TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tarpušvenčiu - ir darbas, ir atostogos

2012 12 20 6:02
LŽ archyvo nuotrauka/R.Dargis: "Netgi jei orai darbui palankūs, bet niekur skubėti nereikia, nėra prasmės dirbti dvi dienas savaitės viduryje ir dieną savaitės pradžioje žinant, kad rytoj vėl šventės."

Kelios darbo dienos tarp švenčių - prastas sprendimas daugeliui gamybos įmonių, tačiau kai kurioms maisto pramonės įmonėms ir paslaugų bendrovėms - ne poilsis galvoje.

Šiemet dvi kalėdinės savaitės dienos - trečiadienis ir ketvirtadienis, taip pat paskutinė šių metų diena - pirmadienis oficialiai yra darbo dienos. Tačiau nemažai įmonių ir netgi valstybės įstaigų neįžvelgia šių darbo dienų naudos ir leis žmonėms ilgiau pailsėti, o šias darbo dienas ketina kompensuoti kitu laiku.

Dienos kaip dienos

"Statybininkai savo darbą metų pabaigoje organizuoja įvairiai, priklausomai nuo to, kas turi kokių įsipareigojimų, - LŽ sakė statybos UAB "Eika" ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis. - Jeigu reikia objektą užbaigti iki metų pabaigos, nėra nė kalbos apie poilsį. Tokiu atveju gali būti dirbama ir švenčių dienomis. Rodos, pernai viena bendrovė buvo įsipareigojusi iki šv. Kalėdų Prisikėlimo bažnyčioje sumontuoti liftą, tai dirbo ir per Kūčias - iki pat Kalėdų ryto."

Pasak jo, statybininkų darbui didžiulę įtaką daro oro sąlygos. Antai per Kūčias žadama per 20 laipsnių šalčio. Tokiu oru jokie išorės statybos darbai, išskyrus vidaus apdailą, neįmanomi.

R.Dargio nuomone, netgi jei orai darbui palankūs, bet niekur skubėti nereikia, nėra prasmės dirbti dvi dienas savaitės viduryje ir dieną savaitės pradžioje žinant, kad rytoj vėl šventės. "Vienos ar pusantros dienos darbingumas tikrai yra abejotinas, todėl mūsų žmonės tas kelias dienas tarp švenčių ilsėsis", - sakė pramonininkų lyderis, bet priminė, kad esama nemažai įmonių, kuriose vyksta srautinis darbas, konvejeriu. Tokiu atveju - ar šventė, ar diena, ar naktis, darbas nesustoja, antraip sustabdžius "konvejerį", jei neįvyks katastrofa (pavyzdžiui, sustabdžius elektrinę), tai nuostolių tikrai bus.

Pramonininkai anksčiau yra apskaičiavę, kad viena ne darbo diena Lietuvos ekonomikai atsieina apie 100 mln. litų. Pati UAB "Eika" tarpušventį nedirbs. "Mūsų kompanijoje žiūrima, kaip padaryti, kad žmonėms būtų patogiau", - teigė bendrovės vadovas.

"Konvejerių" bendrovių verpete besisukanti AB "Pieno žvaigždės" darbo nestabdys. "Visi keturi filialai dirbs kaip įprasta - ir per šventes, ir darbo dienomis, nes gamyba nesustoja ir yra daug užsakymų. Bendrovės administracija švenčių dienų turės, bet tarp švenčių dirbs kaip įprasta", - LŽ pasakojo "Pieno žvaigždžių" atstovė spaudai Virginija Žygienė.

AB "Lietuvos draudimas" Komunikacijos skyriaus vadovė Ingrida Žaltauskaitė tai patvirtino: "Visi draudimo bendrovės skyriai dirbs kaip įprasta, išskyrus Kalėdas. Tačiau Žalų reguliavimo skyrius dirbs ir sausio 29-ąją, šeštadienį, nes tikimasi, kad bus daugiau pranešimų apie įvykius."

Nei prasmės, nei naudos

Vežimėlių neįgaliesiems gamintojos ir metalo apdirbimo AB "Puntukas" generalinio direktoriaus Vytauto Zimnicko nuomone, ir šventės, ir laikotarpis tarp švenčių turėtų būti darbingas metas paslaugų - prekybos, visuomeninio maitinimo, turizmo ir panašioms -  bendrovėms.

"Puntuke" nuo prieškalėdinio šeštadienio iki sausio 2 dienos bus tylu. "Mums tai galimybė "išsijungti" ilgesniam laikui iš darbo režimo, todėl mes nusprendėme dirbti šeštadienį, o paskui pusantros savaitės ilsėtis, - aiškino V.Zimnickas. - Visi metų darbai atlikti, užsakymai įvykdyti. Be to, Vakarų Europoje laikotarpis tarp Kalėdų ir Naujųjų metų yra įprastas atostogų metas, tuo metu yra sustoję visi kontaktai. Rytų rinkoje - irgi. Ten nuo sausio 1-osios švenčiama ir atostogaujama dvi savaites." Kaip žinoma, Rusijoje Kalėdos ir Naujieji metai švenčiami po du kartus: pagal katalikiškąjį Grigaliaus ir stačiatikių pripažįstamą Julijaus kalendorių, tarp kurių nurodomų datų yra savaitės skirtumas.

