TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Technologijų platformos - konkurencingumui didinti

2006 08 07 0:00
"Nacionalinės technologijų platformos padėtų suformuoti kritinę masę, kuri būtina norint konkuruoti pasaulio rinkose", - sakė Lietuvos inovacijų centro projektų konsultantas Mantas Jonauskis.
Petro Malūko nuotrauka

Nacionalinės technologijų platformos suvienija pramonę ir mokslą bendram tikslui, sudaro sąlygas prisidėti prie Europos technologijų platformų, nuo kurių įgyvendinimo priklausys ES šalių konkurencingumas ir gyvenimo lygis

Pasaulio rinkose didėjant Azijos valstybių (Japonijos, Kinijos, Indijos) ir JAV įtakai susirūpinta didinti ir Europos šalių konkurencingumą. 2000 metais Europos Komisijos (EK) pastangomis pradėti kurti nauji Europos Sąjungos (ES) verslo ir mokslo tiriamojo sektoriaus plėtros organizaciniai instrumentai/struktūros - vadinamosios Europos technologijų platformos. Jų funkcijos - mobilizuoti Europos verslo, mokslo ir politikos elitą tarptautinio konkurencingumo požiūriu perspektyviausioms kryptims, parengti ir įgyvendinti strateginių tyrimų darbotvarkes.

Svarbu finansinis pagrindas

ES 7-os bendros programos finansavimas orientuojamas į 29 Europos technologijų platformų strateginių tyrimų programų įgyvendinimą skirtinguose pramonės sektoriuose. "Lietuvos verslo ir mokslo tiriamojo sektoriaus dalyvavimas Europos technologijų platformų mokslo programose - būtina sąlyga norint sėkmingai pertvarkyti šalies mokslo tiriamąjį darbą ir atnaujinti įmonių technologijas naudojantis tiesioginiu Bendrijos programų finansavimu", - LŽ pasakojo Lietuvos inovacijų centro projektų konsultantas Mantas Jonauskis. Anot jo, investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą yra pagrindinis veiksnys, darantis įtaką šalių konkurencingumui, ekonomikai ir užimtumo didinimui. Lietuvos investicijos į mokslą ir tyrimus siekia tik 0,68 proc., o verslo investicijos - 0,14 proc. bendrojo vidaus produkto. "Šie skaičiai rodo, kad Lietuva vis labiau tolsta nuo kitų ekonomiškai stipresnių šalių", - teigė pašnekovas.

Ūkio ministerijos parengtame "2007-2013 metų ekonomikos augimo ir veiksmų programos" projekte numatoma parama bendriems verslo ir mokslo projektams, pirmiausia nukreiptiems į klasterių ir technologijų plėtros strategijų parengimą. Vienam nacionalinių technologijų platformų projektui gali būti skiriama iki 100 tūkst. litų parama strateginių tyrimų darbotvarkėms parengti ir dalyvauti Europos technologijų platformų veikloje. Europos Sąjunga planuoja per 7 metus taikomiesiems mokslo tyrimams tiesiogiai atseikėti apie 51 mlrd. eurų. Tačiau tikimasi, jog 1 paramos euras pritrauks 2-3 privataus kapitalo eurus.

Susivienyti bendram tikslui

Nacionalinės technologijų platformos - tai galimybė Lietuvos verslui ir mokslui aktyviai įsitraukti į Europos technologijų platformas. 2005 metų lapkričio 22 dieną Vyriausybė patvirtino Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, kurioje suformuluoti pagrindiniai strateginiai tikslai ir priemonės siekiant kelti šalies ekonomikos konkurencingumą didinant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidas. "Nacionalinės technologijų platformos sudarys sąlygas tam tikro ūkio sektoriaus įmonių, mokslo įstaigų ir finansinių grupių atstovams suformuluoti bendrus interesus ir mobilizuoti verslo bei mokslinių tyrimų sektoriaus subjektus vykdyti veiklą perspektyviausiomis ūkio tarptautinio proveržio kryptimis, naudojantis vietos ir tarptautiniais (Bendrijos) ištekliais", - aiškino Jonauskis. Jo manymu, šalies verslo ir mokslo susitelkimas įgyvendinant bendrus tikslus ir paskiriant savo atstovus į Europos technologijų platformų struktūras padės išsikovoti jose geresnes pozicijas, negu veikiant kiekvienam atskirai.

Ūkio ministerija siekia, kad būtų sukurtos tam tikrų šalies ūkio šakų ilgalaikės plėtros ir modernizavimo strategijos bei efektyviau būtų naudojami tiek privatūs, tiek viešieji ištekliai nacionaliniu ir ES lygiu. Tai leistų įsitraukti į didesnės pridėtinės vertės inovacinių technologijų ES ekonomiką.

