TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Teisinė sumaištis stabdo biokuro plėtrą

2014 07 02 6:00
Verslininkų ketinimams privataus kapitalo lėšomis statyti biokuro jėgaines didžiuosiuose miestuose priešinasi konkurencijos išsigandę centralizuotos šilumos tiekėjai. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) surengtą biokuro jėgainių gaminamos elektros energijos skatinimo kvotų ir elektros energijos tarifų aukcioną laimėjusios įmonės liko nežinioje. Mat po to Seimas įstatymu kvotą sumažino, ir jos visiems aukciono laimėtojams neužtenka.

Taisydama Seimo „klaidą“ Energetikos ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kad įteisinta bendra 105 MW kvota visoms biokuro bendrovėms turėtų būti paskirstyta proporcingai, neatsižvelgiant į tai, kada jos laimėjo aukcionus ir kokio dydžio skatinimo tarifas joms patvirtintas.

Tokiam sumanymui prieštaraujantys centralizuotos šilumos tiekėjai tvirtina, kad skirtingi tarifai iškreips rinką. Tuo metu į teisines pinkles patekę investuotojai mano, kad pastarojo biokuro jėgainių aukciono rezultatai yra teisėti, ir neatsisako planų statyti kogeneracines elektrines didžiuosiuose miestuose.

Konkurentai pakilo į kovą

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) ir Lietuvos energijos gamintojų asociacija (LEGA) kategoriškai nesutinka su Energetikos ministerijos parengtu ir pateiktu derinti Vyriausybės nutarimo projektu, kuriuo esą proteguojami 2013 metais VKEKK skelbtame skatinimo kvotų aukcione laimėję gamintojai.

VKEKK 2013 metų birželio 20 dienos nutarimu penkioms bendrovėms aukciono metu išdalijo 23,99 megavatų (MW) skatinimo kvotą. UAB „SSPC-Taika“, UAB „SSPC-Vilnius“, UAB „GECO-Taika“ paskirta po 5 megavatus (MW), UAB „Foksita“ – 4,99 MW, UAB „Eurovistos servisas“ – 4 MW skatinimo kvota. Visos šioms bendrovėms nustatytas 33,5 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) fiksuotas tarifas.

LŠTA prezidento Vytauto Stasiūno ir LEGA prezidento Algimanto Zarembos pasirašytame pareiškime, kuris birželio 25 dieną išsiųstas Vyriausybei, Seimo Antikorupcijos komisijai, Energetikos ministerijai, VKEKK ir Konkurencijos tarybai, teigiama, kad iki 2011 metų VKEKK visoms kogeneracinėms elektrinėms, elektros energijai gaminti naudojančioms biomasę, nustatydavo vienodus 30 ct/kWh elektros energijos supirkimo tarifus.

Šie vienodi tarifai, pasak energetikų, nesudarydavo išskirtinių sąlygų gamintojams dalyvauti rinkoje. Tačiau jau nuo 2012 metų VKEKK dėl esą nežinomų priežasčių pakeitė savo požiūrį į skatinamųjų tarifų nustatymo principus ir drastiškai pakėlė šių tarifų viršutines ribas.

Biomasės jėgainės, kurių įrengtoji elektros galia neviršija 5 MW, skatinamojo elektros energijos supirkimo tarifo viršutinė riba 2012 ir 2013 metų antrąjį ketvirtį buvo 45 ct/kWh, nuo 2013 metų antrojo ketvirčio – 34 ct/kWh, nuo 2014 metų antrojo ketvirčio -32 ct/kWh, nuo 2014 metų trečiojo ketvirčio – 26 ct/kWh.

VKEKK Veiklos valdymo skyriaus vedėja Loreta Kimutytė LŽ teigė, kad, skaičiuodama tarifus energijai, pagamintai iš atsinaujinančių išteklių, Komisija vertina elektros energijos gamybos iš skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir investicijas bei eksploatacinius kaštus. „Todėl pingant ir efektyvėjant technologijoms tarifai mažėja”, - sakė ji.

LŠTA ir LEGA piktinasi, kad 2013 metų birželio 20 dieną įvykusiame aukcione penkioms bendrovėms nustatytas 33,5 ct/kWh elektros energijos supirkimo tarifas yra gerokai didesnis, nei buvo nustatytas gamintojams iki 2012 metų ir tiems, kurie dalyvautų aukcionuose nuo 2014 metų.

Minėto pareiškimo autorių nuomone, gamintojai, anksčiau gavę 30 ct/kWh skatinamąjį tarifą, bus išstumiami iš šilumos rinkos, o tai tiesiogiai mažins šių gamintojų gaminamos elektros energijos gamybos kiekį, atitinkamai ir pajamas.

