TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tautos ateitį nulemia ir girių turtai

2008 07 26 0:00
"Valstybinių miškininkų apgalvoto ūkininkavimo dėka Lietuvos giriose išliko daug retų augalų ir gyvūnų", - sako generalinis miškų urėdas B.Sakalauskas.
Linos Sindaraitės nuotrauka

Šie metai, kitaip negu praėjusieji, miškininkus kol kas nelabai džiugina.

Generalinės miškų urėdijos duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį miškų urėdijos gavo šiek tiek mažiau pajamų negu per tą patį laikotarpį pernai, tačiau vis dėlto daugiau negu užpernai: 2008 metais gauta 218 mln., 2007 metais - 263 mln., 2006 metais - 196 mln. litų.

"2007 metai buvo išskirtiniai, nes medienos kainos buvo pakilusios ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. O šiemet jos visur be paliovos krinta, nuo šių metų pradžios krito apie 20 procentų. Rinką paveikė 8 mln. ha išdžiūvusių miškų Kanadoje, vėjovartos Europoje, be to, sumažėjo statybų, todėl mažiau perkama ir baldų bei kitokių medienos gaminių", - sakė "Lietuvos žinioms" generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas.

Kirtimų gali sumažėti

- Ką planuojate daryti? Ar nebankrutuos, kaip kartais pranašaujama, kai kurios urėdijos?

- Parengėme ir urėdų gamybiniame susirinkime apsvarstėme krizės valdymo planą. Jei nebus siūloma normali kaina, kuria pardavus medieną būtų iš ko atkurti ir saugoti miškus, urėdijos kirs jų mažiau, negu apskaičiavo ir rekomendavo mokslininkai bei leido Vyriausybė. Geriau mažiau kirsti negu pusvelčiui pardavinėti.

Bankrotas gresia tada, kai esi paėmęs daug kreditų, o urėdijos tai daro atsakingai ir tik išimtiniais atvejais, didžiąją dalį investicijų dengiame savo lėšomis.

Per pastarąjį dešimtmetį, vykdydami nuoseklią reformą, dvigubai sumažinome specialistų skaičių. Šiek tiek sumažėjo kirtimų. Medienos kaina šį dešimtmetį padidėjo tik 52 proc., o išlaidos degalams, technikai, atlyginimams ir t. t. - 2-3 kartus. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis miškų urėdijose sugebėjome padvigubinti investicijas į miškų ūkio sektorių - medelynus, miškų atkūrimą, apsaugą ir kitus miškininkystės darbus.

Žinoma, norėdamas galėtum sukelti dirbtinius bankrotus, kaip tai padarė kai kurios medienos pramonės įmonės. Kai kurios jų tebėra skolingos valstybės urėdijoms, nes dėl savo inscenizuotų bankrotų "nuskandino" pinigus už pateiktą žaliavą.

Daug metų urėdijos neretai tiekė kai kurioms medienos perdirbimo bendrovėms žaliavą į skolą. 2002 metais medienos pramonė miškų urėdijoms buvo skolinga net 54 mln. litų. Tokia "tvarka" kai kam patiko. Tada trūko mūsų kantrybė - Prekybos apvaliąja mediena taisyklės buvo patikslintos, atsisakėme tiekti ją skolininkams. Jų reakcija buvo tokia pat audringa kaip dabar, jie taip pat kaip dabar varstė Seimo ir Vyriausybės duris, grasino ir gąsdino. Bet manau, jog valstybės miškininkai nenuolaidžiaus ir ateityje, dirbs principingai ir skaidriai, kartu su konstruktyviai dirbančiais medienos perdirbėjais tobulins prekybos apvaliąja mediena principus.

Nori išskirtinių sąlygų

- Ko siekiama tais vizitais Seime ir Vyriausybėje?

- Mažesnių kainų negu kitiems medienos pirkėjams. Stengiamasi susigrąžinti tas pačias šiltnamio sąlygas, prie kurių atskiri medienos perdirbėjai buvo pripratę. Be abejo, kiekvienas verslininkas nori gauti žaliavos pigiau ir parduoti produktą brangiau. Bet kai to siekiama įžūliai, netgi necivilizuotai - keista. Pavyzdžiui, miškininkai raginami grįžti prie sovietinio planinio modelio, o kai kurie verslininkai pasilieka teisę tvarkytis pagal vakarietiškąjį rinkos modelį.

