TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tausoti maisto dar neišmokome

2016 04 12 6:00
Kristina Tylaitė: „Didžiuosiuose miestuose skursta apie 13 proc. gyventojų, toliau nuo jų skurstančiųjų dalis gali siekti iki ketvirtadalio gyventojų, o kai kuriuose kaimuose skursta dar daugiau žmonių.“ LŽ archyvo nuotrauka

Prancūzijoje šiemet įteisintos griežčiausios Europoje priemonės, užkertančios galimybę didiesiems prekybos centrams išmesti dar tinkamą naudoti maistą, užuot jį pardavus mažesne kaina ar atidavus labdarai. Tačiau Lietuvoje analogiško įstatymo, net jeigu jam pritartų Seimas, tiesiog nepavyktų įgyvendinti.

Labdaros fondų aktyvistai pasiryžę imtis lobistinės veiklos, kad panašius teisės aktus būtų įpareigotos priimti visos ES šalys narės.

„Tačiau nepakanka prekybos tinklams uždrausti išmesti maistą ir įpareigoti atiduoti jį labdaros organizacijoms. Juk šioms organizacijoms reikės automobilių, degalų, infrastruktūros, kuri leistų maistą tinkamomis sąlygomis saugoti ir tinkamai paskirstyti. Dabar tai įgyvendinti Lietuvoje neįmanoma“, – įsitikinusi labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorė Kristina Tylaitė. „Maisto bankas“ Lietuvoje surenka didžiąją dalį atliekamo maisto ir jį paskirsto tiems, kurie dėl gyvenimo aplinkybių jo įsigyti neišgali.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje skursta kas penkta šeima – skurstantieji dažniausiai per dieną maistui tegali skirti vos 1,5 euro.

Įvedė griežčiausius draudimus

Prancūzija šiemet pirmoji pasaulyje uždraudė restoranams ir prekybos centrams išmesti dar tinkamą vartoti maistą ir įpareigojo verslininkus stengtis jį parduoti mažesne kaina, atiduoti labdarai, panaudoti gyvulių pašarams ar kompostui gaminti. Tai numatantį įstatymą šių metų vasario 3 dieną priėmė Prancūzijos senatas.

Įstatymas įpareigoja Prancūzijos prekybos centrus (kurių plotas yra didesnis negu 400 kv. m) sudaryti sutartis su organizacijomis, kurios paskirstys jų neparduotą ar nepanaudotą maistą. Prekybos centrams taip pat draudžiama tyčia gadinti maistą, kad jo nevartotų šiukšlių konteineriuose besirausiantys asmenys.

Britų dienraštis „The Guardian“ rašė, kad Prancūzijoje daugėja šeimų, studentų, bedarbių ir benamių, kurie naktimis rausiasi prekybos centrų konteineriuose. Žmonės tikina dažnai randantys produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas greitai baigsis. Tačiau kai kurie prekybos centrai į šiukšlių konteinerius, į kuriuos išmeta maistą, pila specialaus baliklio – neva tokiu būdu saugo skurstančiuosius nuo apsinuodijimo iš konteinerių ištrauktais maisto produktais. Kiti neparduotą ir labdarai neatiduotą maistą rakina sandėliuose, o paskui šiukšliavežiais išveža laidoti į sąvartynus.

Bet nuo vasario nustatytų maisto švaistymo prevencijos taisyklių pažeidimas prekybos tinklams užtraukia iki 75 tūkst. eurų baudą. Prekybininkai taip pat įpareigoti organizuoti ir finansuoti maisto nešvaistymo programas mokyklose bei kitose švietimo įstaigose.

Kelioms dešimtims Prancūzijoje veikiančių maisto bankų kasmet paaukojama iki 100 tūkst. tonų maisto, iš jo 35 tūkst. tonų atiduoda prekybos centrai. Skaičiuojama, kad, prekybos centrų aukojamo maisto padaugėjus 15 proc., skurstantys šalies gyventojai papildomai gautų apie 10 mln. tonų produktų.

Prancūzijoje kasmet iššvaistoma apie 7,1 mln. maisto: parduotuvės į atliekų konteinerius išmeta tik 11 proc. visų maisto atliekų, restoranai – 15 proc., o didžiausią dalį (net 67 proc.) maisto išmeta patys vartotojai – namų ūkiai.

Lietuvoje – ankstoka

Nuo 2007 metų Lietuvoje savarankiškai veikiantis labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ skelbia, kad per praėjusį dešimtmetį iš prekybos tinklų surinko ir nepasiturintiesiems perdavė dešimtis tūkstančių tonų maisto. Paramą maistu fondas renka ir dalija 73 Lietuvos miestuose ir rajonuose. „Maisto bankas“ vien 2015 metais išdalijo 6111 tonų maisto už 7,2 mln. eurų, o šią paramą maistu gavo 270 tūkst. nepasiturinčių asmenų – bedarbių, vienišų vaikus auginančių mamų, daugiavaikių šeimų, neįgaliųjų, pagyvenusiųjų ir kitų vargdienių. Šiemet fondas skelbia jau išdalijęs 833 tonas maisto.

