TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Technologijomis nebespėjame vytis vakariečių

2016 03 31 6:00
Lengviau stambiems augalininkystės ūkiams, kurie jau turi sukomplektuotą techniką. LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos žemės ūkiui patekus į kainų kritimo vijurką, žemdirbiams vis sunkiau išlaikyti ir diegti naujausias technologijas ir kaip lygiems konkuruoti su vakariečiais.

Lietuvos žemės ūkio rūmai skaičiuoja, kad Lietuvoje yra tik 5–7 proc. modernių ūkių, kurie atitinka vakarietiškus standartus. Kitiems dar reikia pasitempti. Tačiau dėl mažėjančių supirkimo kainų kritus pajamoms daliai ūkininkų technikos pirkimą ir technologijų diegimą teks atidėti ateičiai.

„Šiandien ūkininkai svarsto, ar verta investuoti. Pavyzdžiui, pienininkai prognozuoja, jog krizė truks dar gana ilgai. Niekas nežino, kada investicijos pradės grįžti, nes net neaišku, ar pavyks išlaikyti patį ūkį“, – aiškina Bronius Markauskas, Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas.

Kiek lengviau stambiems augalininkystės ūkiams, kurie jau turi sukomplektuotą techniką. Jie gali sau leisti keletą metų neatnaujinti įrangos. Tačiau tie, kurie dirba su senais traktoriais ir kombainais, bėgant laikui tampa vis mažiau konkurencingi.

Pradedame atsilikti

„Mūsų ūkiai nuo vakariečių pradeda atsilikti technologiškai. Žemės ūkio ministerija propagavo gyvulininkystę, šiai šakai buvo skirta pagrindinė parama. Tačiau dėl sunkios finansinės padėties dalis paramos tiesiog bus nepaimta. Augalininkystės ūkiai buvo primiršti“, – sako Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas.

Jis klaidingu vadina kelią, kai didžiausia parama skiriama smulkiems ūkiams, kuriems išlikti per krizę būna sunkiausia. Asociacijos vadovas sako, kad iki šiol skirstant paramą daugiau balų gaudavo palyginti smulkūs gyvulininkystės ūkiai. Jie ėmė gana didelę paramą ir tuo pat metu paskolas, be kurių modernizuoti ūkių negalėjo. Dabar dalis jų, A. Macijausko žiniomis, atsisako įgyvendinti projektus, nes tiesiog nebeturi pinigų.

B. Markauskas su kolega nesutinka – Europos Sąjungos (ES) paramos šiuo periodu nebus daug ir žmonės pasistengs ją paimti. Tačiau modernizuojant ūkius pagrindinis šaltinis – pelnas, kurio šiandien nėra. Dėl to technologiškai prie vakariečių nepriartėsime. Geriausiu atveju nuo jų daugiau neatsiliksime.

Sunkiausia vidutiniokams

Dabar, kai kainos krito, pasak A. Macijausko, būtent mažiesiems sunkiausia išlikti, nes jų produkcijos savikainą didina kreditai, kuriuos taip pat tenka įskaičiuoti. Be to, šiandien pieno kainos žemos visame pasaulyje, o Lietuvoje jos vienos mažiausių ES. Šis kritimas smogė sektoriaus vidutiniokams, kurie ir buvo vieni didžiausių investuotojų į ūkių modernizavimą.

„Pas mus ypač kenčia 50–100 karvių turintys ūkiai, kur savininkai patys nebegali nudirbti visų darbų, o išlaikyti samdomų žmonių jau nebepajėgia“, – pasakoja A. Macijauskas ir pateikia pavyzdį. Pas mus vidutiniškai primelžiama mažiau nei ES šalyse senbuvėse. O šioms, kai pieno kvotos buvo panaikintos, užteks tik pakeisti racioną – dabar aukščiausios kokybės pašarai nenaudojami, nes brangintų produkciją, – ir primilžiai šoks 10–15 procentų. Visa kita reikalinga infrastruktūra jau sukurta. Mums į tokią infrastruktūrą dar reikia investuoti daug metų.

Ūkininkai dvejoja

B. Markauskas įvardija ir kitą europiečių pranašumą – jų produkcija perkama brangiau, parama ir tiesioginės išmokos didesnės nei Lietuvoje.

„Stebiuosi, kur mūsų ūkiai randa resursų ir kaip sugeba išlaikyti pieno gamybą. Kai kas net galvoja apie plėtrą, nes, kaip sako ekonomikos klasikai, didinti ūkį geriausia sunkmečiu. Blogai tik tai, jog niekas negali nuspėti, kada baigsis krizė“, – dėlioja B. Markauskas.

Jis pats planavo didinti bandą, tačiau šios minties atsisakė, nors dabar žmonės pradeda palyginti pigiai išpardavinėti bandas ir visą įrangą. Bendras karvių skaičius šalyje mažėja. Apie plėtrą galėtų galvoti tik mišrūs ūkiai, kurių bendras veiklos balansas dar teigiamas.

„Žmonės, kurie traukiasi iš pieno gamybos, net atėjus geriems laikams į ją nesugrįš. Vargu ar ateis ir naujokų, nes investicijos šiame sektoriuje didelės. Paremti ir išlaikyti šaką turėtų būti ir valstybės tikslas, nes ji sukuria iki 5 proc. BVP“, – dėsto B. Markauskas.

Žemės ūkio rūmų atstovas įvardija ir nuostolius – 75 mln. eurų 2015 metais.

Parama ūkiams modernizuoti

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą priemonei „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ įgyvendinti skirta 464,7 mln. eurų paramos lėšų.

Naujuoju finansiniu 2014–2020 metų laikotarpiu parama ūkiams modernizuoti teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.

Veiklos sričiai įgyvendinti skirta 429,21 mln. eurų paramos lėšų. Šio laikotarpio prioritetas – remti smulkius ir vidutinius ūkius.

Iš žemės ūkio sektorių prie prioritetinių priskirti gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriai.

Šių sektorių pareiškėjams ūkiams modernizuoti parama teikiama finansuojant 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

Vykdant žemės ūkio produktų gamybą pirmiau nurodytuose sektoriuose paramos intensyvumas padidinamas 20 proc. punktų jauniesiems ūkininkams, investuojantiems 5 metų laikotarpiu po įsikūrimo, ūkininkaujantiesiems vietovėse su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis, ekologiniams ūkiams ir žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas. Tačiau kompleksinės (bendros) paramos lygis negali viršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

Šaltinis: Žemės ūkio ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"