Galimybės ir siekiai

Lietuvoje yra 15 nacionalinių technologijų platformų iniciatyvų, kurios veikia ar planuoja veikti jungtinės veiklos sutarties pagrindu (http://www.ukmin.lt/lt/pramone ir verslas/ino/nt-platformos.php).

"Vieni iš technologijų platformų per daug tikisi, kiti - pernelyg skeptiški jų atžvilgiu. Manau, tiesa yra kažkur per vidurį. Technologijų platformos tikrai gali būti naudingos ir pramonei, ir mokslui, jei tik turi realų pramonės ir mokslo potencialą bei sugeba jį išnaudoti", - aiškino Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos "Linpra" (buvusios Lietuvos mašinų ir prietaisų pramonės įmonių asociacijos) viceprezidentas ir direktorius dr. Henrikas Mykolaitis. "Linpros" iniciatyva 32 Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės ir su ta pramone susijusios mokslo ir mokymo įstaigos birželio mėnesį įsteigė nacionalinę technologijų platformą "Ateities gamyba". Pagal savo veiklos tikslus ir turinį ji visiškai atitinka Europos technologijų platformą "Manufuture", kurios veiklos sritis yra visai Europos apdirbamajai pramonei aktualių konkurencingumo didinimo problemų sprendimas: nuo mokslinių tyrimų pagrindu kuriamų naujų technologijų ir didelės pridėtinės vertės gaminių gamybos iki žmogiškųjų išteklių ugdymo. Nors šie uždaviniai aktualūs visai apdirbamajai pramonei, pagrindinis jų sprendimo krūvis tenka inžinerinei pramonei, kaip gamybos priemonių ir technologijų kūrėjai bei tiekėjai visoms kitoms apdirbamosios pramonės šakoms. "Technologinė platforma gali būti tarsi bendraminčių klubas, per kurio pokalbius kyla naujų idėjų, bet galima ją ir subiurokratinti, kitaip sakant, "kabinti vienas kitam makaronus", - svarstė "Ateities gamybos" veiklą koordinuojančios "Linpros" direktorius dr. Mykolaitis. Pasak jo, konkuruojant pasaulio rinkose su pigia Azijos produkcija europiečiams kyla uždavinys, kaip išsaugoti darbo vietas, sukauptą kompetenciją ir padidinti produkcijos konkurencingumą. Tokią užduotį "Manufuture" bandys spręsti Europoje, o "Ateities gamyba" - Lietuvoje.

"Mūsų rūpestis - ne tik 10-15 metų pramonės perspektyva. Reikia spręsti ir šios dienos problemas. Lietuvos metalo apdirbimo įmonės įsigyja šiuolaikiškos, modernios įrangos, bet joms trūksta kvalifikuotų darbuotojų, kurie galėtų naudotis visomis tos įrangos galimybėmis. Užsienio partneriai lietuviškoms įmonėms dažnai pateikia "gizelio" lygio užduotis: jie pasiuva švarką, o mūsiškiai prisiuva sagas. Iš tokio darbo neprasigyvensi", - kalbėjo pašnekovas. Jo manymu, įsitvirtinti naujose rinkose Lietuvos įmonėms trukdo ir silpna vadyba bei rinkodara.

Konstruktorių deficitas

"Pavyzdžiui, viena didžiausių Lietuvos inžinerinės pramonės problemų - nėra kam kurti naujų gaminių. Pramonei reikia šiuolaikinių projektavimo ir konstravimo centrų, kurių darbuotojai sektų visas naujoves ir galėtų idėją paversti nauju gaminiu. Mažai įmonei sunku išlaikyti tokį centrą, nes kvalifikuotų projektuotojų darbas brangiai kainuoja", - dėstė dr. Mykolaitis. Anot jo, kiekviena įmonė daro ką nors nauja, bet jei būtų įkurti bendri technologijų centrai, teikiantys projektavimo paslaugas, viskas galėtų sparčiau judėti į priekį.

"Lietuvos inovacijų centras (LIC) daug daro, tačiau jo darbuotojai fiziškai nepajėgia įsigilinti į kiekvieną pramonės sritį. LIC galėtų būti nacionalinis technologijų platformų koordinatorius. Platformų suburtoms įmonėms praverstų jo inovacijų diegimo metodikos ir tarptautinis inovacijų centrų tinklas", - sakė dr. Mykolaitis.

Nacionalinių technologijų platformų ir jų jungimosi prie Europos technologijų platformų koordinatorė yra Ūkio ministerija. LIC kaupia informaciją, nemokamai konsultuoja, teikia kitas paslaugas platformų kūrimo ir jų veiklos klausimais.

Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos inovacijų centru

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"