TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tebesiūlo išpirkti savo nuosavybę

2012 04 10 7:50

Energetikos ministerija, parengusi šilumos punktų perdavimo gyvenamųjų namų savininkų nuosavybėn aprašą, dar prieš porą mėnesių atsisakė jį teikti Vyriausybei ir paliko ginčus spręsti vietose. Savivaldybės galimybės uždirbti abejotinais būdais neišsižada.

Prieš keletą savaičių sostinės daugiabučių, neturinčių gyvenamųjų namų bendrijų, gyventojams savivaldybė išplatino anketas, kuriose buvo prašoma atsakyti, ar šie sutiktų iš AB "Vilniaus šilumos tinklai" išpirkti jų gyvenamuosiuose namuose įrengtus šilumos punktus. LŽ duomenimis, respondentai nebuvo aktyvūs, anketas užpildė vos keli namai, o ir tų butų dauguma savininkų atsakė neigiamai. Bent taip  kalbėta aptariant apklausos rezultatus.

Kiek tai kainuotų

Energetikos ministerijos parengtame šilumos punktų perdavimo gyvenamųjų namų savininkams aprašo projekte buvo numatyta, kad šilumos punktų likutinę vertę ir būklę turėtų nustatyti Valstybinė energetikos inspekcija, tačiau ir be jos kai kuriems valdininkams apytikrė kaina buvo žinoma. Tarkime, Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Romas Adomavičius yra viešai pareiškęs, kad, specialistų skaičiavimu, kiekvieno daugiabučio, kuriame šilumos punktas įrengtas šilumininkų lėšomis, butų savininkams tai atsieitų vidutiniškai po 700 litų. Esą tuos pinigus būtų galima sumokėti dalimis.

Gyventojai įvairiais tikslais ir iki 2011 metų lapkričio 1-osios domėjosi modernizuotų šilumos punktų verte. Antai redakcijai pateko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Energetikos statinių skyriaus vedėjo Kęstučio Karoso 2011 metų kovo 21-ąją pasirašytas atsakymas į sostinės Šilo g. 50 namo gyventojo paklausimą: "Gyvenamojo namo Šilo g. 50 šilumos mazgo savininkė yra akcinė bendrovė "Vilniaus šilumos tinklai". Mazgas įrengtas bendrovės lėšomis. Likutinė mazgo vertė 2011-03-01 (buvo) 7558 litai."

Tiesa, iš Energetikos ministerijos jau buvo bepradedą sklisti pasiūlymai, neva užtektų gyventojų nuosavybėn perduoti šilumos punktus ir už simbolinį litą, tik bėda, kad tarp butų savininkų radosi ir tokių, kurie pareiškė nesutiksią mokėti nė lito.

Vilko grybai?

Gal ne vienam yra tekę matyti animacinį filmuką apie tai, kaip vilkas sumanė pasisavinti visas miško gėrybes: prie kiekvieno grybo ar uogienojaus sukalė kuoliukus su užrašais: "Šitie grybai yra vilko."

"Žmonės taip supainioti, kad jau nesusivokia, kas kam priklauso. Šilumos punktus modernizavo "Vilniaus energija", paskui pagal kažin kokį aktą perdavė į "Vilniaus šilumos tinklų" balansą, tai yra jie tarsi tapo savivaldybės įmonės nuosavybe. Bet juk šilumos punktai - neatskiriama gyvenamojo namo, kuris priklauso gyventojams, dalis. Kaip gali gyventojų nuosavybė pereiti savivaldybei, kai šis faktas nė Registrų centre neužfiksuotas?" - piktinosi teisininkas Paulius Markevičius ir replikavo, jog taip galima ir namo stogą atiduoti jį suremontavusiems stogdengiams, santechnikos mazgą - santechnikams, o namo sienas - pavyzdžiui, "Akmenės cementui". Rekonstrukcija ar modernizavimas, pasak jo, negali būti pagrindas pakeisti objekto nuosavybę.

Be kita ko, ir Energetikos ministerijoje parengtas jau beveik užmirštas šilumos punktų perdavimo gyvenamųjų namų savininkams aprašo projektas, turėjęs virsti Vyriausybės nutarimu "Dėl šilumos punktų ar jų įrenginių, priklausančių šilumos tiekėjams ar tretiesiems asmenims, išpirkimo ir (ar) perleidimo tvarkos aprašo patvirtinimo", baigiamas keistu 39 straipsniu: "Šilumos punktai, įrengti po 2011 metų lapkričio 1 dienos, nėra išperkami, nes daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai)."

