TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Teismas panaikino valstybei naudingą sutartį

2012 04 16 7:37

Klaipėdos uosto krovos kompanijos ieško rezervų bent keliais metrais praplėsti gamybinės veiklos plotus, o prokurorai siekia, kad vienu mostu jų sumažėtų 2,5 hektaro. Kiek toks veiksmas kainuos valstybei, neskaičiuojama.

Uostamiesčio Vitės kvartalo vizijose prieš 20 metų buvo piešiami ir "raudonųjų žibintų", ir smuklių vaizdai, turėję atkurti istorines uostamiesčio tradicijas. Tačiau per tiek laiko kultūros paveldas, kvartalo gatvelių tinklas, taip ir nebuvo atkurtas. Pašnekėjo politikai ir nutilo, nes savivaldybės prioritetai nukrypdavo kitur.

Tuomečiams uosto vadovui Valentinui Greičiūnui bei Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") generaliniam direktoriui Benediktui Petrauskui pavyko Susisiekimo ministerijai įrodyti, kad teritoriją, nutįsusią prie siauriausios uosto vietos, arba bent pusę jos, tikslinga naudoti uosto reikmėms. Tačiau lėti biurokratinių  procedūrų tempai ir aštrus savivaldybės pasipriešinimas sutrukdė tą vietą įtraukti į rezervinių teritorijų sąrašą. 1996 metais nedidelė dalis Vitės šalia bendrovės "Klasco" tvoros, prie kapitono valdybos, buvo įrašyta į Kultūros paveldo registrą.

Štai čia ir glūdi dabartinių teisinių kolizijų šaknys, nes dėl šios aplinkybės vėliau Vitės žemė buvo imta skirtyti į parduotą "teisėtai" ir "neteisėtai".

Senosios Uosto gatvės ruože tris sklypus sandėliams statyti 2000 metais apskrities viršininko administracija leido įsigyti bendrovei "Klasco", o kiti, gretimi, nors uosto vadovybė tam prieštaravo, vėliau aukcionuose buvo parduoti "stiklainių" statytojams.

Tokių skirtingų sprendimų iniciatoriai dabar patys mato, kuris jų miestui buvo naudingesnis. Uostininkai žemę įsigijo, kaip dabar vertinama žvelgiant po dešimtmečio, nebrangiai, už 2,4 mln. litų, tačiau kainų skirtumą atlygino dvigubai - gatvėms tvarkyti skyrė 9 mln. litų. "Klasco" lėšomis įrengtų sankryžų poveikį jaučia visi.

Už kitus, aukcionuose parduotus sklypus nekilnojamojo turto bendrovei, įplaukos buvo vienkartinės: beveik prie uosto tvoros prilipintas Vitės biurų centras jau porą metų ieško nuomininkų, o greta jo kitas sklypas paverstas dykviete.

Tuo pat metu kitapus uosto tvoros gamyba vyksta rekordiniais tempais.

Temidė, kadangi ji akla, pastebėti tokių skirtumų neįstengia. Ieškinį teismui pateikę prokurorai įžvelgė, kad trūko leidimo parduoti žemę įmonei "Klasco" kultūros vertybių teritorijoje. O tai, jų supratimu, yra svarbesnis dalykas už viešąjį miesto ir visos valstybės interesą.

Karti pergalė

Praėjus dešimtmečiui, kai Klaipėdos apskrities viršininko administracija pardavė bendrovei "Klasco" 3 sklypus, o savivaldybė už tai pasiėmė kompensaciją, Klaipėdos apygardos prokuratūra aptiko pažeidimą ir ėmė siekti, kad visi žemės lopinėliai būtų suvienodinti pagal naują tvarką - parduoti aukciono tvarka. Išskyrus, aišku, plotus po naujais sandėliais, kuriuos, kaip pripažįsta prokurorai, "Klasco" ir toliau turės teisę nuomoti uosto veiklai.

Šių metų kovo 28 dieną Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, pagal kurį turi būti atkurtas tų sklypų status quo - žemė turi būti grąžinta Nacionalinei žemės tarnybai, 2010 metais panaikintos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai.

