TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Tekstilės pramonė brenda iš krizės

2010 04 19 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Tekstilės pramonė viena pirmųjų pajuto rinkos atsigavimą - net 90 proc. visos krašte pagamintos produkcijos dabar eksportuojama į užsienio valstybes. Bet verslininkų veiklą riboja sudėtingos kreditavimo sąlygos.

Po sunkmečio atsigaunančios Europos Sąjungos (ES) šalys gelbėja mūsų krašto eksportuotojus. Kai kurie tekstilininkai jau džiaugiasi "grįžę" į 2008-uosius ir nors šiais metais didinti gamybos apimčių neketina - pardavimas auga. Pirmojo metų ketvirčio rezultatai parodė, kad produkcijos parduota beveik trečdaliu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Tačiau ne visi verslininkai pajuto rinkos atsigavimą. Medvilnės produkcijos gamintojai baiminasi, kad dėl stipriai pabrangusių žaliavų šie metai bus dar sudėtingesni nei praėjusieji.

Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos (LATIA) duomenimis, mūsų šalies tekstilės sektoriaus apyvarta kasmet siekia apie 3 mlrd. litų ir yra gana stabili. Tačiau asociacijos prezidentas Linas Lasiauskas LŽ patikino, kad bankai nepasitiki tekstilės sektoriumi, tad jų siūlomos kreditavimo sąlygos itin nepalankios šiam verslui. Dėl to verslininkai negali ne tik pasinaudoti galimybe greičiau atsitiesti, bet ir plėsti gamybos. Smulkios įmonės bent jau turi galimybę pasinaudoti ES parama, o stambios tekstilės įmonės negali tikėtis nė to.

Grįžo į senas vėžes

LATIA duomenimis, apie 90 proc. visų tekstilės gaminių parduodama užsienyje, iš jų apie 80 proc. - ES šalyse. Verslininkai pasakoja, kad praeitais metais užsakymų buvo sumažėję nuo 15 iki 50 proc., tačiau šiemet jų jau nestinga.

A.R.Baumilų TŪB "Klasikinė tekstilė" savininkė Alevtina Baumilienė LŽ tikino, kad sunkmetis įmonei liko praeityje. Jos teigimu, pernai produkcijos pardavimas buvo nukritęs apie 15 procentų. "Mūsų įmonė Lietuvos rinkai parduoda vos kelis procentus visos pagaminamos produkcijos. Beveik visi tekstilės gaminiai eksportuojami į Prancūziją, Vokietiją, Suomiją, Švediją bei Norvegiją. Pernai užsakymų buvo sumažėję, tačiau dabar vėl jų netrūksta ir dirbame 2008 metų tempu", - dėstė ji.

Pasak A.Baumilienės, šiais metais įmonė neplanuoja didinti gamybos apimčių. Per šių metų pirmąjį ketvirtį apyvarta siekia 6,5 mln. litų, o pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo 4,5 mln. litų.

Tekstile, jos žaliavomis ir gaminiais iš medvilnės, lino bei mišrių pluoštų didmenine prekyba užsiimančios UAB "Nostra" direktorius Igoris Kupstas LŽ patikino, kad praeiti metai bendrovei buvo itin sunkūs. Esą kai kurių žaliavų ar produkcijos pardavimas buvo visai sustojęs. Bet šiais metais, jo nuomone, prekyba gali būti dar sudėtingesnės situacijos nei 2009-aisiais. "Per metus medvilnė pabrango apie 80 proc., rinkoje šiuo metu yra chaosas. Tad laimi tie, kurie turi sandėliuose likučių ir gali klientams siūlyti asortimentą palankesnėmis kainomis, - dėstė jis. - Pabrango ne tik medvilnė, 15-17 proc. stiprėjo JAV doleris euro atžvilgiu. O vietinėje Baltijos šalių rinkoje žaliava ir produkcija parduodama litais arba eurais."

Pernai geriausiai realizuoti gaminius pavyko tiems, kurie dirba Ukrainoje bei Rusijoje. Tačiau itin stipriai krito pardavimas Baltarusijoje. Kaip sakė I.Kupstas, taip atsitiko dėl protekcionistinių šios šalies valdžios veiksmų, gelbėjant savus gamintojus. Pasak pašnekovo, vietinėje rinkoje pardavimas sumažėjo apie 40 procentų.

Trūksta kreditų

LATIA prezidentas Linas Lasiauskas LŽ pasakojo, kad gaminių pardavimas krito labai stipriai, kai kurių net perpus. Pasak jo, dabar tekstilės įmonės persiorientuoja nuo paslaugų tiekimo užsienio užsakovams į savo prekės ženklo kūrimą ir pardavimą.

"Tačiau tam reikalingos papildomos investicijos, tad didėja ir rizika. Niekas negali būti tikras, ar tas produktas turės pasisekimą rinkoje. Tuo tarpu dirbant su užsienio užsakovais, produktų realizacija ir reklaminiais dalykais rūpinasi jie", - dėstė L.Lasiauskas. Jis įsitikinęs, kad vis daugiau įmonių kurs savo produkto ženklą ir visų pirma tai darys savoje ar kaimyninėse rinkose.

Pasak L.Lasiausko, tekstilininkams vis dar trūksta kreditų. Verslininkams nepriimtinos itin didelės palūkanos, nemažėjantis bankų maržos dydis. Tad įmonėms vis dar nepalanku skolintis iš bankų. Be to, ir šie nenoriai skolina tekstilės sektoriui, juo nepasitiki. "Ekonomikos sunkmečiui tekstilės pramonė buvo psichologiškai pasiruošusi, nes jau seniai gyveno sunkiai. Todėl šiame sektoriuje darbuotojų atleista nedaug. Daugiausia jų atsisakyta gerokai prieš krizę, nes įmonės buvo restruktūrizuojamos bei optimizavo veiklą", - konstatavo pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"