TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Teisingai įvertinus darbuotojų sveikatą – mažiau pavojų darbe

2015 11 27 6:00
Januškevičius: „Kiekvienam būsimam darbuotojui atliekame nuo 5 iki 20 specifinių sveikatos būklės tyrimų“. Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Ieškodamas darbo dažnas nesusimąsto apie specifines darbo sąlygas ir dėl paties sveikatos būklės galinčius kilti pavojus. Tuo tarpu darbo medicinos ekspertai teigia, jog vis daugėja darbdavių, kurie nepasitenkina tik formaliomis šeimos gydytojų išvadomis ir investuoja į išsamų darbuotojų sveikatos tikrinimą.

„Pastebime, kad vis dažnesni atvejai kai žmonės, iš įprastų gydymo įstaigų pristatantys pažymas su įrašu „tinkamas dirbti“, iš tiesų sudėtingomis sąlygomis pareigų vykdyti negali. Kiekvienam būsimam darbuotojui atliekame nuo 5 iki 20 specifinių sveikatos būklės tyrimų. Jų kiekis priklauso nuo galimų profesinės rizikos veiksnių,“ – vakar kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros docentas, „Achemos poliklinikos“ vyr. gydytojas Vidmantas Januškevičius.

Jis dalyvavo konferencijoje „Profesinės rizikos vertinimas ir profesinių ligų prevencija“, skirtoje darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimui. Pranešėjas apgailestavo, kad dėl bendro mažo sąmoningumo dažnas, prieš įsidarbindamas trokštamoje vietoje, yra linkęs nuslėpti turimas ligas, o darbdaviai neskiria atitinkamo dėmesio nuolatiniams darbuotojų sveikatos tyrimams. „Darbdaviai turi teisę kolektyvinėje sutartyje nurodyti, kad darbuotojai sveikatą tikrintųsi toje įstaigoje, su kuria jie yra sudarę sutartį. Tuomet, skyrę išsamiai sveikatos analizei lėšų, jie ne tik apsaugo sau brangius specialistus nuo nepageidautinų profesinių ligų, bet ir laimi įvertinus ekonominius šio klausimo aspektus“, – sakė V. Januškevičius, kuris yra vienas iš 17 darbo medicinos specialistų Lietuvoje, Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos pirmininkas.

Darbuotojų sauga – nuolatinis procesas

Profesinės rizikos vertinimas bei darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimas yra pagrindiniai darbo uždaviniai kiekvienos didesnės gamybinės įmonės darbo saugos specialistams. „Be to, kad šalia įmonės turime veikiančią polikliniką, kurios paslaugomis gali naudotis kiekvienas darbuotojas, kiekvienais metais vis daugiau dėmesio bei lėšų skiriame darbuotojų saugos priemonėms atnaujinti ir darbo sąlygoms gerinti. Šiais metais, lyginant su 2014 m., bendrovės investicijos darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos programai bei darbo saugos ir gaisro saugos priemonėms išaugo daugiau kaip 3 kartus,“ – paminėjo AB „Achema“ Technikos direktoriaus pavaduotojas darbų saugai Valdas Karosas.

Anot jo, darbuotojų saugos gerinimas yra nuolatinis procesas ir dažnai reikalauja ne tik pačio darbdavio dėmesio, bet ir darbuotojų iniciatyvos. Todėl „Achemoje“ diegiama darbų sveikatos ir saugos vadybos sistema, kad kiekvienas padalinys turėtų po darbuotoją, besirūpinantį darbuotojų saugos klausimais. Šiuo metu be funkcinės Darbuotojų sveikatos ir saugos tarnybos gamykloje dar yra 17 darbuotojų – sveikatos bei saugos patikėtinių.

Pasidalino gerąja patirtimi

„Konferencijoje siekiame su kitomis chemijos pramonės įmonėmis pasidalinti žiniomis ir patirtimi, kaip spręsti bendras darbuotojų saugos ir sveikatos problemas. Mūsų bendrovė deda daug pastangų, kad darbo aplinka būtų saugi“, – sakė „ORLEN Lietuva“ kokybės, aplinkosaugos ir saugos darbe direktorius Arkadiusz Pawlak.