Pasak Civilinių bylų skyriaus prokurorės Lauros Paulikienės, klausimo, kas turėtų grąžinti uosto bendrovei išleistus miesto reikmėms pinigus, teismas nesvarstė. "Jeigu ji patyrė žalą, dėl atlyginimo gali kreiptis į teismą, kompensacijų reikalauti iš tų, su kuriais pasirašė sutartį, - viršininko administracijos ir savivaldybės. Prokuratūra šiuo atveju lieka nuošalyje", - teigia L.Paulikienė, tarsi nusiplaukdama rankas po to, kai užvirė tokią juridinę košę. Juk pareikalauti atsakomybės iš valdininkų, kaip prokurorai pripažįsta, negalima - jau kreipiantis į teismą buvo suėjęs 10 metų senaties terminas. Be to, nėra ir pačios valdžios institucijos, kuri esą neteisėtai tą žemę pardavusi.

Tačiau negaliojančia teismo pripažinta sutartis atsirado, to negali paneigti niekas, dėl dviejų šalių sprendimo, netgi trijų.

Teigiant, kad valdininkų parašai "paseno", todėl jiems taikoma amnestija, triukšmingai linčiuojama antroji sutarties šalis - krovos kompanija, sąžiningai tesėjusi duotus pažadus.

Įdomu bus matyti, ar Klaipėdos savivaldybė, prieš 12 metų gavusi pusę pinigų už žemę ir milijonus - infrastruktūrai, ryšis sankryžas nušluoti buldozeriu ir taip pat atkurti teritorijos status quo, kaip teismas įpareigojo padaryti "Klasco" žemės sklypams.

Narplios teisinį rebusą

"Klasco", apskrities administracijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės pasirašytoje sutartyje stambiausias infrastruktūros plėtojimo projektas, kuriam bendrovė skyrė net 2,7 mln. litų, buvo Naujojo Sodo gatvės pratęsimas iki Naujosios Uosto gatvės ir šių gatvių rekonstrukcija. Ties sankryža kabo lentelė, primenanti, kad tai "Klasco" dovana miestui.

600 tūkst. litų investuota į netoliese esančios Gegužės ir Naujosios Uosto gatvių sankryžos rekonstrukciją. Kiti įmonės skirti pinigai, savivaldybės pageidavimu, panaudoti Herkaus Manto gatvei tvarkyti ir kitur.

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas jau prasitarė, kad savivaldybė neturi pinigų atlyginti "Klasco" už investicijas. Tačiau Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius, kuris niekada nėra girdėjęs, kaip savivaldybė, tvirtindama planavimo dokumentus, spaudžia uosto įmones skirti lėšų gatvėms tvarkyti, žiniasklaidai tvirtina, kad 3 sklypų mainai į daugiau kaip 11 mln. litų (mokestis už žemę ir pinigai savivaldybei) buvę nelygiaverčiai.

Tokiu būdu jis tarsi skleidžia mintį, kad tos sankryžos bereikšmės, o uosto įmonė - didžiausia nusikaltėlė.

"Klasco" generalinis direktorius Audrius Pauža teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą bendrovė skųs Aukščiausiajam Teismui, nes nėra padaryta jokių neteisėtų veiksmų. A.Paužos teigimu, teismo sprendimas neužkerta kelio tuose sklypuose vykdyti įprastinės uosto veiklos. Iškeltas žemės sklypų, ant kurių stovi tie pastatai, nuosavybės įforminimo klausimas.