Raimondas Štreimikis: „Investicijos, didinančios konkurenciją šilumos sektoriuje, turėtų būti skatinamos, nes gyventojams dėl to atpigtų šiluma.“/Vyginto Skaraičio nuotrauka

Seimas nepaisė įvykusių aukcionų

Po 2013 metų liepos 20 dienos, kai buvo priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimas, susiklostė tokia padėtis, kad aukcionuose dar iki įstatymo priėmimo buvo paskirstyta 138 MW bendros instaliuotos galios skatinimo kvota, tačiau Seimas ją sumažino iki 105 MW. Energetikos ministerija ir Vyriausybė siūlė maksimalią 200 MW kvotą.

Tačiau aukcioną laimėję verslininkai mano, kad įstatymas negali būti taikomas teisėtai paskirstytoms kvotoms. „Aukcionai buvo laimėti oficialiai, jų negalima tiesiog panaikinti – įstatymai atgaline data negalioja“, - LŽ tvirtino pavardės nenorėjęs minėti verslininkas.

UAB „GECO investicijos“ valdomos įmonės „SSPC-Taika“, „SSPC-Vilnius“ ir „GECO-Taika“ planuoja statyti biokuro kogeneracines jėgaines Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje. Kiekvienos iš jų galia siektų 5 MW elektros ir 20 MW šilumos energijos. Jėgainės statomos iš nuosavų ir skolintų lėšų.

Bendrovės „GECO investicijos“ direktorius Raimondas Štreimikis LŽ sakė, kad laimėjusios aukcioną bendrovės pateikė Energetikos ministerijai prašymą išduoti plėtros leidimus.

„Ministerija tokį leidimą išdavė, tačiau paskui atsiuntė raštą, kad nors formaliai ir atitinkame visus reikalavimus, skatinamojo tarifo mums nepatvirtins. Motyvavo tuo, kad Seimui pakeitus įstatymą susidarė teisinė kolizija, mat aukcionuose paskirstyta kvota, pagal kurią išduoti plėtros leidimai, yra didesnė, nei nustatė Seimas. Manome, kad aukciono rezultatus nuginčyti nėra taip paprasta“, – aiškino R. Štreimikis.

Pagal galiojančią tvarką, gavusi plėtros leidimą, įmonė turi teisę pradėti jėgainės statybą. Kai elektrinė pastatoma ir ją patikrina Valstybinė energetikos inspekcija, Energetikos ministerijos tenka prašyti leidimo gaminti elektros energiją.

Kai toks leidimas gaunamas, jėgainės statytojai turi pasirašyti sutartį su LESTO dėl elektros energijos tiekimo ir tarifo. R. Štreimikis įtaria, kad būtent tuo metu ir gali kilti sunkumų, nes ministerija arba neišduos gamybos leidimo, arba jį išduos, tačiau su raginimu LESTO skatinamojo tarifo netvirtinti, o elektrą supirkti rinkos kaina.

Trys „GECO investicijų“ ir dvi kitos įmonės Kainų komisijos rengtą aukcioną laimėjo pasiūliusios mažiausią 33,5 ct/kWh (pradinė aukciono kaina buvo 45 ct/kWh). „Aukcione dalyvavo bene trylika įmonių, o laimėjo tik penkios. Tikrai stengėmės siūlyti konkurencingą kainą, nors investicijos į biokuro jėgaines yra brangios“, - sakė R. Štreimikis.

Ragina ištaisyti klaidą

Jis atkreipė dėmesį, kad plėtros leidimai išduodami ribotam laikui – 2-3 metams, kai kurių galiojimas jau baigėsi, nors jėgainės net nepradėtos statyti. „Birželio 26 dieną ministerijos interneto tinklalapyje skelbiama, kad dabar galiojantys gamybos ir plėtros leidimai išduoti jėgainėms, kurių bendroji galia - tik 79 MW, o tai yra mažiau nei Seimo nustatyta 105 MW riba“, - pažymėjo R. Štreimikis.

Jo nuomone, reikėtų visiems aukcionus laimėjusioms ir leidimus turinčioms bendrovėms kvotą paskirstyti proporcingai arba Seimui ištaisyti klaidą ir kvotą padidinti.

Biokuru kūrenamas kogeneracines jėgaines, pasak R. Štreimikio, „GECO investicijų“ įmonės statys bet kuriuo atveju. „Ministerija neturi jokio teisinio pagrindo tarifo netvirtinti ar stabdyti jėgainių statybą. Mes vis tiek planuojame statyti, nes manome, kad teisybė turi triumfuoti“, - sakė jis.

Kaune jau pateikti dokumentai statybos leidimui gauti. „Jeigu viskas bus gerai, tikimės, kad iki rugpjūčio derinančios institucijos pateiks atsakymus, ir Kaune problemų nekils. O Šiauliuose, ne vien mūsų vertinimu, viskas labai politizuota, savivaldybės politikai gina „Šiaulių energiją“ ir neleidžia ateiti konkurentams", - tvirtino jis.

