TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tarpusavio skolinimo platformose – pinigų spąstai

2016 07 28 6:00
Investuotojams neužtikrinama, kad jų investicija bus apsaugota. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje jau daugiau kaip metus aktyviai veikia internetinės tarpusavio skolinimo platformos, o tarp jų vis dar yra tokių, kurių operatoriai nė neturi teisės verstis šia veikla. Be to, dalis šių platformų skelbia galbūt klaidinančią informaciją ir nesilaiko įstatymų, todėl smarkiai rizikuoja tiek skolintojai, tiek paskolų gavėjai. Tarpusavio skolinimo platformos Lietuvoje balansuoja ties legalumo riba. Kartojamas greitųjų kreditų bumo scenarijus. Nestabdant proceso, rinka taps nevaldoma.

Tokie perspėjimai apie tarpusavio skolinimo rinkos ydas skelbiami tyrime „Tarpusavio skolinimo platformų veikla Lietuvoje ir vartotojų teisės“. Jį atlikęs Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas ragina centrinį banką imtis griežtesnio reguliavimo, kol rinka tik įsisiūbuoja ir joje dar neįsiplieskė gaisras.

Prižiūrėti ir kontroliuoti tarpusavio skolinimo platformas itin svarbu dėl to, kad abi šalys – tiek skolinantieji, tiek besiskolinantys – yra fiziniai asmenys, t. y. žmonės skolina vieni kitiems. Abi šalys dažnai stokoja finansinio raštingumo ir nesuvokia rizikos.

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas įsitikinęs, kad dėl šios priežasties šių platformų reguliavimas itin svarbus, o tarpusavio skolinimo tarpininkas turėtų užtikrinti, jog abi šalys būtų aiškiai informuotos apie rizikas.

„Jei vienas, nenutuokiantis apie finansus, paskolina savo pinigus, o kitas nieko nesuprasdamas – skolinasi, kyla klausimas, kas bus kaltas, kilus problemoms dėl pinigų grąžinimo ar tarpininko įmonei bankrutavus. Tarpininkas turi garantuoti, kad žmogus, kuris pasiskolina, suprastų brangesnio skolinimosi pasekmes, o atiduodantis jam pinigus investuotojas žinotų, su kokiomis rizikomis susiduria. Manau, kad žmonės, kurie skolina savo pinigus, netgi turėtų išlaikyti testą arba išklausyti kursus. Juk jie vis dėlto investuoja, – aiškino pašnekovas. – Tačiau Lietuvos rinkoje yra bėdų, kurias atskleidė „greitieji kreditai“: kol žmonės nepradeda žudytis, tol niekas nieko nedaro. Tik tada pradedama aiškintis, ko jie čia žudosi. Ogi todėl, kad „greitieji kreditai“ darė ką norėjo, ir įklimpę žmonės neišsikapstė iš skolų“, – sakė jis.

M. Jansono manymu, taip pat reikėtų užtikrinti, kad žmonės per platformas neperskolintų pinigų, kuriuos patys yra pigiau pasiskolinę.

Tarpusavio skolinimo platformų veikla Lietuvoje yra dar labai naujas reiškinys. Jis pradėtas reglamentuoti tik 2016 metų vasario 2 dieną, įsigaliojus naujos redakcijos Vartojimo kredito įstatymui (VKĮ). O užsienyje, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, kaip nurodyta aljanso tyrimo ataskaitoje, tarpusavio skolinimo rinka egzistuoja beveik dešimt metų, ir ten taip pat tik neseniai atsirado specialus šios rinkos reguliavimas.

Klaidina vartotojus

Tarpusavio skolinimas – tai finansavimo būdas, kai fiziniai asmenys tiesiogiai skolina lėšas kitiems fiziniams asmenims per internetinę tarpusavio skolinimo platformą. Jos administratorius veikia kaip tarpininkas, „mažinantis abiem pusėms kylančią riziką ir administruojantis skolinimo veiklą“. Platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Vartojimo kredito įstatymas, o veiklą prižiūri Lietuvos bankas.