Pasak V.Zimnicko, buvo nuspręsta leisti žmonėms ilgiau pailsėti, juolab kad tos kelios dienos, anot jo, tikrai nebūtų produktyvios, tik išmuštų iš ritmo. "Žmonės ir po Kalėdų šventės ateina ne visi pailsėję, o paskutinė šių metų darbo diena, kaip ir prieš kiekvieną ne darbo dieną, būtų dar valanda trumpesnė", - sakė jis.

"Jau nėra ką dirbti, nes į užsienį niekas nieko neveža, o ateiti į darbą vieną dieną ir kitą dieną ruoštis šventei nėra prasmės, juolab kad antra diena trumpesnė. Darbo našumo gamyboje tokiu laikotarpiu nėra", - konstatavo ir Šiauliuose įsikūrusios Lietuvos ir Švedijos UAB "Comco", priklausančios AB Neaustinių medžiagų fabriko grupei, direktoriaus pavaduotoja Nomeda Petrovaitė.

Metas apsikuopti

Kai kurios bendrovės laikotarpiu tarp švenčių gamybą stabdo, tačiau darbo randa administracijos personalui ir kai kuriems padaliniams, kuriems sunkiau dirbti, kai vyksta gamyba. Kasybos bendrovė "Dolomitas" - viena jų. "Mūsų darbas sezoninis, nes technologiškai mūsų produkcija yra gaminama naudojant vandenį. Jam užšąlant gamyba stoja. Tačiau dirba pagaminto produkto pardavimo padaliniai", - pasakojo Pakruojo rajone veikiančios bendrovės vadovas ir Lietuvos karjerų asociacijos vadovas Antanas Bartulis. Pasak jo,  bus darbo gatavos produkcijos pardavimo padaliniui, nes "dar sukiojasi klientai", remontininkai tvarkys techniką. Tarp švenčių bus patogus laikas ir "sutvarkyti popierius", susumuoti metų rezultatus.

Panašius planus dėlioja ir "Comco". "Nusprendėme, kad oficialiomis darbo dienomis daugiau paplušės tik žmonės, kurie rašo metų ataskaitas ir atlieka inventorizaciją. Pastariesiems tai bus gera proga atlikti savo darbą, kai cechuose nieko nėra ir nereikės trikdyti gamybos", - sakė N.Petrovaitė.

Įstatymo nereikia

Atrodytų, tokia sumaištis prašyte prašytųsi įstatymo, kuriuo laikotarpis tarp Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių būtų pripažįstamas oficialiomis atostogomis. Apie tokį pasiūlymą prieš porą metų buvo prabilta ir Seime, tačiau bendrovių vadovai neskuba jam pritarti. "Jeigu tos dienos būtų perkeltos kaip anksčiau, prisitaikytume, išdėliotume savo darbo grafikus kitaip. Daug sąsajų turime ir su savivaldybe, kurioje gal ne visi specialistai tomis dienomis dirbs. Tenka derintis prie kiekvienos situacijos", - LŽ kalbėjo A.Bartulis.

V.Zimnicko nuomone, tarpušventį įteisinus įstatymu, nuostolių patirtų kai kurios įmonės: reikėtų darbuotojams mokėti už darbą švenčių dienomis. Be to, ne visada Kalėdos švenčiamos savaitės pradžioje.

A.Bartulio nuomone, grįžimas prie ankstesnės laisvadienių perkėlimo tradicijos ganėtinai dažnai kirstųsi su Darbo kodeksu. Mat perkėlus darbo dieną į kitą savaitgalį, darbo savaitės trukmė viršytų 40 valandų. Todėl ir "Dolomitas" nusprendė gruodžio 31 dieną apskritai nedirbti, niekur šios dienos neperkelti, už šią dieną nemokėti ir atlyginimo.

V.Zimnicko nuomone, būtų geriausia tvarką palikti tokią, kokia yra: įmonės turėtų pačios priimti sprendimą pagal savus poreikius, tokius tarpušvenčius kaip šiemetis rekomenduoti poilsiui. Kiekviena įmonė ar įstaiga pati turėtų nuspręsti ir kaip prarastas darbo dienas kompensuoti. Pavyzdžiui, jo žiniomis, kai kurių valstybinių įstaigų darbuotojai gruodžio 27, 28 ir 31 dienomis nedirbs eilinių metinių atostogų sąskaita.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"