TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Technologijos grasina išretinti bankų darbuotojus

2016 04 26 6:00
Vyresni klientai vis dar labiau linkę naudotis bankų skyrių paslaugomis, o ne elektroninėmis priemonėmis. Reuters/Scanpix nuotrauka

Ateinantį dešimtmetį dėl technologijų plėtros darbuotojų bankų sektoriuje, kaip prognozuojama, gali sumažėti maždaug trečdaliu. Lietuvoje matomos tik šio reiškinio užuomazgos. Nors technologijos sparčiai keičia vartotojų įpročius, tik dviejuose didžiuosiuose komerciniuose bankuose darbuotojų skaičius per keletą metų sumenko maždaug 10–20 procentų.

Pagrindiniu kanalu tarp vartotojo ir banko taps mobiliosios technologijos, tai prognozuoja „Citi“ savo ataskaitoje „Global Perspectives & Solutions“. Šios technologijos veikiausiai paveiks tik bankų skyrių veiklą, o ne bankų veiklą apskritai. Vadinasi, sumažės bankų skyrių ir juose dirbančių žmonių.

Skaičiuojama, kad 2015–2025 metais bankų personalas gali sumažėti daugiau kaip 30 proc. – JAV ir Europos bankų sektoriuje neliks daugiau kaip 1,8 mln. darbo vietų.

Palyginti su prieškriziniu darbuotojų skaičiumi, po dešimtmečio, kaip prognozuojama, bankų personalas bus sumažėjęs nuo 40 iki 50 procentų.

Neatmetama, kad transakcijų automatizavimas išbalansuos specialistų, susijusių su transakcijomis ir konsultacijomis, paklausą.

Jau matyti, kad bankų personalo gausa jau yra smarkiai kritusi, palyginti su prieškriziniu piku. Pavyzdžiui, nuo 2007-ųjų piko iki 2015 metų banko skyrių darbuotojų skaičius JAV yra smukęs 15 procentų.

Situacija Lietuvoje

„Bankininkystę be skyrių skandinaviški bankai iš esmės jau įgyvendina. Kaip matome, skyrių pas mus gerokai sumažėję, paslaugos yra mobilios, jas galima gauti bet kuriuo metu iš bet kurios vietos. Tai patogu klientams – žmonės gerai priima elektronines paslaugas – tik vyresni dar labiau linkę naudotis bankų skyrių paslaugomis. O bankams tokios paslaugos pigesnės. Sąnaudų taupymas, norint išlikti konkurencingiems, juos skatina keltis į elektroninę erdvę“, – aiškino Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Vis dėlto jis nemanantis, kad bendras bankų darbuotojų skaičius labai keisis – veikiau esą keisis jų struktūra. Mažės tų, kurie tiesiogiai dirbo su klientu, tačiau daugės atitikties, IT, saugumo specialistų.

„Jau dabar šių specialistų poreikis akivaizdus – jis augo pastaruosius 4–5 metus, nes smarkiai plėtėsi reguliavimas. Labai svarbų vaidmenį vaidina teisininkai, kurie įvertina, kaip bankai įgyvendina reguliacinius teisės aktus, IT specialistai, kurių poreikį kuria nuolatiniai pasikeitimai ir eilėje laukiantys projektai“, – aiškino S. Kropas.

Jo teigimu, didžiausia problema Europoje dabar yra mažas bankų pelningumas, nes jis reiškia grėsmę stabilumui – kuo bankas mažiau pelningas, tuo didesnė grėsmė, kad visuomenei reikės ieškoti būdų, kaip prisidėti prie stabilumo išlaikymo. Neigiamos indėlių palūkanos taip pat neigiamai veikia bankų veiklą, nes atsiranda papildomų sąnaudų. Ar jos gali paskatinti bankus karpyti išlaidas žmogiškųjų išteklių sąskaita?

„Administracinių išlaidų mažinimas turi tam tikras ribas. Pavyzdžiui, 40 mln. eurų sumažintos išlaidos pernai yra labai įspūdingas ir tam tikra prasme net rizikingas rezultatas. Resursai gerokai sumažėję, ir manau, kad sąnaudų mažinimo limitai jau pasiekti“, – įsitikinęs S. Kropas.

Lietuvos statistikos departamentas fiksuoja kredito įstaigų sektoriuje darbuotojų mažėjimo tendencijas. Nors piniginio tarpininkavimo įmonių pastarąjį dešimtmetį daugėjo, darbuotojų skaičius nuo 2008 metų mažėjo. Galima palyginti: 2008-aisiais samdomų darbuotojų buvo 11 126, o 2014 metais – 9133, t. y. 17,9 proc. mažiau. Tiesa, šią statistiką reikėtų vertinti atsargiai, nes piniginio tarpininkavimo įmonės aprėpia bankus be padalinių ir kredito unijas.

Vien didžiuosiuose šalies komerciniuose bankuose darbuotojų skaičiaus pokyčiai gerokai skyrėsi. 2016 metais tik dviejuose iš keturių didžiųjų šalies komercinių bankų dirbančių apdraustųjų skaičius, palyginti su 2008-aisiais, buvo sumažėjęs. Jis mažėjo ir trumpuoju dvejų metų laikotarpiu.

Klientai į bankus dažniau kreipiasi ne dėl kasdienių operacijų, o konsultacijų./LŽ archyvo nuotrauka

Reikia daugiau konsultantų

Komerciniai bankai atvirai kalba apie pakitusius vartotojų įpročius, tačiau tik puse lūpų šneka apie savo darbuotojų skaičiaus pokyčius ateityje.