"Per tuos metus "Klasco" savivaldybės reikmėms skyrė visus 9 mln. litų. Jeigu turėtume grąžinti žemės sklypus, kuriuose yra įmonei priklausančių pastatų, miesto savivaldybei, tai savivaldybė patirtų didelių išlaidų dėl pinigų grąžinimo, delspinigių bei palūkanų. Nacionalinė žemės tarnyba turėtų kompensuoti ir investicijas, nutrauktų kontraktų pasekmes. Bet mes tikimės šį juridinį rebusą  išspręsti visoms šalims priimtinu būdu", - patikino "Klasco" vadovas.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas, kuris 2000 metais kaip Klaipėdos apskrities viršininkas pasirašė žemės pardavimo "Klasco" sutartį, LŽ aiškino, kad dabar, į ją žvelgiant iš daugiau kaip 10 metų atstumo, prokuratūros laimėjimas atrodo keistokai. "Kiek juristų tuo metu tą sutartį naršė ir niekas nepastebėjo, kad trūksta vieno parašo - Kultūros paveldo departamento sutikimo. Mums net minties nekilo, kad darome ką nors neteisėto. To meto įstatymai leido pasirašyti trišales sutartis tarp verslo, savivaldybės ir apskrities, kadangi ši valdė žemę. Po kelerių metų, įžvelgus spragų, tokios praktikos atsisakyta. Bet pagal to meto situaciją trišalė sutartis buvo teisėta. Paprastai tokių sandorių iniciatorė būdavo savivaldybė, o nuo mūsų priklausė jų teisėtumas. Jeigu tuo metu būtų iškilęs paveldo teritorijos  klausimas, būtume ieškoję būdo, kaip jį spręsti teritorijų planavimo dokumentais: keisti senamiesčio ribas, daryti specialųjį planą ar panašiai. Vėliau žmonės daug tikėjosi iš tos Vitės teritorijos, kad atsiras gražūs pastatai, o dabar matome, kad taip nėra. Nes pasikeitė ekonominės sąlygos ir miesto lūkesčiai. Bet mes tąkart pasirašėme sutartį, kuri naudinga Klaipėdai ir Lietuvai", - įsitikinęs L.Kavaliauskas. Jis teigia, kad jo nuomonės ir paaiškinimų dėl tos sutarties niekad neklausė nei joks prokuroras, nei kitų tarnybų pareigūnai.

Skirtingi požiūriai

Dar prieš 7 metus, kai Klaipėdos apygardos prokuratūra nė neplanavo visų Vitės sklypų sumauti ant vieno kurpalio, LŽ rašė apie komercinių centrų statybos bangą, dėl kurios tąkart nerimo Klaipėdos uosto vadovai. Aukštos nekilnojamojo turto kainos kaip mielės pūtė sklypų savininkų norus statyti daugiaaukščius verslo kompleksus   sanitarinėje uosto zonoje. Uostininkai perspėjo miesto valdžią, kad paminti tradicijų dėl "stiklinių dėžių" negalima, reikėtų susilaikyti nuo masinių leidimų statyti bent 5 metus, kad Klaipėdoje turi būti vertinama tradicinė uosto veikla.

Diskutuojant miesto taryboje dėl Vitės detaliojo plano buvo priminta, kad dar 1998 metais buvo pasirašyta bendradarbiavimo dėl dalies Klaipėdos miesto Vitės kvartalo panaudojimo ir infrastruktūros plėtojimo sutartis. Ji buvo sutvirtinta tuomečių Klaipėdos mero Eugenijaus Gentvilo, L.Kavaliausko ir tuomečio susisiekimo ministro Algio Žvaliausko parašais. Tačiau iki trumpos A.Žvaliausko karjeros pabaigos sutartis nebuvo įgyvendinta, o paskirtas ministru klaipėdiškis Rimantas Didžiokas nuo savo pirmtako įsipareigojimų atsiribojo.

2004 metais architektams pradėjus rengti gretimų sklypų, priklausančių bendrovei "Kleta", detalųjį planą, dar vieną Vitės sklypą, "Kletos" valdomą patikėjimo teise, apskrities administracija jai išnuomojo 99 metams. Tačiau per pačią nekilnojamojo turto rinkos krizę iškilęs Vitės biurų centras dabar primena pastatą vaiduoklį, todėl užmojai imtis naujų statybų atvėsę.

Prokuratūra ir teismai, įsikibę įstatymo teksto, į jo paraštes mėgina nustumti ir visuomenės sąmonėje užtušuoti dalyko esmę - kad antroje XIX amžiaus pusėje tuometė miesto valdžia išpirko pakrantės pirklių žemes tam, kad uostas turėtų kur plėstis. Senieji klaipėdiečiai gerbė jūrų verslą ir miesto gyvybingumą siejo ne su puošnių pastatų mūrais, o su uosto sandėliais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"