Tačiau prižiūrėti įmanoma tik į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą įrašytas įmones. O jame – tik dvi iš penkių Lietuvoje veikiančių skolinimo platformų: www.paskoluklubas.lt ir www.manu.lt.

Kitos aktyvios platformos – www.finbee.lt, www.savy.lt ir www.ok.lt – nurodo esančios įtrauktos į vartojimo kreditų davėjų sąrašą. Skirtumas tarp tarpusavio skolinimo platformos operatorių ir vartojimo kreditų davėjų yra tas, kad pirmiesiems keliami didesni reikalavimai. Pavyzdžiui, jų įstatinio kapitalo dydis turi siekti 40 tūkst. eurų, iš jų taip pat reikalaujama užtikrinti nenutrūkstamą veiklą, kt.

Tyrimas atskleidė, kad kai kurie tarpusavio skolinimo platformos operatoriai atlieka finansines operacijas nesilaikydami Lietuvoje nustatytos tvarkos, ir tai kelia pavojų vartotojų lėšų saugumui.

Teigiama, kad „labiausiai stebina ir nerimą kelia“ platformos www.finbee.lt pasirinkimas: ši finansines operacijas atlieka per banke „Citadele“ esančią depozitinę įmonės sąskaitą. Įmonės bankroto atveju tokia sąskaita gali nebūti pripažinta depozitine, taigi joje esančios lėšos būtų laikomos įmonės, bet ne investuotojų nuosavybe.

Tuo tarpu www.savy.lt nurodo, kad paskolų refinansavimo atveju pinigai rezervuojami tarpinėje sąskaitoje, ir bendrovė atlieka pavedimus už paskolos gavėją. Vadinasi, faktiškai vykdoma mokėjimo įstaigos veikla. Taigi įmonė galbūt pažeidžia nuostatą, kad tam būtina atitinkama licencija.

Tyrimas taip pat parodė, kad kai kurios tarpusavio skolinimo platformos, siekdamos pritraukti daugiau klientų, skelbia galbūt klaidinančią informaciją. Pavyzdžiui, www.finbee.lt nurodo, kad ji vienintelė Europoje siūlo kompensacinio fondo padengtas vartojimo paskolas. Bendrovė pati įsteigė fondą, kurio tikslas – kompensuoti visas vėluojančias įmokas, bet ji savo turtu negarantuoja, jog investuotojai nepatirs jokių nuostolių. Tai nėra draudimo fondas, ir jei įmokoms kompensuoti pritrūks lėšų, išmokos bus stabdomos. Taigi investuotojams neužtikrinama, kad jų investicija bus apsaugota.

Čia savo patrauklumą akcentuoja www.savy.lt – investuotojų lėšoms išsaugoti ji siūlo draudimo fondą. Tai investuotojų interesais administruojama pinigų suma, skirta investuotojų praradimams kompensuoti. Tačiau pavadinimas gali suklaidinti vartotojus, neva siūlomas jų investicijų draudimas.

Nesuteikia privalomų teisių

Tyrimas atskleidė, kad ne visose platformose, kaip nustato įstatymas, kredito gavėjui taikomas 2 dienų apsisprendimo laikotarpis, per kurį nenurodydamas priežasties vartotojas gali grąžinti sumą ir nemokėti jokių mokesčių ar kompensacijų. Taip pat ne visuomet užtikrinama teisė atsisakyti sutarties per 14 kalendorinių dienų.

„Kalbant apie šią teisę, labiausiai stebina www.ok.lt „išradingumas“ – kredito gavėjui per 3 dienas nepatvirtinus kredito gavimo sutarties ir ją užtikrinančio vekselio, gali tekti susimokėti baudą (netesybas). Tai prieštarauja sutarčių laisvės principui ir gali būti traktuojama kaip kliento spaudimas sudaryti sutartį prieš jo valią“, – teigiama vartotojų organizacijų aljanso išplatintame pranešime.

Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui atlygis gali būti skaičiuojamas nuo grąžintų įmokų, tačiau taip elgiasi tik viena bendrovė – www.paskoluklubas.lt. Kitos įmonės paskolos pervedimo metu iš paskolos išskaičiuoja sutarties sudarymo ir kitus mokesčius, pavyzdžiui, kreditingumo istorijos tikrinimo.

Be to, ne visų platformų operatoriai laikosi reikalavimo, kad vėluojant sumokėti įmokas negali būti taikomi jokie kiti mokesčiai, išskyrus delspinigius. Platforma www.finbee.lt nurodo, kad už kiekvieną pradelstą įmoką mokamas vienkartinis skolos administravimo mokestis, o www.savy.lt nustato papildomas baudas pradelsus pirmą, šešioliktą ir keturiasdešimtą įmokos dieną.

Negalioja įstatymas

Tyrime pažymima, kad VKĮ netaikomas kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka). Tačiau kai kurios tarpusavio skolinimo platformos – www.finbee.lt ir www.savy.lt – siūlo būtent tokį paskolos užtikrinimo būdą. „Šiuo atveju paskolos gavėjai ir davėjai turi aiškiai žinoti, kad skolinantis ar investuojant į nekilnojamojo turto įkeitimu užtikrintas paskolas jų teisių ir interesų apsaugai nėra taikomas VKĮ ir tokios veiklos neprižiūri Lietuvos bankas“, – perspėjo Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas.

Tarpusavio skolinimo platformos ne visuomet laikosi reikalavimo, kad skolintojas vienam asmeniui per metus gali paskolinti ne daugiau kaip 500 eurų, o bendra vieno asmens suteiktų kreditų suma negali viršyti 5000 eurų.

Pavyzdžiui, www.finbee.lt skelbia, kad 5000 eurų riba netaikoma įmonėms, kurios nori skolinti per tarpusavio skolinimo platformas.

Tačiau tiesa ta, kad įmonės apskritai negali skolinti per tarpusavio skolinimo platformas – jos gali tiesiog teikti kreditus, bet tokiu atveju netaikomos tarpusavio skolinimą reglamentuojančios nuostatos.

„Įvertinus VKĮ galimų pažeidimų mastą ir kiekį sunku suprasti, kodėl Lietuvos banko Priežiūros tarnyba iki šiol leido ir tebeleidžia įstatymų nesilaikančioms tarpusavio skolinimo platformoms teikti savo paslaugas?“ – kelia klausimą aljansas.

„Nereikėtų laukti gaisro“

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys „Lietuvos žinias“ patikino, kad tyrimo medžiaga bus perduota Lietuvos bankui, tikintis jo reakcijos.

„Reikia, kad Lietuvos bankas ne mums atsakytų, o nuramintų vartotojus, jog tarpusavio skolinimo sektorius yra prižiūrimas ir problemos, kurias mes radome, bus tvarkomos. Mūsų vaidmuo – kaip sarginio šuns, kuris gali padėti identifikuoti problemas ankstyvu laikotarpiu. Iki šiol gailiuosi, kad to nepadarėme prasidėjus greitųjų kreditų bumui. Būtų gerai, kad tai nepasikartotų. Mums reikia išmokti spręsti problemas, kai gaisras dar neįsiplieskęs. Todėl tyrimo ėmėmės dabar, kai sektorius vos užgimęs, kai jame yra tik keli milijonai eurų ir keli tūkstančiai vartotojų“, – aiškino pašnekovas ir pridūrė, kad nereikėtų laukti, kol sektorius išsiplės iki dešimčių ar šimto milijonų eurų.

Jis apgailestavo, kad Lietuvos bankas, kaip ir daugelis valstybės institucijų, problemų nesprendžia prevenciškai. Tam esą kliudo politinės valios stoka ir didelė biurokratinė inercija.