Tiesa, taip žaidžia ne visi medienos perdirbėjai, tik "Vakarų medienos grupė" (VMG). Beje, ją sudarančios medienos gaminių bendrovės perka iš valstybinių miškų urėdijų tik apie 13 proc. medienos ir atsiskaito labai nereguliariai ir nenoriai, neretai ilgai lieka skolingos. Tačiau jos siekia diktuoti sąlygas ir taisykles didžiajai daugumai smulkiųjų ir vidutinių verslininkų, kurie laiku su urėdijomis atsiskaito.

- Lietuvoje miškų mažiau negu gretimose šalyse, tačiau pristatyta didelių medienos perdirbimo įmonių, tokių kaip "Girių bizonas". Ketinama statyti dar vieną milžinišką medienos plokščių gamybos kompleksą. Ar atlaikys Lietuvos girios?

- Apie minimą projektą skelbia žiniasklaida, net kai kurie Seimo nariai skundžiasi Vyriausybei, kodėl mes, valstybės miškininkai, nenorime aprūpinti būsimos kažkokios gamyklos, tačiau mes to projekto dar nematėme.

Aš už tai, kad Lietuvos pramonė būtų plėtojama. Bet pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar užteks žaliavų. Dalyvavau rengiant vieną panašią studiją ir žinau, kaip tai svarbu. Tačiau naujos įmonės iniciatoriai tik vaikšto užtarimo į Seimą ir Vyriausybę kaip sovietų laikais į Plano komitetą. Tada užteko šio komiteto ir studijų nereikėjo, o dabar civilizuotame pasaulyje pirmiausia pradedama nuo žaliavų tyrimo.

Medienos plokščių gamintojai reikalauja iš Vyriausybės, kad miškų urėdijos garantuotų būsimai įmonei 500 tūkst. kubinių metrų popiermedžių per metus tiekimą. Ne pirkimą ar pardavimą, o - tiekimą. VMG verslininkai visur vartoja tik tą sovietmečio terminą (rus. - snabženije), užsilikusį jų galvose tikriausiai dar iš kolūkių laikų. Betgi būsimoms MDF arba HDF plokštėms geriausiai tinka spygliuočių popiermedžiai, o Lietuvos urėdijose jų kasmet pagaminama tik 250 tūkst. kubinių metrų.

Be to, dalis popiermedžių jau perdirbami Lietuvoje ir sukuria didesnę pridėtinę vertę, negu tada, jei jie būtų naudojami plokštėms gaminti. Šiems medienos perdirbėjams taip pat privalome palikti teisę jos nusipirkti.

Kas valstybei naudingiau?

- Kai kurie verslininkai tvirtina, kad gaminti medienos plokštes naudingiau negu celiuliozę ir popierių. Statyti celiuliozės ir popieriaus gamyklą Seimas nutarė dar 2002 metais, tačiau dabar norima šį nutarimą atšaukti.

- Medienos plokščių gamyba žaliavos pridėtinę vertę padidina maždaug 2-2,5 karto, kitų gaminių - 3-4 kartus, o celiuliozės ir popieriaus gamyba - 10 kartų. Ne veltui beveik visose Europos šalyse, išskyrus gal tik Lietuvą ir Latviją, celiuliozės ir popieriaus įmonės yra, jose - modernios technologijos, o tarša minimali.

Tačiau visų efektyviausia malkinę medieną naudoti kurui, t. y. gyventojų būstams šildyti. Dabar, kai taip sparčiai brangsta nafta ir dujos, malkos ir apskritai mediena tampa strategine žaliava. Ne veltui Seimas ir Vyriausybė patvirtino Nacionalinės energetikos strategiją: valstybės energetinė nepriklausomybė - svarbiausia.

Šiuo metu Lietuvoje kurui panaudojama daugiau kaip 3 mln. kubinių metrų malkų ir kirtimų atliekų. Įsivaizduokite, kokios socialinės pasekmės būtų, jei malkos atitektų ne gyventojų būstams šildyti, o vien tik pramonei, tuo metu būstus tektų šildytis dujomis ar elektra.

Be to, mokslininkai yra suskaičiavę, kad Europoje miškas yra 10 kartų naudingesnis negu mediena. Net jei medis sausuolis ar drevėtas. Kitaip tariant, tai strateginis valstybės turtas ir jos ateities garantas. Todėl galbūt atėjo laikas pasilikti daugiau girių išteklių, panašiai kaip daro amerikiečiai, kurie neeksploatuoja naftos savo teritorijoje.

- Tačiau pramonininkai neretai teigia, esą iš Lietuvos daug medienos išvežama. Pasak jų, ją ekonomiškiau būtų perdirbti mūsų šalyje.

