TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Teisininkai traukia į Darbo biržą

2015 08 18 6:00
Nors teisininkų vidutinis atlyginimas įspūdingas - 1449 eurai, tačiau ne kiekvienam teisę baigusiam specialistui garantuota advokato, antstolio ar teisėjo karjera. AFP/Scanpix nuotrauka

Šiemet darbo rinką užplūdus ką tik studijas baigusiems absolventams tendencijos kartojasi: daugiausia į Darbo biržą kreipėsi teisininkų. Vieni darbo rinkos ir teisės specialistai kritikuoja švietimo sistemą: esą ji prikepa niekam nereikalingų specialistų ir stebi toliau besipučiantį teisininkų „burbulą“. Tačiau kiti tvirtina, kad jaunimas darbo biržoje neva tik „atostogauja vasarą“ – panorėję dirbti jie darbo randa.

Jau antrus metus iš eilės, kaip rodo Lietuvos darbo biržos duomenys, tarp darbo ieškančių absolventų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, daugiausia yra teisininkų. Šiemet sausio-liepos mėnesiais biržoje užregistruoja 214, pernai – 237 ką tik diplomus gavę teisininkai. Jie nepatenka į sąrašą tų, kurie turi daugiausia galimybių įsidarbinti. Darbo pasiūlymų jiems skaičius nedidelis. Patirties dar nesukaupę jaunieji teisininkai neretai priversti ieškoti darbo ne pagal specialybę, tačiau savo profesiniu pasirinkimu vis vien didžiuojasi.

Suglumino paraiškų skaičius

Bendrovių ir institucijų teisininkų asociacijos prezidentas Vilius Nikitinas LŽ pasakojo neseniai per Darbo biržą darbui asociacijoje ieškojęs jaunų, neseniai mokslus baigusių teisininkų. Per 2 savaites sulaukęs apie 80 kandidatų paraiškų jis teigė, jog tai rodo, kad visiškai perpildyta teisininkų rinka.

„Kadangi esame neturtinga asociacija, ieškojome ką tik studijas baigusio žmogaus – jauno, tačiau turinčio ambicijų ir įžvalgų. Įdomu tai, kad į mus dėl šio darbo kreipėsi pretendentai nuo studentų, studijuojančių 4–5 kurse, iki žmonių, turinčių 40 metų patirtį, – paieškos subtilybėmis dalijosi V. Nikitinas. – Kai žmonės, turintys 5–6 metų darbo stažą, pretenduoja į darbą už 400 eurų per mėnesį atlygį ir kai per 2 savaites sulauki tokios gausybės pretendentų laiškų su verkšlenimais, kaip reikia darbo, darosi graudu.“

Pašnekovo nenudžiugino ir tai, kad net iš didelio kandidatų skaičiaus atsirinkti tinkamą žmogų buvo sudėtinga. Esą jauniems specialistams būdinga bendra tendencija: noras iš karto gauti nerealiai didelį atlygį už jų menamą kuriamą pridėtinę vertę. „Tačiau kai pradedi su jais šnekėtis, ką reikės nuveikti, didžioji dauguma kandidatų tampa tik tyliais klausytojais. Jie žiūri į tave kaip į dviračio išradėją, ir visos jų ambicijos subliūkšta. Jau po pirmojo pokalbių turo iš 80 žmonių atsirinkome vos 10, taigi galite įsivaizduoti kandidatų įgūdžius“, – kritikos aukštųjų mokyklų parengtiems teisės specialistams neslėpė teisininkas.

Specialistų parengia per daug

V. Nikitinas tvirtino, kad aukštosios mokyklos parengia per daug teisininkų, o ir jų žinios esą vien teorinės, tad darbdaviui ką tik studijas baigę teisės specialistai nėra patrauklūs. Pašnekovo nuomone, bakalauro studijas pasirinkę teisininkai turėtų per 4 metus įgyti teorinių žinių, o dar 2 metus „kaip visame normaliame pasaulyje“ semtis patirties teisininkų kontorose. Be to, studentai turėtų savarankiškai ieškoti praktikos, o valstybė – skatinti įmones priimti praktikantus.

„Suskaičiavome, kad apie 80 proc. dėl darbo į mus besikreipusių teisininkų yra baigę Mykolo Romerio universitetą, kiti – Vilniaus universitetą. Mažesnių universitetų absolventų kandidatūros mes net nesvarstėme“, – sakė asociacijos vadovas.