Nežiūrėjo pro pirštus

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba teigia, kad nors iki 2016 metų vasario Lietuvoje veikiančios tarpusavio skolinimo platformos neturėjo specifinio teisinio reglamentavimo, visos jas valdančios bendrovės centrinio banko reikalavimu buvo įrašytos į vartojimo kredito davėjų sąrašą. Tokiu būdu esą užtikrinta, kad jos laikysis Vartojimo kredito įstatymo nuostatų.

„Principinis dalykas, kurio siekė Lietuvos bankas, kad problemų kupinoje vartojimo kredito rinkoje neatsirastų „legalus šešėlis“, t. y. kad per platformas nebūtų teikiamos vartojimo kredito paskolos, nevertinant vartotojų kreditingumo, kaip reikalauja Vartojimo kredito įstatymas“, – aiškinama Lietuvos banko „Lietuvos žinioms“ atsiųstame komentare.

2016 metų vasario 2 dieną platformų operatoriams įsigaliojo prievolė būti įtrauktiems į tarpusavio skolinimo platformų sąrašą. Dviejų platformų operatoriai jau įrašyti į šį sąrašą, o kitų trijų platformų operatoriai dėl to kreipėsi į centrinį banką.

K. Kupšio teigimu, šiuo metu į Lietuvos banko sąrašą įtraukta bendrovė: „Neo Finance“, valdanti prekės ženklą „Paskolų klubas“, ir bendrovė „Sutelktinis finansavimas“ su savo prekės ženklu „Manu“.

„Kai kurios tarpusavio skolinimo platformų teikiamos paslaugos, pavyzdžiui, kreditai su nekilnojamojo turto įkeitimu, nėra licencijuojamos. Seimui artimiausiu metu bus pateiktas Kredito, susijusio su nekilnojamojo turto įkeitimu, įstatymo projektas, kuris reglamentuos ir šią sritį“, – teigė Lietuvos bankas.

Kaip nurodė jis, vartotojai dėl tarpusavio skolinimo platformų kol kas skundžiasi itin retai.

KOMENTARAS

Advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuota teisininkė Monika Kriūnaitė

Tarpusavio skolinimo atveju itin svarbu užtikrinti vartotojų apsaugą – tiek skolintojų, tiek besiskolinančių. Vartojimo kredito įstatymas numato nemažai apsaugų – tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo tikrinti dėl paskolos besikreipiančio asmens kreditingumą (tokią pačią pareigą turi ir kiti vartojimo kredito davėjai). Tokiu būdu įvertinama skolininko galimybė grąžinti jam suteiktą kreditą. Draudžiant per metus per tarpusavio skolinimo platformą skolinti daugiau nei 5000 eurų ginami ir skolintojų interesai. Be šių pareigų, tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi pareigas veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, skelbti informaciją apie mokesčius, skolininkų kreditingumo vertinimą ir pan., valdyti interesų konfliktus, užtikrinti veiklos tęstinumą ir pan.

Taigi tarpusavio skolinimo modelio rizika priklauso tiesiogiai nuo to, kaip tarpusavio skolinimo platformų operatoriai įgyvendina jų veiklai keliamus reikalavimus. Jeigu vykdomi visi reikalavimai, nėra pagrindo teigti, kad tarpusavio skolinimo keliama rizika yra išskirtinė. Vis dėlto svarbu atsižvelgti ir vertinti tai, jog tarpusavio skolinimo rinka Lietuvoje yra nauja, o pirmieji tokią veiklą reguliuojantys teisės aktai įsigaliojo šių metų pradžioje. Todėl dar prireiks šiek tiek laiko, kad nusistovėtų šios veiklos vykdymo standartai, o teisės aktų taikymas būtų vienodai suprantamas visų rinkos dalyvių. Kita vertus, tarpusavio skolinimo platformų veiklą prižiūri ir kontroliuoja Lietuvos bankas, kurio vienas prioritetinių veiklos tikslų – vartotojų apsauga. Taigi ši rinka nebus palikta likimo valiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"