- Iš Lietuvos valstybinių miškų medienos eksposportuojama mažiausiai Europoje, pavyzdžiui, dvigubai mažiau negu iš Latvijos, Estijos. Be to, eksportas - ne nusikaltimas, jis vyksta visoje Europoje. Europiniuose teisės aktuose nurodyta, kad prekėms keliai turi būti laisvi.

Kita vertus, tai, kad Lietuvoje mediena per pastarąjį dešimtmetį kainuoja 7-10 proc. mažiau negu aplinkinėse valstybėse, rodo, jog mūsų kaimynų pramonė sugeba ją perdirbti efektyviau, negu tai daroma mūsų šalyje. Nenuostabu, kad mediena ir keliauja į tas šalis, kur ji efektyviau perdirbama. Kodėl daug baldų ir kitokių prekių atsivežama iš kitų šalių? Matyt, todėl, kad jose sugebama pagaminti pigiau ir geriau.

Du ramybės mėnesiai

- Dalį Vilniaus priemiestinių valstybinių miškų užvaldė privatūs asmenys. Kaip tai galėjo atsitikti?

- Šią istoriją principingai pradėjo aiškintis Aplinkos ministerija. Vėliau medžiaga buvo perduota tirti prokuratūrai. Generalinė miškų urėdija taip pat atliko patikrinimą ir nustatė, jog Vilniaus miškų urėdijos darbuotojai derino miškų grąžinimą, nors tiems miškams Vyriausybės nutarimu buvo suteiktas valstybinio miško statusas ir jie buvo priskirti urėdijai. Šie pareigūnų veiksmai bus principingai įvertinti.

Dabar suprantu, kodėl Vilniaus miškų urėdijos vadovai viešai priešinosi miškų registravimui Nekilnojamojo turto registre. Juk pradėjus registruoti ir paaiškėjo, kad kai kurie valstybės miškų plotai jau ne valstybiniai. Kitose šalies urėdijose kol kas tokių atvejų neužfiksuota.

Aš ne prieš miškų grąžinimą, tačiau tai reikia daryti civilizuotai, pagal teisines procedūras.

- Neseniai privačiuose miškuose buvo iškirsta medžių, kuriuose perėjo reti paukščiai. Po šio skandalo kai kurie gamtos mylėtojai prašo nekirsti miškų net 5 mėnesius - nuo kovo iki rugpjūčio. Ar tam pritariate?

- Generalinė miškų urėdija pasiūlė uždrausti pagrindinio naudojimo kirtimus ūkiniuose, IV kategorijos, miškuose du mėnesius - nuo balandžio iki birželio. Netrukus tai aptarsime miškų urėdų gamybiniame susirinkime.

Ta proga priminsiu, jog keletą dešimtmečių visi miškai mūsų šalyje buvo valstybiniai. Ir būtent miškininkų dėka Lietuvoje dabar yra bene didžiausia Europoje retų augalų ir gyvūnų įvairovė. Tai rodo, kad per dešimtmečius miškuose ūkininkavimo principai užtikrino biologinę įvairovę ir miškai buvo prižiūrimi bei tvarkomi nenusižengiant gamtosaugai. O kai kurių kitų Europos šalių miškuose ūkininkauta taip, kad nebeliko nei vilkų ir lūšių, nei retų paukščių.

Pastaraisiais metais mūsų valstybiniai miškai yra sertifikuoti pagal labai griežtus tarptautinius reikalavimus, kuriuose biologinei įvairovei ir apskritai gamtosaugai skiriama daugiausia dėmesio. Daugelis kitų Europos šalių pasirinko ne tokią griežtą sertifikavimo sistemą. Kasmet urėdijos tikrinamos, kaip laikosi šių reikalavimų - ar paliekami medžiai su uoksais, retų paukščių lizdais ir t. t.

Bet perlenkti draudimų lazdos nereikėtų. Tiesmukiški draudimai nieko gero neduoda. Pavyzdžiui, kas iš to, kad Lietuvoje uždrausta medžioti tetervinus? Šį pavasarį Dzūkijoje stebėjau tetervinų tuoktuves - jie į jas skrido iš Baltarusijos, kur, beje, kaip ir Latvijoje bei Estijoje, yra medžiojami. O pas mus tetervinų liko labai mažai, nes šiuos ant žemės perinčius paukščius masiškai naikina plėšrūnai. Tad reguliuodami vieną grandį neturime pamiršti visos grandinės.

Parengta bendradarbiaujant su Generaline miškų urėdija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"