TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Technologijų proveržį paskatins kylančios kainos

2012 05 24 8:19

XXI amžiuje energetikos laukia nemaži pokyčiai: vis daugiau energetikos balanso vietos užims nedidelės galios generatoriai, kuriuos galbūt turės kiekvienas individualus namas, ir energiją tausojančios technologijos.

Taip mano pasaulinės energetikos ir automatikos technologijų grupės ABB atstovybes Baltijos šalyse vienijančios kompanijos prezidentas Bo Henrikssonas.

Interviu "Lietuvos žinioms" jis pateikė atsakymą ir į Europą kamuojantį klausimą: kodėl nesiseka įgyvendinti užsibrėžto tikslo - iki 2020 metų sumažinti energijos vartojimą 20 procentų? "Matyt, energija, taip pat ir elektros, kainuoja per pigiai", - šypsojosi Lietuvoje viešėdamas vienos didžiausių pasaulio kompanijų Baltijos regiono vadovas.

Estai pralenkė visą Europą

- Praėjusiais metais ABB laimėjo konkursą įrengti Estijoje 200 greitojo įkrovimo stočių tinklą elektromobiliams. Kuo išskirtinis šis projektas?

- Estijos vyriausybės užsakymas yra iki šiol didžiausias Europoje greitojo įkrovimo infrastruktūros kontraktas ir pirmasis pasaulyje greitojo įkrovimo infrastruktūros objektas, apimantis visą šalį. Projekto užsakovė yra Estijos valstybė, o ABB diegia naujas technologijas, padėsiančias tokiai infrastruktūrai sėkmingai veikti: diegiami ne tik inžineriniai sprendiniai, bet ir sisteminiai, pagal kuriuos šiuo tinklu bus naudojamasi bei atsiskaitoma už paslaugas.

- Kiek turi pabrangti nafta bei jos produktai ir atpigti elektromobiliai bei hibridiniai automobiliai, kad jie pakeistų tradiciniais degalais varomas mašinas, o investicijos į elektromobiliams skirtą infrastruktūrą atsipirktų?

- Šiandien automobilių gausa Vilniaus gatvėse rodo, kad degalai čia kainuoja per pigiai. Elektromobilių naudojimo proveržį lems naftos kainos. Man sunku prognozuoti, kiek jos turėtų išaugti - dvigubai ar trigubai, kad tradiciniai automobiliai vartotojams taptų nebepatrauklūs.

Šiandien elektromobiliai yra per brangūs, nes gaminami ne masiškai. Kai gamyba taps masinė, jų kainos pradės kristi. Be to, jų patrauklumas padidės, kai bus sukurti nauji akumuliatoriai. Jie šiuo metu yra viena didžiausių problemų.

- Tradicinio automobilio vairuotojui reikia 5 minučių, kad pripiltų automobilio baką degalų, kurių užtektų nuvažiuoti 800-900 kilometrų. Kaip su tuo gali konkuruoti elektromobilis?

- Tereikia sukurti naujos kartos akumuliatorių. Elektromobilis ir dabar gali konkuruoti su tradiciniu automobiliu, t. y. nuvažiuoti ilgą atstumą, bet kartu turėtų vežtis akumuliatorių. Įkrovimo laikas tobulėjant technologijoms sparčiai trumpėja.

Turėkime omeny, kad ne visada akumuliatorių būtina įkrauti visa galia. Ir šiandien užtenka 5-10 minučių įkrauti akumuliatorių 50 procentų. Įkrauti jį 80 proc. užtruks 20 minučių ir daugiau. Svarbu, ar toli planuojate važiuoti. Kad elektromobiliu nuvažiuotumėte 100 km, akumuliatorių šiandien reikėtų krauti apie 15 minučių. Gal net mažiau. Tai priklauso ir nuo vairuotojo vairavimo manieros. Nuolat akceleratorių iki dugno spaudžiantis vairuotojas juk ir degalų sudegina daugiau, tuo metu išmanus ir taupus vairuotojas - mažiau.

Lietuva priklausoma nuo kaimynų

- Ar be valstybės paramos įmanoma išjudinti greitojo įkrovimo infrastruktūros diegimą, turint omeny, kad tai gana rizikinga investicija?

- Iš principo nemėgstu, kai reikia prašyti valstybės paramos. Verslas turi pats išsilaikyti, o valstybės parama reiškia, kad darai kažką, kas neturi pagrindo realiame gyvenime.

Jei kalbėtume apie Lietuvos Vyriausybę, tai ji labai priklausoma nuo to, ką daro gretimos šalys, ir nuo procesų visame pasaulyje. Netikiu, kad Vyriausybė turi tiek pinigų, kad juos galėtų skirti minėtai infrastruktūrai kurti. Kita vertus, jūs pradėsite mąstyti, ką daryti, kai degalų kainos pasieks tam tikrą ribą.

Be to, jeigu vietinės energijos kainos yra didesnės nei kaimynų, vietos pramonė tampa nekonkurencinga, krenta eksportas, tai gali sukelti ekonomikos krizę.

Kita vertus, neteko girdėti, kad kur nors dar Europoje būtų plėtojamas toks projektas kaip Estijoje, kur valstybė ne tik investuoja į greitojo įkrovimo infrastruktūrą, bet ir kompensuoja iki pusės elektromobilių įsigijimo kainos. Analogiškos jūsiškei "Lietuvos energijai" kompanijos Vokietijoje ir Suomijoje pačios stato greitojo įkrovimo stoteles miestuose.

