingo skolinimo. Kaip nurodė A. Štaras, su Lietuvos banku jau daugiau nei pusę metų aptariamas bendrovės veiklos reguliavimas. „Atitinkame visus Vartojimo kreditų įstatymo reikalavimus, bet intensyviai kalbamės su LB ir baigiame tvarkyti formalumus, kad visiškai atitiktume tą reguliavimą, – LŽ tikino A. Štaras ir patikslino: – Situacija tokia, kad mes pradėjome savo veiklą, o tokia veikla nebuvo įstatymo reglamentuota. Vartojimo kredito įstatymas savo esme netinka reglamentuoti tokioms platformoms. Manau, kad LB atsižvelgė į mūsų pateiktus pasiūlymus, taigi pateiks naują įstatymo redakciją.“

Kokias garantijas turi „Savy“ vartotojai? A. Štaro teigimu, tai yra sutartys tarp paskolos teikėjo ir gavėjo: „O mes savo ruožtu laikomės atsakingo skolinimo ir pajamų tvarumo principų.“

Privalės vertinti mokumą

Lietuvos banko atstovai LŽ informavo, kad LB Priežiūros tarnyba vykdė tyrimą dėl veiklos, vykdomos per „Savy“ tinklalapį. LB laikosi nuomonės, kad „Savy“ jau dabar turėtų vadovautis Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis. Jekaterina Govina, LB Priežiūros tarnybos atstovė, nurodė, kad „Savy“ tinklalapį valdančiai įmonei „Bendras finansavimas“ LB pateikė nuomonę dėl jos veiklai taikomo teisinio režimo. J. Govinos teigimu, atsižvelgdamas į tai, kad tokio pobūdžio platformose yra organizuojama vartojimo kreditų teikimo veikla, LB laikosi pozicijos, kad šios veiklos organizatorius privalo užtikrinti Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintas pareigas vartotojų atžvilgiu – taigi įvertinti jų mokumą, suteikti būtiną informaciją ir pan.

„Vartojimo kredito įstatymas turėtų būti taikomas neatsižvelgiant į vartojimo kreditų teikimo būdą ar priemones“, – teigė LB atstovė.

LB kartu su Finansų ministerija artimiausiu metu planuoja teikti minėto įstatymo pakeitimo projektą, kuriame būtų reglamentuota tarpusavio skolinimo platformų veikla. Kaip nurodė LB, įstatymo pakeitimu bus siekiama įtvirtinti saugiklius investuotojų ir skolininkų teisių apsaugai.

Nevaldomos rizikos nepaslėps

Laimonas Noreika, bendrovės „Viena sąskaita“ valdybos narys, sakė, kad skolinimo per jungtinio finansavimo platformas rizikos valdymas daugiausia priklauso nuo tarpininkaujančios bendrovės. Jo teigimu, investuotojams svarbiausia yra informacija apie vartotojus, norinčius gauti paskolas.

„Pinigų rinkoje yra daug, taigi investuojama į visas paskolas, kurios „Savy“ atsiranda. Man asmeniškai abejonių kelia rizikos vertinimo procesas. Pasaulinėje praktikoje būtent šiam įverčiui skiriama labai daug dėmesio. Tai sudėtingas procesas, jam reikalingos analitinės žinios ir tai esminis rodiklis“, - sakė L. Noreika. Jis neabejoja, kad jungtinis finansavimas Lietuvoje ras savo vietą rinkoje, tačiau siūlo šiek tiek palaukti ir pažiūrėti, kaip seksis paslaugos teikėjams. „Dabar rizikuoja tik investuotojai, tad jie patys ir turėtų atsakingiau vertinti riziką, jie vieninteliai ją prisiima. Pasaulinė patirtis tokia, jog būtent jais labiausiai ir rūpinamasi, kad būtų apgintos jų teisės. Tačiau jokiu būdu neatimama jų teisė investuoti“, – kalbėjo L. Noreika.

Jis pridūrė, kad LB ar Valstybinei mokesčių inspekcijai bus labai komplikuota sureguliuoti tokį skolinimo būdą. Tokią pačią problemą esą sprendžia ir kitos šalys - pasaulyje "ieškoma vietos" šiai skolinimo rūšiai. „Jeigu bėgant laikui investuotojams negrįš pinigai, platforma tiesiog nustos veikti. Jei neatsirado tinkamų skolininkų, jei jie nebuvo tinkamai atrinkti, tai paaiškės netrukus. Tokios platformos laikosi reputacija – tik taip įrodo, ar jos geros, ar blogos. Jei investuotojai neuždirbs, jie pasitrauks“, – reziumavo L. Noreika.

Užims nedidelę nišą

Vaidotas Rūkas, Investuotojų asociacijos valdybos narys, kalbėdamas apie galimą jungtinio finansavimo platformų reguliavimą, laikosi nuomonės, kad jis reikalingas tada, kai neveikia savireguliacija arba tokia veikla pradeda trukdyti tiek paslaugų teikėjams ir pirkėjams, tiek paslaugų plėtrai.

„Šiek tiek skeptiškai vertinu tokio finansavimo populiarumą Lietuvoje. Manau, kad čia mažoka rinka. Žvelgiant iš paskolų gavėjų pozicijos, didesnių paskolų bankinis finansavimas išplėtotas tikrai neblogai, ką jau kalbėti apie smulkų finansavimą greitųjų kreditų bendrovėse. Matyčiau nebent didesnę paklausą tarp kredito teikėjų, tad tokia nedidelė niša egzistuoti gali“, – LŽ dėstė V. Rūkas.

Greitųjų kreditų bendrovės jungtinio finansavimo platformos atsiradimą pasitinka ramiai ir laukia LB žodžio. Liutauro Valicko, Lietuvos smulkiųjų kreditų asociacijos vadovo, požiūriu, lietuviškos jungtinio finansavimo platformos atsiradimas dar kartą patvirtina, kad alternatyvus finansavimas yra reikalingas. Jis pabrėžė, kad iki šiol lieka neaišku dėl vartotojų apsaugos.

Nors yra rizikos, tokio skolinimo paslaugos poreikį patvirtina auganti paklausa ir rinka - lietuviška skolinimo platforma netrukus sulauks konkurencijos. Nuo 2014 metų gegužės registruota Latvijos tarpusavio skolinimo sistemos „Mintos“ operatorė, įsteigusi antrinę įmonę Estijoje, planuoja žengti ir į Lietuvos bei Lenkijos smulkiojo kreditavimo rinkas. Per ją siūlomų paskolų suma - daugiau kaip pusė milijono eurų, jos įstatinis kapitalas - milijonas eurų. Tiesa, Latvijos vartotojų teisių apsaugos centras reikalauja, kad „Mintos“ nutrauktų paslaugų teikimą, argumentuojama netinkama licencija. Bet „Mintos“ pareiškė, kad jos veikla įstatymų nepažeidžia.

Pirmoji jungtinio finansavimo bendrovė 2005 metais įkurta Jungtinėje Karalystėje, o nuo 2009 metų prasidėjo tokios veiklos bendrovių steigimo bumas JAV, Europos šalyse, Kinijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"