2016 metais, palyginti su 2008-aisiais, dirbančių apdraustųjų skaičius SEB banke sumažėjo 21,9 procento.

Bet apie ateities planus mažinti darbuotojų skaičių SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika neužsiminė. Jis sakė, kad pokyčiai yra nesustojantis procesas, o kiekvienas skyrius vertinamas individualiai: vieni padaliniai stiprinami naujais darbuotojais, kiti – reorganizuojami, skaidomi ir pan. Tai esą priklauso nuo besikeičiančių aplinkybių rinkoje, klientų poreikių, vidinių banko procesų valdymo, veiklos efektyvumo rodiklių.

SEB fiksuoja nuolat augantį interneto banku besinaudojančių klientų skaičių. Registruotų interneto banko vartotojų skaičius 2015 metais padidėjo 46 tūkst. – 4 proc., palyginti su 2014 metais. Net 31 proc. visų SEB interneto banko vartotojų prie interneto banko jungėsi naudodami mobiliuosius įrenginius. Tuo tarpu klientų apsilankymų banko skyriuose per metus sumenko 16 procentų.

„Tai rodo, kad banko paslaugomis klientai naudojasi kitaip nei prieš kelerius metus – daug dažniau paslaugomis naudojasi savarankiškai, savo finansus patogiai tvarko elektroninėje erdvėje – interneto banke, mobiliaisiais įrenginiais, socialiniame tinkle „Facebook“, programa „Skype“, mokėdami banko mokėjimo kortelėmis, taip pat naudodamiesi bankomatais. Į skyrius jie užsuka tada, kai prireikia išsamių finansų konsultacijų dėl būsto paskolos, lizingo, investavimo, kaupimo ateičiai ir pan.“, – kalbėjo V. Doveika.

Todėl jau kelerius metus dalis SEB banko skyrių pertvarkomi į finansų konsultacijų skyrius, o grynųjų pinigų operacijas klientai atlieka savarankiškai savitarnos zonose. Pernai į finansų konsultacijų skyrius šis bankas pertvarkė 6 skyrius. Iš viso tokių skyrių yra 9.

„Skaitmenizacija lemia ir kitokių, aukštesnės kompetencijos darbuotojų poreikį – vis mažiau reikia darbuotojų, dirbančių su grynaisiais pinigais skyriuose, bei vis daugiau reikia tų, kurie galėtų konsultuoti klientus finansų klausimais“, – aiškino V. Doveika.

Planuoja augimą

Tuo tarpu „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sakė, kad artimiausiu metu jokie didesni pokyčiai klientų aptarnavimo padalinių tinkle neplanuojami. Esą bankui svarbu išlikti gyventojams fiziškai pasiekiamam net ir didelei daliai paslaugų persikėlus į interneto erdvę.

Bendras banko darbuotojų skaičius, anot pašnekovo, augs. Jį lems nuo šių metų kovo pradėjusio veikti „Swedbank“ grupės nefinansinių paslaugų filialo Lietuvoje plėtra. Šiuo metu filiale jau dirba 140 žmonių, o per kelerius metus planuojama jame įdarbinti daugiau nei 400 naujų darbuotojų. Filialo darbuotojai atlieka įvairias funkcijas, reikalingas visai „Swedbank“ grupei.

„Sodros“ duomenys rodo, kad nuo 2008-ųjų iki 2016 metų apdraustųjų skaičius banke yra išaugęs netoli 8 procentų.

S. Abraškevičius patvirtino, kad pobūdis paslaugų, kurias gyventojai pageidauja gauti klientų aptarnavimo centruose, pastebimai pasikeitė. Anksčiau dominavusias paprastas mokėjimų operacijas, pinigų įmokėjimą ar jų išgryninimą iš sąskaitos šiuo metu jie atlieka be darbuotojų pagalbos. Tačiau tai nemažina klientų poreikio gauti profesionalią bankininko konsultaciją užsukus į banko padalinį.

Remiantis tyrimais, tiesioginiam bendravimui su finansinio sektoriaus įmonėmis prioritetą teikia daugiau nei 65 proc. žmonių.

Apdraustųjų skaičius bankuose

Bankas 2008 m.* 2014 m.* 2016 m.** Skirtumas 2008–2016 m., proc.
„Swedbank“ 1126 1193 1214 +7,8
SEB bankas 2147 1784 1675 –21,9
„Nordea Bank“ 368 380 +3,2***
DNB bankas 1314 1286 1165 –11,3
„Danske Bank“ 529 1035 1730 +327

* metų pabaigoje

** balandžio 20 d. pradžioje

*** 2014–2016 metų skirtumas

Šaltinis: „Sodra“

Visą darbo dieną dirbančių banko darbuotojų skaičius, mln.

Regionas2007 m.2015 m.2025 m.*Skirtumas 2007–2025 m., proc.
JAV2,932,571,80–40
Europa3,262,891,82–45

* prognozė

Šaltinis: „Citi Global Perspectives & Solutions“

Piniginio tarpininkavimo įmonių* ir jose dirbančių darbuotojų skaičius Lietuvoje

MetaiPiniginio tarpininkavimo įmonės, vnt.Samdomųjų darbuotojų skaičius, vnt.
2004757266
2005787637
2006798624
20078210 339
20088511 126
20098610 916
20108810 013
2011949909
2012969153
2013958929
2014939133

* visi bankai be padalinių ir kredito unijos

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"