Tiesa, pašnekovas įsitikinęs, kad perpildyta rinka yra veikiau valstybės politikos, o ne universitetų klaida, esą formuojant „krepšelius“ raginamas neadekvatus studentų skaičius. Taip šie studentai „klaikiai klaidinami“: jie įsivaizduoja, kad baigę teisę iškart taps advokatais ar teisėjais, o iš tiesų rinkoje yra niekam nereikalingi.

Darbo biržos duomenimis, rugpjūčio pradžioje tarp teisės programas baigusių studentų daugiausia registruota absolventų iš Mykolo Romerio universiteto (70) ir Vytauto Didžiojo universiteto (30).

Daug ieško – mažai randa

Internetinės personalo atrankos bendrovės „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė patvirtino, kad teisininkų perteklius darbo rinkoje pastebimas jau kelintus metus iš eilės, tačiau šių specialistų kasmet vis daugėja. Teisininkai, anot jos, patenka tarp absolventų, kurie yra dažniausi kompanijos klientai ir kuriems gali ilgiau užtrukti darbo paieška. Mat šių specialistų, pašnekovės įsitikinimu, Lietuvos rinkai parengiama per daug, o jų darbdaviai, kaip jau įprasta, rinkdamiesi būsimą darbuotoją prioritetą teikia patirčiai ir tik paskui – išsilavinimui. „Man įdomu tai, kad teisę baigę asmenys vis dar didžiuojasi savo išsilavinimu, nors susirasti darbo jiems nepavyksta, tenka keisti darbo sritį, ieškoti darbo ne pagal specialybę“, – stebėjosi R. Karavaitienė.

Jos teigimu, portale pasiūlymų teisininkams nėra daug. Dažniausiai teisininkų ieško advokatų kontoros, bankai, didžiosios įmonės, turinčios nuo 200 darbuotojų. Tačiau šios reikalauja bent vienų metų patirties, be to, neretai ieško būtent komercinę teisę išmanančio specialisto. „Jeigu darbdavys ieško praktikanto, jaunas žmogus, absolventas dar turi galimybę įrodyti, kad yra vertas darbo vietos. Bet jei įmonė ieško rimto specialisto, turinčio bent 3 metų darbo patirties, yra labai mažai šansų, kad absolventas sudomins darbdavį – nepatyrusių specialistų kandidatūros atmetamos automatiškai“, – LŽ sakė pašnekovė.

Kaip bene vienintelę išeitį iš keblios absolventų padėties ji taip pat nurodė pačių studentų iniciatyvą: jau nuo antro studijų kurso pradėti ieškoti ne tik galimybių atlikti praktiką, bet ir įsidarbinti pagal specialybę.

R. Karavaitienė taip pat atkreipė dėmesį, kad teisę baigę jauni specialistai nėra linkę rizikuoti ir patys sau kurti darbo vietą. Tai esą stebina, nes teisę studijuojantys studentai mokomi ne tik teisės pagrindų, bet ir vadybos. Tokį teisininkų neryžtingumą pašnekovė siejo su dažna pašaukimo stoka. „Dažnu atveju teisės studijos pasirenkamos dėl prestižo. Neįvertinama, ar tikrai šis darbas atitinka asmenybę. Teisės studijų pasirinkimas inertiškas“, – pažymėjo pašnekovė.

Darbo birža – tik taktinis manevras

Tuo tarpu Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė Darbo biržos pateiktą statistiką aiškino veikiau teisininkų gudrumu, o ne menkomis galimybėmis įsidarbinti.

„Neatmestina galimybė, kad teisės absolventai išmano teisę ir žino, kad jie, kol nesusiras darbo, gali kreiptis į Darbo biržą, ir tai daro labai skubiai. Gali būti ir taip, kad vasaros metu jie darbo nelabai nori – juk jaunam žmogui reikia ir pailsėti. Tad tikrai nereikėtų atmesti galimybės, kad šie absolventai nusprendė porą mėnesių „pastovėti“ Darbo biržoje ir gauti finansinę naudą, o paskui sugrįžti į darbo rinką“, – svarstė pašnekovas.

Tokias prielaidas, anot jo, leidžia daryti ir advokatūros pastebėta tendencija, jog universitetą baigę teisininkai skubiai užsiregistruoja advokatų padėjėjais, norėdami užsitikrinti, kad turės užsiėmimą, tačiau jau po poros mėnesių išsiregistruoja.