- Gal būtų prasmė stotelių tinklą organizuoti ne mažytės Estijos, bet platesnio Baltijos šalių ar Skandinavijos regiono mastu?

- Manau, tai netolimos ateities dalykas. Tačiau nesu tikras, kad kitos valstybės paseks Estijos pavyzdžiu. Greičiausiai stotelių tinklas bus kuriamas didesniuose miestuose, bet ne kaime. Technologija ir elektromobilis dar tebėra nauji ir pritaikyti važiuoti nedidelius atstumus.

Kas pakeis atominę energiją

- Po Fukušimos atominės elektrinės avarijos Japonijoje prieš metus gana smarkiai susvyravo atominės energetikos perspektyvos. Kurios energijos rūšys, Jūsų nuomone, galėtų užimti jos vietą? Apskritai, kaip, Jūsų nuomone, keisis energijos balansas XXI amžiuje?

- Jeigu nebenaudosime atominės energijos, turime galvoti, kas užims jos vietą. Aišku, nereikėtų atmesti anglių kaip kuro rūšies - jos išliks. Sparčiai kuriamos technologijos, mažinančios jų išmetamą taršą. Negalime patenkinti augančių energijos poreikių tik iš vėjo ir saulės energijos. Manau, eisime gilyn į jūrą ir iš jos semsime energijos - turiu galvoje jūrų ir vandenynų bangų "pažabojimą".

Tuo tarpu biokuras, mano nuomone, niekuo nėra geresnis ir ne "žalesnis" už anglis kaip energijos pirminis šaltinis. Jis taip pat teršia aplinką kaip ir anglys ar durpės - jėgainėse būtina įrengti modernius galingus filtrus. Mažose rinkose kaip Baltijos šalių gali kilti ir kitų problemų. Antai "Eesti Energia" Narvos elektrinėje pradėjo kūrenti medieną ir iš karto labai pašoko medienos kaina.

Kas lems technologijų proveržį

- Kokias prognozuojate elektros energijos kainas ateinantį dešimtmetį?

- Elektros energijos kaina greičiausiai augs. Kodėl turėtų būti kitaip? Nemanau, kad ji galėtų atpigti.

- O kaip plėtosis technologijos, didės ar mažės elektros energijos gamybos savikaina?

- Priklausys nuo to, kokius šaltinius naudosime. Pigiausia elektrą gaminti iš hidroenergijos. Vėjo jėgainių gaminama elektra yra gana brangi dėl didelio investicijų poreikio. Tą patį galima pasakyti ir apie branduolinę energiją. Atomines jėgaines statyti - labai brangu. Todėl ateitis skendi miglose, ji sunkiai prognozuojama.

- Kokios, Jūsų nuomone, energijos gamybos technologijos bus perspektyvios XXI amžiuje?

- Manau, bus įvairių technologijų mišinys. Nė viena technologija neužims dominuojančios padėties. Galėtų, pavyzdžiui, dominuoti branduolinė energija, bet to neleis aplinkosaugininkai, prieštaraus visuomenė. Tikiu, kad kiekviena šeima, kiekvienas individualus namas, kiekvienas ūkis pradės savarankiškai gaminti energiją. Bus vis daugiau įsirengiama nedidelio galingumo saulės, vėjo jėgainių, oro ir geoterminių šilumos siurblių ar iš gyvulių ir žmonių atliekų išsiskiriančių metano dujų generatorių.

- Europos Sąjunga yra išsikėlusi tikslą iki 2020 metų 20 proc. sumažinti energijos vartojimą. Jau dabar aišku, kad šis tikslas nebus įgyvendintas. Kaip manote kodėl?

- Priežastis paprasta: energija vis dar per pigi. Viską lemia kaina. Kol energiją įperkame, jos netaupome. Kai kainos ima kandžiotis, pradedame mąstyti ir veikti.

- Ar ABB kurs ir gamins technologijas tokioms nedidelėms jėgainėms bei energiją tausojančius produktus?

- Be abejo. Tam turime pakankamą žinių ir gamybos potencialą. Jau turime sukūrę nemažai produktų, tinkančių šioms technologijoms. Taip pat daug dėmesio skiriame energijos vartojimo efektyvumui. Daugelis mūsų produktų kuriami tam, kad sumažintų energijos vartojimą ne tik pramonėje, bet pačiose įvairiausiose srityse: bet kurioje judančioje mašinoje ar elektronikos įrenginyje. Taip pat kuriame ir diegiame automatines ventiliacijos, šildymo, elektros sistemas, kurios efektyviai taupo energijos vartojimą pastatuose.

- ABB yra pirmaujanti pasaulyje energetikos ir automatikos technologijų grupė, neabejotinai jaučianti energetikos gyvenimo pulsą. Ar galima būtų teigti, kad būtent šios mažos jėgainės ir energijos efektyvumo sistemos bus tos kryptys, kuriose artimiausiu metu vyks didžiausi technologijų pokyčiai?

- Žinoma, tai viena svarbiausių krypčių. Aš tikiu, kad šių technologijų naudą pajus kiekvienas žmogus. Jos padeda taupyti energiją ir pinigus, tausoja aplinką. O tai svarbūs žmonių poreikiai.

- Ar teisingas teiginys, kad efektyviausias energijos vartojimas yra visiškas jos atsisakymas.

- Taip, žinoma.

- Tačiau tokiu atveju Jūs prarastumėte darbą.

- Kas jau kas, bet inžinieriai visada turės darbo. Dėl to neverta nerimauti. Aišku, kalbu kaip inžinierius, humanitarai ar ekonomistai su manimi galbūt ir nesutiktų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"