TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Teks priprasti gyventi be Rusijos rinkos

2014 08 19 6:00
Didžiausi išbandymai laukia pieninių galvijų ūkių. LŽ archyvo nuotraukos

Sustabdžius Europos šalių maisto produktų eksportą į Rusiją, specialistai ir politikai ėmė prognozuoti maisto rinkos perspektyvas, produktų kainas, krizės poveikį ekonomikai. Apie tai su LŽ kalbėjosi Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.

– Maisto produktų sektoriuje susiklostė įdomios aplinkybės. Rusija paskelbė embargą maisto prekių importui iš daugelio Vakarų šalių, nepavyksta pažaboti afrikinio kiaulių maro protrūkio, maisto prekių kainas veikia vasaros sezonas. Kaip tokiomis aplinkybėmis plėtosis maisto produktų rinka?

– Tai aktualu visai Europai, ne tik Lietuvai. Dėl to, ką minėjote, suintensyvės maisto produktų konkurencija, o kai ji didelė, kainos linkusios kristi.

Nekyla abejonių, kad mažės galvijienos ir pieno supirkimo kainos. Galvijų užsiauginame dvigubai daugiau negu reikia mūsų rinkai (daugiausia tai - pieninių karvių mėsa; mėsinių galvijų Lietuvoje užauginama mažai, jų mėsa eksportuojama į Šveicariją, Vokietiją, Italiją ir kt. - red.). Pieno perteklius dėl Rusijos paskelbto embargo, matyt, sieks apie 15 proc., o galvijų – 70 procentų. Lietuva į Rusiją eksportavo apie 10 proc. bendro Europos Sąjungos (ES) į ją eksportuoto galvijienos kiekio, taigi veždavome tikrai nemažai. Didžiausia problema – kad sustojus galvijų eksportui į Rusiją naujų rinkų rasti bus itin sunku, nes jų visi ieško.

Manau, jautienos supirkimo kainos kris mažiausiai trečdaliu. Kai galvijų iš Lietuvos pirko turkai, buvo pakilusios supirkimo kainos. Tačiau vežti jautieną į Turkiją uždraudė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba - šioje šalyje pastebėta snukio ir nagų ligos židinių.

Prieš 10 metų gyventojai suvalgydavo vidutiniškai po 11 kilogramų galvijų mėsos per metus, o dabar – vos po 4 kilogramus. Jautieną Lietuvoje nukonkuravo paukštiena.

Būtų racionalu laikinai Lietuvoje sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) galvijų mėsai, kad būtų galima bent 20 proc. sumažinti galvijų kainas vartotojams. Juk jautienos Lietuvoje vartojama labai mažai pirmiausia dėl didelių kainų. Kadangi galvijienos neimportuojame, PVM sumažinimas pasitarnautų ir perdirbėjams, ir vartotojams, ir galvijų augintojams, nes padidėjus jautienos paklausai, gamintojai galėtų galvijus supirkti brangiau.

Kita išeitis - augintojų persiorientavimas parduoti veršelius, užuot auginus iki brandaus gyvulio.

Albertas Gapšys: "Jei vartotojui iš to ir bus naudos, tai tik laikinos, nes susikaupusį produkcijos perteklių paprasčiausia atpiginti ir skubiai parduoti."

Pienas atpigo laikinai

– Kas laukia pieno sektoriaus? Gal pagerės vartotojų nuotaikos?

- Pieno sektorius turės persiorientuoti. Tiesa, pienininkai prie panašių rinkos sąlygų prisitaikė jau pernai, kai Rusija keliems mėnesiams buvo sustabdžiusi pieno produktų importą iš Lietuvos. Galimus nuostolius pieno perdirbėjai užkraus ūkininkams, taigi šie labiausiai nukentės, o perdirbėjai iš to galės užsidirbti, nustatę dar mažesnes supirkimo kainas. Jau dabar pieno perteklius yra 1400 tonų per dieną. Beveik visas pienas parduodamas vietos perdirbėjams, tik dalis jo, susibūrus pieno tiekėjų kooperatyvams, būdavo išvežama į Lenkiją ir parduodama ūkininkui palankesnėmis kainomis.

Dabartinėmis sąlygomis pieninių galvijų augintojai alternatyvų neturi, nes uždarius Rusijos rinką šios žaliavos perteklius jau jaučiamas visose kaimynėse valstybėse. Pieno supirkimo kainos jau nuo šių metų pradžios yra sumažėjusios 30–40 proc., o vėliau bus dar mažesnės ir gali nukristi iki 2009 metų lygio, kai buvo mažesnės perpus. Be abejo, jei bus organizuojami intervenciniai pirkimai, pienininkai pajus, kad gali iš to uždirbti, ir daugiau gamins pieno miltų.