Bendrovėje „ORLEN Lietuva“ jau trejus metus veikia darbuotojų saugos ir sveikatos programa „Sauga svarbiausia!“ Per tą laiką bendrovėje registruojamų nelaimingų atsitikimų darbe sumažėjo apie 50 proc. Taip pat žymiai sumažėjo nesaugių vietų, nes patys darbuotojai tokias vietas užregistruoja specialioje platformoje elektroniniu būdu ir jos yra nedelsiant sutvarkomos.

„ORLEN Lietuva“ profesinės sveikatos specialistas Saulius Matulaitis pateikė pasiūlymą steigti specialias teritorines Profesinės sveikatos tarnybas, kuriose dirbtų puikiai šią sritį išmanantys specialistai.

Chemijos pramonė – viena stabiliausių

Konferencijoje pranešimą skaičiusi Higienos instituto (HI) Profesinės sveikatos centro vadovė Raimonda Eičinaitė-Lingienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje yra tik 15–17 darbo medicinos gydytojų, nors tokių gydytojų reiktų kiekvienai, daugiau nei 100 darbuotojų turinčiai įmonei.

„Matome problemą, kad profesines ligas dažniausiai nustato ne darbo medicinos, bet šeimos gydytojai. Pernai tik 9 proc. profesinių ligų nustatė darbo medicinos gydytojai, kai Vakarų Europoje šis rodiklis viršija 50 proc.“, – sakė ji.

R. Eičinaitė-Lingienė pabrėžė, kad profesinės ligos turėtų būti ne tik gydytojo, bet ir darbuotojo atsakomybė. Kai kuriose Europos šalyse darbuotojai įsidarbindami privalo deklaruoti ligas, kuriomis serga.

Tiek HI Profesinės sveikatos centro vadovė, tiek Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros docentas, Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos pirmininkas V. Januškevičius pastebėjo, kad profesinė darbuotojų sveikata taip gerai patikrinama, kiek tam skiriama lėšų. Jei skirsi 5 eurus vieno darbuotojo sveikatos tikrinimui, tai toks tyrimas gali būti labai paviršutinis.

Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Giedrius Mažūnaitis „Lietuvos žinioms“ sakė, kad vertinat daugybės ekonomikos sektorių darbuotojų saugą chemijos pramonės sritis yra bene stabiliausia. „Galbūt todėl, kai ši sritis itin atidžiai stebima ir visuomenės lūkesčiai yra labai dideli, į kiekvieną žingsnį ir atliekamą veiksmą reaguojama atidžiau bei skrupulingiau“, – tvirtino pašnekovas.

Jo teigimu, darbuotojų sveikatos vertinimas gana tiesiogiai susijęs su sektoriumi, kuriame verslą vysto darbdavys. „Didelėse įmonėse, dirbančiose užsienio rinkoms, darbuotojų sveikata rūpinamasi dėl daugelio priežasčių. Tiek emocinių, tiek finansinių. Tarptautinėse rinkose konkuruojančioms bendrovėms itin aktualu būti įdiegus savo veikloje kurią nors iš kokybės vadybos sistemų, kurių neatsiejama dalis yra profesinės rizikos mažinimas“, – sakė G. Mažūnaitis.

Jo teigimu, sveiki ir kokybiškai dirbantys darbuotojai – kiekvienos įmonės turtas, kuriuo rūpintis – žmogiška. Tačiau atsakingas sveikatos vertinimas susijęs ir su ekonominiais aspektais – kuo įmonėje daugiau nutinka nelaimingų atsitikimų, tuo jai tenka didesnė mokesčių dalis.

Dažna didelė įmonė yra įdarbinusi žmones, besirūpinančius darbuotojų sauga ir sveikata. Statistika liudija, kad dažniausiai įmonėse susižeidžia nauji, pirmus ar antrus metus dirbantys asmenys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"