Galima daryti išvadą, kad šilumos punktai, įrengti iki 2011 metų lapkričio 1-osios, turi būti išperkami, nes jie - atskiriama namo dalis ir nėra patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, todėl ją galima parduoti ir tretiesiems asmenims?

Anot P.Markevičiaus, dėl to, kad nuo 2011-ųjų lapkričio 1 dienos įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymas, kuriuo numatyta šilumos punktų nuosavybę perduoti gyvenamųjų namų savininkams, nei šilumos punktų funkcijos, nei juolab jų nuosavybė negalėjo pasikeisti, o kokio nors įstatymo lydimojo akto, kuriuo ši nuosavybė turėtų atitekti savivaldybių įmonėms, irgi nėra. Priešingai, LR civiliniame kodekse aiškiai reglamentuota, kad gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektu, be kita ko, laikoma ne tik laiptinė, liftas, bendro naudojimo patalpos, bet ir namo inžinerinė įranga, komunikacijos, tarp jų - ir šilumos tiekimo butams sistema.

Užmiršo, kas nepatogu

Aiškumo dėl to, kaip šilumos punktai pateko savivaldybių nuosavybėn, dar mažiau prisiminus beveik 10 metų senumo įvykius, kai "Vilniaus energija" inicijavo, neoficialiais duomenimis, apie 140 mln. litų kainavusį gyvenamųjų namų šilumos mazgų modernizavimą. Tada, 2002-ųjų rudenį, prie kiekvieno daugiabučio laiptinės buvo pakabinti skelbimai, kurių vieną išlikusį cituojame:

"Gerbiami gyventojai,

informuojame, kad vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 2001 01 18 sprendimu Nr. 49V ir Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutarties nuostatomis bus likviduojami susidėvėję karšto vandens vamzdynai iki namų ir grupinės boilerinės.

Rekonstruojant šilumos punktą bus įrengtas nepriklausomas automatizuotas šildymo ir karšto vandens ruošimo mazgas. Norint tiekti karštą vandenį Jūsų butams, likvidavus vamzdynus, būtina gyvenamo namo šilumos punkte įrengti individualų nepriklausomą šilumokaitį karštam vandeniui ruošti, naują cirkuliacinį siurblį su automatiniu temperatūros reguliatoriumi. Siekiant atskirti namo šildymo sistemą nuo lauko termofikacinio vandens tinklų ir norint kokybiškai šildyti Jūsų butus kartu bus įrengtas šilumokaitis šildymui su atskiru šildymo cirkuliaciniu siurbliu, automatiniu temperatūros ir slėgio skirtumo reguliatoriumi. Už šiuos įrenginius, projektavimo ir montavimo darbus gyventojams mokėti nereikės.

(...) Rekonstravus šilumos punktą gyventojai galės:

1. Taupyti šilumos energiją, kai oro temperatūra labai nepastovi, ypač šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje.

2. Mažinti gyvenamųjų patalpų šildymo energijos suvartojimą nakties metu.

3. Trumpinti (ilginti) šildymo sezoną ir išjungti namo šildymą, jei to pageidauja dauguma gyventojų.

4. Daugumos gyventojų sutikimu bus galima reguliuoti karšto vandens temperatūrą bet kuriuo paros metu.

Tinkamai eksploatuojant ir reguliuojant šilumos punktą, gerokai sumažės šilumos energijos suvartojimas name ir tai padės taupyti Jūsų lėšas.

Kadangi daugiabučių namų šilumos punktai yra šių namų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.85.1. punkto reikalavimais, prašome Jūsų sutikimo rekonstruoti namo šilumos punktą.

Susirinkimas vyks 2002 m. liepos 29 d. 18 val. Jūsų namo kieme.

UAB "Vilniaus energija".

Šiandien galima įvairiai svarstyti, kurie čia minėti pažadai pasitvirtino, galima net priekaištauti, kad kai kurie šilumos punktai buvo modernizuoti nepaisant gyventojų nesutikimo, tačiau faktas yra tai, kad "Vilniaus energija" nė nebandė užginčyti, jog šilumos punktai priklauso namo savininkams, kaip ir to, kad už "įrenginius, projektavimo ir montavimo darbus gyventojams mokėti nereikės".

Tad apie kokias išpirkas nesiliauja kalbėti savivaldybės ir šilumininkai?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"