Jei vartotojui iš to ir bus naudos, tai tik laikinos, nes paprasčiausia yra susikaupusį perteklių atpiginti ir skubiai parduoti, o vėliau bus mažiau gaminama varškės ir kitų greitai gendančių pieno produktų, todėl mažmeninės jų kainos vėl pakils, daugiau bus gaminama pieno miltų - „į atsargas“. Matyt, ir toliau bus daugiau gaminama kietųjų sūrių, kuriuos galima brandinti nors ir metus.

– ... ir juos vėl parduoti embargą atšauksiančiai Rusijai?

– Netikiu, kad Rusija po metų vėl pirks mūsų produkciją. Nors, žinoma, embargą ji gali atšaukti ir po pusmečio, nes valgyti norės. Kita vertus, jei jie be lietuviškos ir kitos europietiškos produkcijos iškęs metus, tai kokia garantija, kad savo sprendimo galiojimo nepratęs? Taigi turime apsiprasti su mintimi, kad Rusijos rinkos neturėsime ilgai.

Apskritai Rusijos rinkos netekimas Lietuvai nėra nepakeliamai skausmingas. Yra apskaičiuota, kad per metus į Rusiją išvežama maisto produktų maždaug už 1 mlrd. litų. Vadinasi, valstybės biudžetas iš mėsos ir pieno produktų netektų tik maždaug 200 mln. litų PVM.

Daržininkams reikia padėti

– O kaip gyvens daržovių augintojai ir eksportuotojai?

– Daržovių į Rusiją išveždavome už 1,5 mlrd. litų, tačiau iš jų tik 12 proc. – užaugintos Lietuvoje, o visa kita reeksportuota. Rusijos rinkoje ir kainos geros, ir priimami kiekiai dideli, todėl Lietuvos daržovių eksportuotojai stengdavosi parduoti ne tik savas daržoves, bet ir susipirkti iš kaimynų reeksportui. Svarbesnė yra morkų pozicija, nes jų užaugindavome apie 70 tūkst. tonų, iš jų dešimtadalį išveždavome į Rusiją ir dar apie 8 tūkst. tonų reeksportuodavome. Taigi būtų protinga laikinai sumažinti PVM ir kai kurioms Lietuvoje užaugintoms daržovėms. Nekalbu apie pasiūlymus mažinti PVM visoms maisto prekėms.

– Ką numatote kiaulienos mėgėjams?

– Jau nuo metų pradžios kiaulienos į Rusiją neeksportuoja ne tik lietuviai, bet ir visa Europa. Buvusį kiaulienos eksportą kiti europiečiai jau peradresavo - į Japoniją, Pietų Korėją, Honkongą, Malaiziją. Lietuvoje visas užaugintas kiaules be didelio vargo galime suvartoti vidaus rinkoje, jei mažiau jų pirksime iš Vokietijos, Belgijos ir kitų šalių. Aišku, konkurencija bus didelė, bet mūsų kiaulienos kainos visada būdavo maždaug 5 proc. didesnės už vidutines Europoje. Šiemet mažmeninės kiaulienos kainos Lietuvoje dešimtadaliu mažesnės nei prieš metus - jos arba išsilaikys dabartinio lygio, arba šiek tiek sumažės.

Naujos rinkos – ne iš karto

– Kol keliai į Rusiją uždaryti, siūloma skubiai ieškotis naujų eksporto krypčių. Kur jos ?

– Tai geriausia išeitis, bet niekur nenuskubėsime, nes naujų krypčių aktyviai dairosi visa Europa. Nežinau, ką rusai valgys, bet matant, kaip sudėtinga pertvarkyti rinkos kryptis, nereikėtų turėti didelių iliuzijų nei jiems, nei mums. Prekyba visada yra iš anksto planuojama bent vieniems metams, niekas nedaroma staiga – kažin ar kitos šalys skubės perkelti tiekimą Rusijai, nutraukusios kitas galiojančias sutartis, o jei, pavyzdžiui, Lotynų Amerika ir padidins tiekimą, tai tikrai ne tokiu kiekiu, kokio rusams reikia.

Dėl rinkos visada būdavo kariaujama, tik dabar akcentuojama Rusija. Bet persitvarkyti Lietuvos ūkiui bus labai sudėtinga. Nuostolių bus patirta dėl to, kad teks mažinti gamybą ir galbūt atleisti dalį darbuotojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"