Tačiau, fondo direktorės K. Tylaitės manymu, panašus į Prancūzijos įstatymas Lietuvoje, ko gero, nebūtų veiksmingas. „Vien atiduoti, paaukoti maistą neužtenka. Yra labai didelė nematoma šio darbo dalis. Mes 73 miestuose septynias dienas per savaitę važiuojame ir surenkame paskutinės tinkamumo vartoti termino dienos produktus ir tą pačią dieną juos perskirstome nevyriausybinėms organizacijoms. Tai daug sąnaudų reikalaujantis darbas, kuris nematomas, ir už jį niekas nemoka. Kiek „Maisto bankas“ sugeba generuoti papildomų lėšų, tiek jų gali panaudoti šiai veiklai“, – pasakojo ji.

Prancūzijoje priimtas maisto švaistymo prevencijos įstatymas, K. Tylaitės nuomone, yra prancūzų visuomenės brandos ženklas. Jo esą net lyginti negalima su Lietuva. „Kai kurios iš dešimčių Prancūzijos labdaros organizacijų dirba daugiau kaip 30 metų, turi didžiulę patirtį, gerus logistikos centrus ir tinkamą infrastruktūrą. Vadinasi, dar iki šio įstatymo priėmimo prancūzai buvo sukūrę ir praktiškai išbandę maisto paėmimo iš didžiosios dalies prekybos tinklų ir šio maisto paskirstymo procesą. Įstatymas iš esmės tik įtvirtino dešimtmečius Prancūzijos visuomenės palaikomą nuostatą: „Šalyje nebus maisto švaistymo, tai netoleruotina, netinkama ir neteisėta“, – komentavo K. Tylaitė.

Lietuvoje taip nėra. Net jeigu Seimas priimtų įstatymą, kuris įpareigotų prekybininkus maistą, kurio tinkamumo vartoti terminas besibaigiantis, atiduoti skurstantiesiems, pavyzdžiui, jau nuo gegužės 1 dienos, padėties tai nepakeistų. „Pats „Maisto bankas“ tokio įpareigojimo tiesiog „nepavežtų“ be prekybininkų pagalbos ir papildomo finansavimo“, – įsitikinusi K. Tylaitė.

Dabartinėmis sąlygomis, anot jos, nepavyktų viso maisto surinkti ir tinkamai paskirstyti. „Iki šiol kiekvieno papildomo prekybos tinklo prisijungimas mums siejosi su plėtra ir naujų lėšų pritraukimu. Tik gavę lėšų galėtume plėsti veiklą“, – kalbėjo „Maisto banko“ vadovė.

Skirtingi būdai gelbėti maistą

„Šiuo metu dirbame tikrai ne su visais prekybininkais, ne su visais gamybininkais, ne su visomis logistikos kompanijomis ar valstybės institucijomis“, – sakė K. Tylaitė.

Tik pernai „Maisto bankas“rado galimybę atkovoti ir išsaugoti maistą kai kuriose draudimo kompanijose. Bendradarbiaujant su Policijos komisariatu siekiama paimti ir vargšams išdalyti konfiskuotus maisto produktus. Fondas daugiausia pasiekė bendradarbiaudamas su prekybininkais, tiesa, ne su visais. Pavyzdžiui, iš „Iki“ kiekvieną dieną „Maisto bankas“ surenka paskutinės tinkamumo vartoti termino dienos produktus, kurių šis tinklas nusprendžia neparduoti. Tokios paskutinės dienos pieno ir duonos gaminiai taip pat surenkami iš didžiųjų „Rimi“ parduotuvių, bandomasis projektas vykdomas su keturiasdešimčia „Maximos“ parduotuvių. „Aišku, verslas skaičiuoja, nes neparduotas maistas realiai padaro nuostolių. Parduotuvės įvertina, kaip geriausia elgtis. Bet su prekybininkais darbas yra sėkmingiausias“, – tikino ji.

Fondą, pasak jos vadovės, maistu remia ir maisto produktų gamybos įmonės, antai „Pieno žvaigždės“, „Mantinga“, „Vilniaus majonezas“, „Rokiškio sūris“, „Vilniaus duona“, „Žemaitijos pienas“ ir kitos. „Gamybos grandinėje susiformuoja tam tikri maisto nuostoliai. Tačiau įmonėms reikia pasiūlyti labai skirtingus, tik joms tinkamus bendradarbiavimo būdus, kad šį maistą pavyktų išgelbėti ir jis patektų ant žmonių stalo“, – pasakojo K. Tylaitė.

Pasak jos, svarbu, kad šis maistas pasiektų ne tik didžiųjų miestų, kuriuose „Maisto bankas“ turi sandėlius, gyventojus, bet ir mažesnių miestelių ir kaimų. K. Tylaitės teigimu, skurdo žemėlapis Lietuvoje labai margas. Didžiuosiuose miestuose skursta apie 13 proc. gyventojų, toliau nuo miestų skurstančiųjų dalis gali siekti iki ketvirtadalio gyventojų, o kai kuriuose kaimuose – dar daugiau.

„Lietuvoje namų ūkiai apie ketvirtadalį pajamų išleidžia maistui, Jungtinėje Karalystėje – iki 12 procentų. Kuo pajamos mažesnės, tuo maistui išleidžiama dalis didėja. Maistas yra vienas pagrindinių žmogaus poreikių, todėl sumažinti jam išleidžiamos pinigų dalies be neigiamų pasekmių sveikatai beveik neįmanoma. Tad pagalba maistu yra itin svarbi, ji net gali išgelbėti gyvybes“, – kalbėjo „Lietuvos žinių“ pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"