Nevienodos konkurencijos sąlygos

„GECO investicijų“ vadovas nesutinka, kad aukcione nustatytas tarifas yra per didelis ir kad dėl to kiti gamintojai bus priversti dirbti nekonkurencingomis sąlygomis.

R. Štreimikis pažymi, kad karšto vandens ir šilumos kaina miestuose, kuriuose šilumą teikia konkuruojančios įmonės, gerokai sumažėjo. Jonavos gyventojai, kur savivaldybė taip pat nusprendė neįsileisti nepriklausomų gamintojų, o biokuro katilines statė tik savivaldybės įmonė, karštas vanduo gyventojams birželį kainavo 33 proc. brangiau nei kauniečiams: Jonavoje - 19,24, Kaune – 14,42 lito už kubinį metrą.

„Šiaulių biokuro termofikacinei elektrinei statyti „Šiaulių energija“ gavo 18 mln. litų negrąžinamą ES subsidiją, 30 ct/kWh skatinamąjį tarifą ir kaip savivaldybės įmonė, kuri negali bankrutuoti, - Europos investicijų banko 37,5 mln. litų ilgalaikę lengvatinę paskolą, kurią grąžins per 22 metų. Mes ES paramos negausime, mūsų tarifas tik 3,5 cento didesnis, o paskolą turėsime grąžinti per penkerius metus“, - skaičiavo R. Štreimikis.

Be to, anot jo, pagal ankstesnį reguliavimą biokuro jėgainių statytojams VKEKK septynerius metus skirdavo papildomą 6 proc. pelno normą, iš viso - 11 procentų. „Nauji biokuro jėgainių statytojai tokio skatinimo neturi, jų maksimali pelno grąža gali siekti tik 5 proc. projekto vertės. Pavyzdžiui, jeigu jėgainė kainuoja 100 mln. litų, jos savininkai per metus gali uždirbti ne daugiau kaip 5 mln. litų. O Šiaulių, Alytaus ir Utenos biokuro jėgainėms skirta dar papildoma 6 proc. pelno norma. Manau, argumentus turėtų grįsti ne tik tarifo dydžiu, bet ir atsižvelgti į visumą veiksnių“, - teigė R. Štreimikis.

„GECO investicijų“ vadovas dar pridūrė, kad eidamos į aukcioną trys bendrovės pagal naują tvarką LESTO sumokėjo po 250 tūkst. litų užstatą, kuris iki šiol yra įšaldytas. Anksčiau biokuro jėgainių statytojams toks reikalavimas nebuvo taikomas.

„Investicijos, didinančios konkurenciją šilumos sektoriuje, turėtų būti skatinamos, nes gyventojams dėl to atpigtų šiluma. Atliekant studiją buvo suskaičiuota, kad pastačius elektrinę Šiauliuose šiluma gyventojams atpigtų 1,64 ct/kWh. Šilumos kaina mažėtų ir Vilniuje bei Kaune, nes visų šių trijų elektrinių gaminamos šilumos kainą nustatytų VKEKK – būtume reguliuojami gamintojai kaip ir „Šiaulių energija“, – kalbėjo R. Štreimikis.

KOMENTARAS

Energetikos ministerijos vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė:

"Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionai gamintojams, naudojantiems biodujas ir biomasę, įvyko iki Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo, įteisinančio 105 MW biokuro elektrinių skatinimo kvotą, įsigaliojimo.

Vyriausybės nutarimo projektu, kuris suinteresuotoms institucijoms pateiktas derinti 2014 metų birželio 18 dieną, Energetikos ministerija siekia išspręsti teisiškai neapibrėžtą situaciją dėl skatinimo priemonių taikymo gamintojams - aukcionų laimėtojams, kurie yra gavę veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimus, kai buvo priimtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimas, kuriuo skatinimo kvotos biokuro elektrinėms dydis buvo sumažintas nuo 355 MW iki 105 MW.

Teisiškai neapibrėžta situacija susidarė dėl to, kad įteisinus 105 MW skatinimo kvotą aukcionų laimėtojams paskirstyta skatinimo kvota buvo didesnė, nei tuo metu buvusi laisva kvota, ir šiems gamintojams skatinimo priemonė šiuo metu netaikoma. Tokių gamintojų, naudojančių biodujas ir biomasę, yra 8. Įvertinus tai, jog šiuo metu priskirtų skatinamųjų galių elektrinėms dydis nesiekia 105 MW, Energetikos ministerija pateikė siūlymą, kad atsilaisvinus skatinimo kvotai ji būtų paskirstoma proporcingai, teikiant pirmenybę gauti skatinimą aukciono laimėtojams, kuriems veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimai buvo išduoti po 105 MW skatinimo kvotos įsigaliojimo."

KARŠTO VANDENS KAINA LIEPOS MĖN.

MiestasKaina, Lt/kub. m
Kaunas15,33
Šiauliai19,05
Klaipėda19,34

Šaltinis: VKEKK

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"