TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Technologijos „žudo“ darbo vietas. Kada jūsų eilė?

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Socialinė krizė gresia visam pasauliui: technologijos milžinišku greičiu pakeis daugybę specialistų, o Lietuvos darbo rinka ir švietimo sistema yra nepajėgios priimti kylančių iššūkių, naujienų portalui LRT.lt sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomisto Žygimanto Maurico manymu, nors technologijų naujovės grėsmingai kėsinasi į žmonių darbo vietas, prisitaikyti esame pajėgūs.

Per pastaruosius 30 metų technologijos pakeitė daugybę žmonių darbų ir neketina sustoti, rašo „The Economist“. Bilietus į renginius vis dažniau perkame internetu, savitarnos degalinės seniai neatrodo naujiena, vis daugiau bankų paslaugų taip pat tampa automatizuotos, o pasauliui pristatomi vis išmanesni įrenginiai, besikėsinantys į žmonių darbo vietas.

„Nors kai kurių profesijų reikės visuomet, akivaizdu, kad technologijos milžinišku greičiu pakeis daugybę specialistų: kasininkų, vairuotojų, aptarnaujančiojo personalo. Tačiau tai yra ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio problema: vis dažniau bendro vidaus produkto (BVP), prekių ir paslaugų kūrime dalyvauja ne žmogus, o technologijos. Tokia situacija gali sukelti rimtų socialinių neramumų“, – pažymi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis.

N.Mačiulis: Lietuvos darbo rinka nėra pajėgi atsilaikyti

Nors Lietuvoje naujų darbo vietų kuriama daug, nedarbas tokiu pat greičiu nemažėja, pastebi N. Mačiulis. Anot jo, tai liudija, kad jau šiandieną didžioji dalis bedarbių neturi reikiamų kompetencijų, tuo metu technologijų revoliucija kelia vis didesnius iššūkius. Be to, daugybė įmonių pirmenybę teikia procesų automatizavimui, atsisakant mažiausią kompetenciją turinčių darbuotojų, kurių funkciją gali pakeisti įrengimai. Tam, pasak N. Mačiulio, įtakos turi ir kalbos apie minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimą: kad apsidraustų nuo darbo sąnaudų augimo, susijusio su didėjančiu darbo užmpokesčiu, įmonės investuoja į procesų automatizavimą.

„Lietuvos darbo rinka nėra pajėgi prisitaikyti prie technologinių naujovių ir kitų pokyčių keliamų iššūkių. Daugybė tyrimų rodo jau nusistovėjusią tendenciją – dešimtadalis darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų nesugebės įsidarbinti, jų kompetencijų tiesiog nereikės. O švietimo sistema yra nelanksti, mokiniams ir studentams suteikiamos tos pačios kompetencijos, kurios būdavo suteikiamos prieš dešimtmetį“, – apgailestauja ekonomistas.

N.Mačiulis pažymi, kad Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose stinga bendradarbiavimo su pramonės, informacinių technologijų, biotechnologijų įmonėmis. Jo teigimu, viena pagrindinių problemų – neegzistuojantis Lietuvos gebėjimas ne tik importuoti, bet ir kurti pasaulinio lygio technologijas: „Mes pamatome vieną kitą proveržį, tačiau dažnai tai yra žmonės, įgiję išsilavinimą ne Lietuvoje, turintys tarptautinės patirties. Tai reiškia, kad ne dėl imlios naujovėms ir veržlios švietimo sistemos Lietuvoje jie tampa tų idėjų autoriais ir kūrėjais.“

Ž.Mauricas: istorija kartojasi, prisitaikysime ir šįsyk

„Nordea“ ekonomisto Ž.Maurico teigimu, vis didesnius technologijų keliamus iššūkius esame pajėgūs įveikti. Istorija yra linkusi kartotis, ir šiandienos iššūkiai yra panašūs į XIX a. pramonės revoliucijos grėsmes.

„Tai nėra pirmas kartas, kai technologijų proveržis iš žmonių atima darbo vietas. Kai prasidėjo pramonės revoliucija, žmonės sukilo prieš mašinas. Atsiradę kompiuteriai taip pat atėmė darbą iš nemažos dalies darbuotojų. Tačiau istorija rodo, kad, praėjus keliems metams ar dešimtmečiams, žmonės gyvena geriau, nors prieš tai būta labai daug baimių“, – pabrėžia ekonomistas.

Ž.Maurico pastebėjimu, tose valstybėse, kuriose yra itin išvystytos technologijos (pvz., Šveicarija, Skandinavijos šalys), nedarbo lygis tesiekia 4–6 proc. Vadinasi, technologijos nebūtinai atima darbą. Maža to, jos sukuria kitokio pobūdžio darbo vietas: laikui bėgant vis labiau didės informacinių technologijų specialistų poreikis. Taip pat dėl technologijų proveržio ateityje prireiks kur kas daugiau paslaugas teikiančių specialistų.

„Tai yra ne tik grėsmė, bet ir galimybė Lietuvai. Kadangi mažai turime ką prarasti, iš technologinio proveržio galime išeiti vieni stipresnių Europoje ar net pasaulyje. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universitetas nebijo eksperimentuoti, kiti universitetai su geromis iniciatyvomis seka iš paskos. Jei nebijosime prisitaikyti, o mūsų inovatyvias idėjas pavyks įgyvendinti, galime aplenkti bijančius keistis kartu su technologijomis“, – tikina Ž.Mauricas.

Kaip sušvelninti neigiamas pasekmes?

Nors LRT.lt kalbinti ekonomistai skirtingai mato naujųjų technologijų grėsmes, abu yra įsitikinę, kad, siekiant atremti technologijų naujovių iššūkius darbo rinkai, jau dabar reikia keisti Lietuvos švietimo sistemą, šalinti jos ydas.

„Tokia aukštojo mokslo sistema, kokia yra šiandieną, turės keistis, kad prisitaikytų prie darbo rinkos, susidorotų su kitais iššūkiais. Jei keičiasi technologijos, aplinka, tie žmonės, kurie neišmoksta naudotis naujomis technologijomis, rizikuoja tapti bedarbiais. Tai yra ir nemažas iššūkis, tačiau kartu ir nemaža galimybė“, – pažymi Ž.Mauricas.

N.Mačiulio manymu, vienas iš būdų sušvelninti technologijų revoliucijos pasekmes – jau dabar galvoti apie darbuotojų perkvalifikavimo galimybes bei švietimo sistemos pokyčius. „Kalbant apie švietimo sistemą, mes visada turime galvoti, ar nuo pradinių klasių ugdomas žmogus sugebės kurti naujas technologijas, gebės jas valdyti, ar bus pakeistas technologijomis. Dažnai verslumo ir kūrybiškumo kompetencijos yra slopinamos, o ne ugdomos“, – mintimis dalijasi ekonomistas.

Kitas būdas, anot N.Mačiulio, – kalbėti apie tai, ką dar 1930-aisiais užsiminė britų ekonomistas Johnas Maynardas Keynesas, prognozavęs, kad 2030 metais vidutinė darbo savaitė truks 15 valandų. Kol kas britų ekonomisto prognozė netapo realybe, tačiau vienas iš problemos sprendimo būdų, kai technologijos sugeba pakeisti žmogų, yra svarstyti, kiek žmogus per savaitę turėtų praleisti darbo vietoje ir kiek galėtų turėti laisvalaikio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"