Atlyginimai nemažėja

Pašnekovas taip pat pridūrė, kad, jo žiniomis, universitetuose teisę baigusiųjų įsidarbinimo lygis yra labai aukštas ir, ko gero, vienas aukščiausių iš visų socialinius mokslus baigusių absolventų. Tad problemos dėl neva perpildytos teisininkų rinkos I. Vėgėlė nemato. „Absoliuti dauguma paskutinio kurso studentų jau dirba, o tai, mano supratimu, yra negerai, nes studentai turi studijuoti, o ne dirbti. Tačiau tai rodo, kad teisininkų poreikis yra labai didelis. Galbūt tik kolegijas baigusiems studentams dėl nepakankamos kvalifikacijos rasti savo vietą rinkoje problemiška“, – sakė I. Vėgėlė.

Pašnekovas pabrėžė, kad apie pasiūlos balansą geriausiai pasako pati rinka, o joje esą pastebima, kad net ne aukščiausios kvalifikacijos advokatų atlyginimas gerokai viršija Lietuvos vidutinį atlyginimą. Tai, anot I. Vėgėlės, byloja apie neperpildytą rinką.

„CV-Online„ duomenimis, teisės srities darbuotojų atlyginimai svyruoja nuo 362 eurų iki 3717 eurų, o vidurkis siekia 847 eurus. Nors advokatai vidutiniškai uždirba net 1449 eurus, teisininkui vidutiniškai tenka 836 eurai, o teisėjo padėjėjui – 630 eurų.

Paklaustas, ar tolesnis didelis naujai parengtų teisininkų srautas rinkos neišbalansuos, I. Vėgėlė pabrėžė, kad rinką visada reikia atnaujinti. Be to, universitetų parengti teisininkai gali dirbti ne tik Lietuvos advokatūroje, teisinėse institucijose, notarų kontorose ar įmonėse, bet ir bet kurioje valstybinėje institucijoje. Kadangi teisininkų išsilavinimas labai platus, jie esą gali rasti savo pašaukimą įvairiose srityse.

Nesuvokia pridėtinės vertės

Tuo tarpu V. Nikitinas pažymėjo, kad prie ne itin palankios teisininkų situacijos prisideda dar nepakankamai išvystyta įmonės teisininkų kultūra. Įmonės į teisininkus paprastai žiūri kaip į eilinius vadybininkus ir moka jiems neadekvačiai mažus atlyginimus. Dėl to įmonių teisininkai veržiasi į advokatūrą, ir taip įmonės pačios sau kiša koją: iškilus teisminių problemų samdo advokatus, kurie prieš keletą metų dirbo jų įmonėje teisininkais, tik už paslaugas moka 3–4 kartus daugiau.

„Pirmiausia įmonei reikia užsiimti prevencija, kad nereikėtų eiti į teismus ir teršti savo reputacijos. O įmonės teisininkas gali būti verslo konsultantas: dalyvauti derybose, sudarant sandorius, sprendžiant ginčus, galiausiai rengti vidinius teisės aktus“, – teisininkų kuriamą pridėtinę vertę nurodė V. Nikitinas ir pridūrė, kad įmonių požiūris keičiasi į teigiamą pusę, tačiau lėtokai, ir dar negalime lygiuotis su Vokietija, Didžiąja Britanija arba Skandinavijos valstybėmis.

Skaičiai

Teisės srities darbuotojų atlyginimo vidurkis

SritisVidurkis, eur
Advokatas1449
Antstolis1140
Teisėjo padėjėjas630
Teisininkas835
Teisininko padėjėjas642

Šaltinis: „CV-Online“

Teisės absolventų skaičius 2013–2015 metais

Išsilavinimas2013 m.2014 m.2015 m.Iš viso
Aukštasis universitetinis169255121524
Aukštasis neuniversitetinis20013457371

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

Aukštosios mokyklos, kuriose Darbo biržoje registruota daugiausia teisės absolventų*

Aukštoji mokyklaSkaičius
Mykolo Romerio universitetas70
Vytauto Didžiojo universitetas30
Marijampolės kolegija8
Kauno kolegija7
Vilniaus universitetas7
Viešoji įstaiga Socialinių mokslų kolegija6
UAB Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla5
Viešoji įstaiga Šiaurės Lietuvos kolegija5
Viešoji įstaiga Lietuvos verslo kolegija4
Utenos kolegija3
UAB Kazimiero Simonavičiaus universitetas2
Viešoji įstaiga Kolpingo kolegija2
V. A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla1
Iš viso150

* 2015 m. rugpjūčio 1 d. duomenys

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"